Paieška Kuo kaltinami vitaminai A ir E?

Kuo kaltinami vitaminai A ir E?

Mūsų visų mėgstami vitaminai gali pateikti ir nemalonių siurprizų.

 

Daug – tai kiek?

 

Pirmasis skambutis nuskambėjo 1995 metais, kai 25 tūkst. suomių rūkorių buvo įtraukti į tyrimą nagrinėjant beta-karotino (provitamino A) savybes. Tarp tų, kurie juo “gynėsi”, plaučių vėžys vystėsi 18 proc. dažniau, o bendrasis mirtingumas buvo aukštesnis net 8 proc. Po metų nemalonų siurprizą pateikė 18 tūkst. amerikiečių rūkorių tyrimo rezultatai: beta-karotinas ir vitaminas A padidino jų riziką pasigauti plaučių vėžį net 28 proc., o mirčių skaičius – 17 proc. Šie faktai paaiškėjo ketvirtaisiais tyrimo metais, ir tyrimas buvo skubiai nutrauktas, siekiant sumažinti tolesnį žmonių mirčių skaičių.

Vitamininių entuziastų tai nesustabdė, ir 1998 metais Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija bei Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra stojo prieš preparatų su beta-karotinu naudojimą vėžio profilaktikai. Šios organizacijos pabrėžė, kad tik daržovės ir vaisiai, turintys beta-karotino, yra pati efektyviausia priemonė, prieš vėžį.                     

Greitai į “blogą kompaniją” pateko ir vitaminas E. Kelių tyrimų metu paaiškėjo, jog cholesterolio jis nemažina, kraujagyslių ir širdies neapsaugo, o vėžio vystymuisi kelio neužkerta. 2004 m. konstatuota, jog vitaminas E tampa pavojingu tada, kai jo suvartojama 150 mg per dieną. Tai “arkliška” dozė, 10 kartų viršijanti rekomenduojamą paros normą. Bet juk daugelyje tyrimų figūravo nuo 400 iki 2000 mg dozės – būtent tiek būdavo rekomenduojama ligoniams, norintiems apsisaugoti nuo vėžio ir širdies ligų. Mirtingumas tarp tyrimo dalyvių, suvartojusių 400 mg, buvo 2,5 karto didesnis, negu tų, kurie pasitenkindavo įprastinu E vitamino kiekiu. O 2005 metais paaiškėjo, jog tarp širdininkų, besigynusių tokia pat vitamino E doze, 13 proc. dažniau vystėsi širdies nepakankamumas.

Tarp naujovių, susietų su vitaminu E jau šiais metais, - ne tik plaučių vėžys, bet ir tuberkuliozė. Ji dažniau  vystėsi rūkoriams. Rūkymas, sprendžiant iš daugybės tyrimų, sudaro tiesiog “mirtiną” mišinį su vitaminais.

 

Vienodi, tačiau… skirtingi

 

Kodėl gi preparatuose esantys vitaminai elgiasi vienaip, o daržovėse ir vaisiuose – kitaip? Esama keleto teorijų, paaiškinančių šį paradoksą. Ir vitaminas E šiuo požiūriu labai charakteringas. Gamtos gėrybėse jis prisistato 8 medžiagų pavidalu, ir šios medžiagos savo sudėtimi labai panašios. Sintetiniuose preparatuose jis taip pat dalyvauja 8 medžiagų pavidalu, bet tiktai viena iš jų – alfa tokoferolas, yra lygiai tokia pati, kaip ir gamtoje. Likusios 7 medžiagos – „negyvoji“ chemija, kurią galima sintetinti tik mėgintuvėlyje (tai puikiai parodo, kuo skiriasi gamtinės ir dirbtinės molekulės). Ir kiekvieną iš šių 7 sintetinių molekulių būtų neblogai patikrinti saugumo požiūriu, kaip tai daroma su vaistais. Tačiau su vitaminais tokių tyrimų neatliekama.

Dar viena versija. Didelėmis dozėmis vartojami sintetiniai vitaminai gali pavirsti savo priešingybe: paprastai vitaminas E veikia kaip antioksidantas, neutralizuojantis žalingus laisvuosius radikalus, o didelėmis dozėmis – atvirkščiai, padeda jiems formuotis.

 

Parengė Jonas VANAGAS

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"