Paieška Kur derlingos dirvos, kur trūksta tik ežerų...

Kur derlingos dirvos, kur trūksta tik ežerų...

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Mūsų šalies šiaurinėje dalyje išsidėstęs Pakruojo rajonas – žemdirbystės kraštas. Pramonės gigantų jame nesama, tad daugiausia į atmosferą teršalų išmeta katilinės, automobiliai. Katilinės naudoja įvairų kurą: mazutą, skalūnų alyvą, gamtines dujas, akmens anglį, malkas. Labiausiai sieros junginiais orą teršia mazutu kūrenamos katilinės, o mažiausiai rūpesčių kelia dujas bei malkas naudojančios katilinės. Kiek teršalų išmeta automobilių varikliai? Tiksliai nežinoma, nes rajone nėra tam reikalingos matavimo įrangos.

 

Niekieno gręžtiniai šuliniai

 

Pasak Pakruojo rajono savivaldybės ekologės Kazimieros Klabienės, rajone yra daug apleistų, neveikiančių artezinių (vandeniui gauti) gręžinių. Todėl, kad sugedę siurbliai ar dėl kitų priežasčių tie gręžtiniai šuliniai nenaudojami. Tai atsitiko, kai, likviduojantis žemės ūkio bendrovėms, gręžtiniai šuliniai liko niekieno arba buvo paimti privačion nuosavybėn už pajus. Dauguma tokių šulinių yra atviri, nesutvarkyti. Taigi tokie gręžiniai yra užkonservuojami arba užtamponuojami. Gali būti požeminis vanduo teršiamas ir per šachtinius šulinius, jei jie iškasti nesilaikant aplinkosaugos reikalavimų. Taršos šaltinių yra ir daugiau. Tai - gyvulininkystės fermos, mėšlidės, sąvartynai, netinkamai įrengtos vietinės kanalizacijos sistemos, ne pagal taisykles naudojami trąšų bei kitų chemikalų sandėliai, netinkamai įrengtos technikos priemonių plovimo aikštelės, naftos produktų saugyklos ir kt.

Požeminis vanduo rajone pramonės reikmėms nėra naudojamas. Paviršinio vandens sunaudojama nedaug. Štai AB „Pamūšio linai“ garui gaminti naudoja paviršinį vandenį. 2007 m. dėl žaliavos stygiaus ši įmonė linams apdoroti iš viso vandens nenaudojo. UAB „Pakruojo vandentiekis“ eksploatuoja 30 vandenviečių. Vandentiekio tinklų ilgis - 117 km, nuotekų tinklų – 70 km. Rajono vanduo turi labai daug geležies. Taigi būtini nugeležinimo įrenginiai, kurie labai brangūs. Tokie įrenginiai jau pastatyti Linkuvoje, Žeimelyje, Petrašiūnuose, Šukionyse, Degučiuose, Pamūšyje (Klovainių seniūnija). Numatoma juos pastatyti Pakruojo mieste, Žvirblonių, Plaučiškių gyvenvietėse.

Kasmet vasarą yra tiriamas maudymviečių vanduo (5 vietose). Mėginiai imami kas mėnesį ir rezultatai skelbiami rajono spaudoje. Tačiau kyla problema dėl išmetamų prie šių maudymviečių šiukšlių, nors ten išdėstyti joms skirti konteineriai.

 

Vykdoma žinybinė kontrolė

 

Yra nustatyta, kad vienas žmogus rajone per parą į kanalizaciją išleidžia 166 g buities teršalų, kuriuos sudaro mineralinės bei organinės medžiagos, azoto, fosforo ir kitokie cheminiai junginiai, be to, teršalų susidaro ir funcionuojant įvairioms įmonėms. Rajone UAB ,,Pakruojo vandentiekis“ eksploatuoja ir prižiūri 16 buities nuotekų valymo įrenginių. Išvaloma apie 1369 tūkst. kubinių metrų nuotekų per metus. Įrenginiai naudojami laikantis reglamento, pagal sudarytus grafikus atliekami priežiūros darbai. Kol kas išleidžiamų su buities nuotekomis kenksmingųjų medžiagų normų viršijimų nebuvo.

