Paieška Natūralios gamtos oazės tarp miesto mūrų

Natūralios gamtos oazės tarp miesto mūrų

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Per devynerius metus, kai Vida LAURUKĖNIENĖ eina Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktorės pareigas, šios saugomos teritorijos tapo gerai žinomos visoje Lietuvoje. O pradėti reikėjo, kaip sakoma, nuo nulio. Iš pradžių direkcijai net patalpų nebuvo skirta. Bet laikui bėgant viskas iš esmės pasikeitė.

 

Išsaugotos didžiausios vertybės

 

„Patys sunkiausi buvo pirmieji darbo metai. Turėjome tik pusketvirto darbuotojų etato dviejuose regioniniuose parkuose. Taip dirbome gal ketveris ar penkeris metus, be to, vien moterys. Tad iš pradžių jautėme skeptišką požiūrį į mūsų veiklą. Girdėjome nepatenkintų balsų. Girdi, ko tos moterėlės kišasi į visokius statybų reikalus, ko lenda ten, kur darbas – ne jų pečiams? Bet laikui bėgant, išryškėjus darbo rezultatams, požiūris į mūsų kolektyvą pakito. Ir jau buvo gerokai lengviau tartis dėl įvairių darbų finansavimo. Nors darbuotojai ir keitėsi, pavyko suburti labai gerą komandą, tad visi per tuos metus pasiekti rezultatai yra kolektyvo bendras nuopelnas. Juk vadovas gali turėti labai gerų idėjų, gražių vizijų, bet jei neturės darbuotojų, kaip aš sakau, spindinčiomis, degančiomis, akimis, jas įgyvendinti seksis sunkiai. Mūsų darbas yra kūrybinis. Reikia ne tik patikėtas teritorijas išsaugoti, pritaikyti jas žmonėms pažinti, lankyti, bet ir stengtis keisti visuomenės sąmonę. O jei pats tuo, ką darai, netikėsi, tad ir bendroje veikloje gerų pokyčių nedaug bus. Jau kokius dvejus metus mus maloniai nuteikia tai, kad, atrodo, ir turtingieji, galingieji suvokia, jog regioniniuose parkuose jiems yra tokios pačios sąlygos, kaip ir kitiems. O maždaug pirmus penkeris darbo metus tai buvo, galima sakyti, ištisinis konfliktas su pačiais įtakingiausiais. Dabar dviejuose parkuose turime aštuonis darbuotojus. Bet šie regioniniai parkai skiriasi nuo kitų analogiškų Lietuvos saugomų teritorijų gyvenimo intensyvumu. Labai daug lankytojų, labai daug interesų, itin aktyvus gyvenimas. Mūsų darbuotojai dirba sėkmingai, todėl abu regioniniai parkai Lietuvoje jau gerai žinomi. Svarbiausia, kad išsaugotos juose esančios didžiausios vertybės. Galbūt kiekvienas žmogus gali pastebėti, kad kas nors dar nesutvarkyta, koks nors namas, atrodo, keistai išdygo, bet, žvelgiant iš esmės, sostinėje esančios pačios vertingiausios teritorijos, dėl kurių kertasi didžiausi interesai, nėra niokojamos. Abu regioniniai parkai, nepaisant visų tų aplinkybių, mano nuomone, yra tikrai išsaugoti nuo užstatymo. Tai, kad abiejuose vyksta tam tikrų statybų, nereiškia, jog esama daug pažeidimų. Šios statybos – tai paprastai senų trobelių virtimas naujais namais. Tas procesas yra natūralus; jo sustabdyti negalime ir net nesirengiame. Senbuviai iš tikrųjų parduoda savo namus turtingesniems, ateinantiems į šias teritorijas, ir dėl to kiek keičiasi parkų vaizdas. Bet tai nėra tie procesai, kai formuojami nauji sklypai ir jie užstatomi. Susidaro tiesiog naujos aplinkybės – keičiasi regioninių parkų gyventojai“, - pasakojo direktorė.

