Paieška Pirmas bučinys ir pirmoji meilė – medžių prieglobstyje

Pirmas bučinys ir pirmoji meilė – medžių prieglobstyje

Evaldas Vylius NAVYS

 

Svetingų šeimininkų: Tauro Plungės ir Ingridos Vainauskienės pakviesti  Zapyškio medelyne rinkosi šalies želdynų specialistai. Perpildytoje pavyzdingai tvarkomos medelyno prekyvietės palapinės salėje Osnabruck miesto želdynų specialistas Klaus Shrőder ir Bruns medelyno atstovas Gerhard Hőpfer buvo seminaro „Medžiai mieste“ prelegentai. Rūpestingi organizatoriai pasirūpino ir kokybišku sinchroniniu vertimu iš vokiečių kalbos.

Duodami vienas kitam atsikvėpti abu pranešėjai oratoriškai dėstė mintis, skatinančias žmones domėtis juos supančiais žaliaisiais kaimynais, rūpintis jų globa.

Pranešimuose vyravo sentimentai žmogaus ir medžio ryšiui. Antai: „suolelis po medžiu simbolizuoja ramybę“, „ąžuolas - idėjinis simbolis“, „pirmasis bučinys – po medžiu“, „pirmoji meilė – po medžiu“, „tūkstantmečiais žmogaus gimimo vieta taip pat buvo medžių lajų priedangoje“, “žalia augalijos spalva žmogų atpalaiduoja ir įgalina atstatyti jėgas“, „jeigu žemėje nebūtų medžių, nebūtų ir žmonių“.

Laikmečių kaitoje žmonių ir medžių ryšiai nuolat stiprėjo, kol tapo glaudžiai susieti. Nors prieš 300 mln. metų medžiai buvo visiškai kitokie, bet tuomet kitokie buvo ir žmonės, kitokie ir jų tarpusavio ryšiai.

Prelegentai kritiškai vertino dar pasitaikantį šaknų sistemos uždengimą asfalto ir betono dangomis, atimant galimybę medžius aprūpinti vandeniu, oru ir maisto medžiagomis. Būtent, šaknų sistemos formavimui seminare skirtas bene didžiausias dėmesys. Motyvuotas kuo glaustesnės šaknų sistemos formavimo būtinumas medelynuose, kad medžių mitybos plotas būtų kuo mažesnis ir persodinti jie geriau prigytų, o pasodinti gatvėse per nedengtas po laja aikšteles apsirūpintų vandeniu ir oru.

Prelegentai pasidžiaugė naujų dekoratyviųjų veislių kūrimo raida. Antai, 1662–1700 metais Versalio parke buvę pasodintos tik medžių rūšys, nes veislių tuomet nebuvo. Dabar ten auga jau ketvirtoji medžių karta. Tik nuo 1800 m. ėmė rastis veislės, ypač glaustesnėmis lajomis, kas miestuose itin aktualu. Miestų gatvėse ne tik šaknims, bet ir lajoms trūksta erdvės. Pirmosios dekoratyviosios medžių veislės sukurtos Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ypač reikšmingas gatvių želdinimui reikalingų siauralajų ir žemaūgių mažalapės ir didžialapės liepos veislių auginimas. Jų atsiradimas sutapo su mokslo pažanga ir sparčia pramonės gamybos industrializacija. Netrukus daugybė amerikietiškų veislių buvo išplatintos Europoje. Beveik visose Europos šalyse sukurta ir šiuo metu kuriama ypač daug puošnių, visų kategorijų želdynams labai tinkančių veislių. Tai dar vienas antausis Lietuvoje epizodiškai pasireiškiantiems diletantams, skleidžiantiems neva tik vietinės miško medžių rūšys tinka miestams želdinti ir ignoruojantiems urbanizuotai aplinkai sukurtas veisles.

Seminare daug ir įdomiai kalbėta apie standartinių sodmenų išauginimą, jų genėjimą formuojant lajas, medžių sodinimo technologijas, augimo urbanizuotoje aplinkoje sąlygų gerinimą. Akcentuotas neigiamas druskos (NaCl) poveikis augalams.

Skirstėmės iš pranešimų turinio supratę, kad LR Aplinkos ministerijos sodmenų asortimento ir kokybės rekomendacijos urbanizuotoms teritorijoms yra šiuolaikinis Europinio lygmens dokumentas, kuriuo turėtų vadovautis tiek sodmenų augintojai, tiek želdintojai. Supratome – žiniomis mūsų specialistai nepralenkti, tačiau praktinėje veikloje atotrūkis akivaizdus.

Išvykdami dėkojome mieliems seminaro organizatoriams už puikų darbą ir lėšas, skirtas aplinkos kokybei, jos grožiui propaguoti.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"