Lietaus nuotekų laboratorinę kontrolę pagal suderintą grafiką vykdo 9 objektai. Į paviršinius vandens telkinius išleidžiama apie 270 tūkst. kubinių metrų paviršinių nuotekų, iš kurių 32 tūkst. kubinių metrų – per lietaus kanalizacijos tinklus. Išvalytų iki nustatytų normatyvų nuotekų išleidžiama 12 tūkst. kubinių metrų nuotekų (38 procentai). Nevalytų – 20 tūkst. kubinių metrų (62 procentai).  

 

Pastangos gerinti vandens kokybę               

 

UAB „Pakruojo vandentiekis“ direktorius Stasys Tamulionis tikino, kad su rajono savivaldybe jo vadovaujama įmonė glaudžiai bendradarbiauja.

„Yra dalykų, kurių vien mūsų bendrovė išspręsti negali, reikia politikų pritarimo, - kalbėjo direktorius. – Pakruojo rajone geriamojo vandens kokybė labai prasta. Iš esmės dabar rajono centras neturi vandens nugeležinimo įrenginių. Tai yra viena iš opiausių problemų. Bet mes be Pakruojo, Linkuvos, Žeimelio, turime dar 23 aptarnaujamus kaimus. Jau antri metai iš eilės pavyksta po du nugeležinimo įrenginius pastatyti. Tai – iš rajono biudžeto lėšų. Aišku, ir patys prisidedame. Bet tiesiog yra priimtas toks politinis sprendimas kasmet iš biudžeto skirti vandens nugeležinimui lėšų, nes šiuo metu 80 procentų tiekiamo vandens neatitinka higienos normų. Dabar esame parengę iki 2013 metų plėtros strateginį planą - numatyta investuoti apie 75 milijonus litų į rajono vandentvarkos ūkį. Iš Europos Sąjungos pinigų būtų apie 5 milijonai, o iš savivaldybės biudžeto prisidėtų apie 10 milijonų. Tai tikrai nemažai ir, įgyvendinus šiuos projektus, apie 95 procentai gyventojų turėtų tinkamą vandenį ir nuotekų kanalizaciją. Atskirose gyvenvietėse turime jau 6 nugeležinimo įrenginius ir 16 nuotekų valyklų. Aišku, tas ūkis labai nugyventas. Neseniai prijungėme Balsių vandentiekio tinklus. Manau, kad iki kitų metų galo visi vandens tiekimo ir kanalizacijos objektai turės pereiti į mūsų rankas. Darbai laukia dideli, nes senieji vandentiekio tinklai, sukurti prieš 30-40 metų, pakloti naudojant polietileno plėvelę, kuri geriamajo vandens vamzdžiams netinkama. Kanalizacijos tinklų būklė apverktina. Vamzdžiai kiauri, fiziškai ir morališkai pasenę. Tai pasakytina ir apie tas 16 nuotekų valyklų, kurios perduotos naudoti mums. Šiek tiek lėšų kasmet gauname iš savivaldybės, tad jas renovuojame pirmoje eilėje. Jau kelinti metai neišleidžiame viršnorminių teršalų“.

 

Rūpesčių rūpestis – atliekų tvarkymas

 

„Naujoji mūsų atliekų tvarkymo sistema veikia, bet yra problemų. Kadangi per daugelį metų nebuvo geros atliekų tvarkymo sistemos, trūko lėšų, tad mūsų miškai, upeliai buvo tokie užteršti, kad kol išsikuopsime, praeis galbūt dar ne vieneri ir ne penkeri metai. Šiuo metu rajone problema yra užšiukšlintos nelegalios teritorijos, kurių oficialiai minima 38 (šios teritorijos bus sutvarkytos ES lėšomis) bet iš tiesų esama daug daugiau. Tačiau reikia manyti, kad kitas sutvarkysime savo jėgomis, padedant seniūnijoms, kurios šia linkme labai daug dirba. Mes joms šiek tiek skiriame lėšų iš rajono aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos.

Pavasarį suorganizavome savivaldybės darbuotojų talką, paupiais rinkome šiukšles, dvi pilnas traktoriaus priekabas pririnkome. Taigi dar gyventojai neįpratę prie ekologinės tvarkos. Auklėti žmones, žinoma, reikia nuo vaikystės... Svarbus dalykas - uždaryti tuos du buvusius mūsų svarbiausius sąvartynus. Juose labai daug atliekų, tad tai yra nemaža problema, ypač dėl Aleknaičių sąvartyno. Daugelį metų nesant normalios atliekų tvarkymo sistemos, šiukšles gyventojai išmesdavo pamiškėse, palaukėse, gražiausiuose gamtos kampeliuose.  Susidarė didžiulės užterštos teritorijos. Per 2007 metus rajone buvo sutvarkyti 27 nelegalūs šiukšlynai, bet dar lieka 38, kuriuos planuojama sutvarkyti 2008-2009 metais. Taip pat rengiami projektai sutvarkyti pagrindinius sąvartynus – Aleknaičių ir Paguliankos. Atliekos į šiuos sąvartynus nevežamos nuo 2007 metų rugsėjo. Rajono gyventojai (apie 80 procentų) aprūpinti individualiais konteineriais, veikia 5 atliekų priėmimo punktai, 17 konteinerinių aikštelių, 15 konteinerių aikštelių, skirtų antrinėms žaliavoms. Taigi, manau, kad ateityje mūsų pamiškės bus švaresnės ir gražesnės. Noriu pasidžiaugti, kad atsikratėme 111 tonų neatpažintų pesticidų. Per 2007 metus buvo surinkta ir išvežta utilizuoti į „Akmenės cementą“ 63 tonos bešeimininkių padangų“, - pasakojo Kazimiera Klabienė.

Pavojingosioms atliekoms 2001 metų pabaigoje buvo pastatytas surinkimo punktas. Šiame punkte iš gyventojų priimami akumuliatoriai, elektroninė įranga ir kitos pavojingosios atliekos. Šios  atliekos yra surenkamos apvažiavimo būdu, pagal iš anksto paskelbtą grafiką arba gyventojai atveža patys.

Rajone nėra įmonių, gaminančių chemines medžiagas. Tačiau esama cheminių medžiagų naudotojų. Daugiausia naudojama augalų apsaugos preparatų, trąšų, dažų ir kitų medžiagų – statybos ir remonto darbus atliekančiose įmonėse, naftos produktų – įvairius mechanizmus naudojančiose įmonėse. Pakruojo rajone yra dvi įmonės (UAB „Robusta“ ir UAB „Pakruojo agrochemija“), sandėliuojančios chemines medžiagas ir tiekiančios jas žemdirbiams. Abi šios įmonės yra įtrauktos į pavojingų objektų sąrašą.

 

Svarbiausia ekologinio švietimo vizija

 

Pakruojo ekologinio švietimo centro pirmininkė Nijolė Valienė sakė, kad šiuo metu  svarbiausia šio centro vizija – matyti Lietuvos pilietį ekologiškai išprususį.

„Galėtume džiaugtis, jei nebūtų niokojama, šiukšlinama mūsų gyvenamoji erdvė, gražiausi gamtos kampeliai, kai nusižengiama elementariausioms aplinkosaugos taisyklėms. Manau, reikia didžiulių pajėgų, kad kiekvienas žmogus, kuris norėtų išlaikyti natūralią gamtą, suprastų, ką mums ji teikia. Dabar, kai skiriama nemažai Europos Sąjungos fondų lėšų, vyksta seminarai – apie chemines medžiagas maisto produktuose, kosmetikoje, mūsų kasdieniniame gyvenime. Be to, rūpinamės, kad dauguma žmonių gautų skrajutes apie vandens būklę, vandens taupymą, vandens telkinių priežiūrą. Didžiulė problema yra genetiškai modifikuoti organizmai. Dalyvavau vartotojų seminare ir paskui visą informaciją pateikiau mokykloms – parengti diskai apie chemines medžiagas kosmetikoje, maisto produktuose. Apskritai mūsų švietimo įstaigos gauna labai daug informacijos ir ja naudojasi. Turiu padėkoti ir savivaldybei, kuri labai mums padeda“.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"