Be to, buvusios įvairios pramonės įmonės virsta kitos paskirties objektais. Sakysim, Pavilnių regioniniame parke, Rasų g. 56, buvo įsikūrusi statybos organizacija, o dabar tos organizacijos sklype atsirado gyvenamųjų namų minikvartalas. Ir, aišku, kai kas reiškia pretenzijas: kodėl leidote statyti namus? Bet pramonės objektas – tai ir parko vizualinė tarša, ir tiesioginė, fizinė tarša. Tad iš dviejų blogybių tenka rinktis mažesnę: vietoje pramonės objekto su jo tarša verčiau tegul ten gyvena žmonės. Panaši teritorijos naudojimo konversija taip pat vyksta Pavilnių regioniniame parke esančiose Kučkūriškėse. Buvusių įvairių sandėlių, garažų vietoje ten formuojasi naujas medžio architektūros centras. O anksčiau šioje ant Vilnios kranto esančioje teritorijoje buvo supirkinėjamas metalas ir naudojamos visokios cheminės medžiagos, nes vyko neekologiška gamyba.

 

Pažintinių takų sistema

 

Dar vienas Pavilnių ir Verkių regioninių parkų išskirtinumas Lietuvoje: apie aštuoniasdešimt penkis procentus vieno ir kito parko Vyriausybės nutarimu paskelbta ypač vertingomis teritorijomis - ekologiniu arba rekreaciniu požiūriu. Tai reiškia, kad valstybiniuose parkuose ar draustiniuose gali būti išskirtos tokios teritorijos ir jos tampa valstybės išperkamomis iš savininkų teritorijomis. Žemės nuosavybė natūra turėtoje vietoje grąžinama tik tiems, kurie dabar ten gyvena ir pagal nuosavybės teisę turi nekilnojamojo turto. Be to, sklypai pagal Vyriausybės nutarimą parke yra nedalomi, tad jo teritorijos apsaugotos nuo užstatymo tankinimo. Todėl abiejų regioninių parkų vaizdas iš esmės nesikeičia, išsaugomas natūralus.

„Per tuos devyneris metus atkurtame Kryžiaus kelyje jau esame įrengę lankytojų maršrutą, kitų takų tinklą su informacijos sistema, esame įrengę Pūčkorių bei Sapieginės pažintinių takų sistemą, nutiesę dviračių taką nuo Santariškių transporto žiedo iki Žaliųjų ežerų. Taip pat miesto savivaldybės ir kitų žinybų užsakymu per visą Verkių regioninį parką driekiasi tarptautinė trasa „Eurovela 11“, jungianti miesto centrą su Žaliaisiais ežerais. Taigi mūsų šios veiklos kryptis yra sudaryti sąlygas abiems parkams pažinti įrengiant takų sistemą, organizuojant žmonių pamėgtus  savaitgalio žygius. Kadangi tradiciškai Lietuvoje yra populiarios gegužinės, taigi rengiame pėsčiųjų žygius, kurių pabaigoje kaip tik vyksta gegužines. Taip stengiamės žmonėms paįvairinti laisvalaikį, ne tik teikdami jiems informaciją ir rodydami vertingiausias, gražiausias parkų vietas, bet ir propaguodami senąsias pramogų tradicijas, nekalbant jau apie labai gerai vertinamą mūsų rengiamą Rasos šventę, pavasario ir rudens lygiadienių šventes, Paukščių dieną, kitas su gamta susijusias sukaktis“, - informavo Vida Laurukėnienė.  

 

Prie Verkių kalno atplauks laivai

 

Šiais metais daug dėmesio skiriama Verkių dvarvietei, Pūčkorių piliakalniui, Rokantiškių pilies kalnui, Naujosios Vilnios pilkapynui ir kitiems gamtos bei kultūros objektams prižiūrėti, tvarkyti. Juk už parko ribų miestas plečiasi, atsiranda daug naujų žmonių, kurie ateina į regioninių parkų teritorijas. Aplinkui statomi gyvenamieji namai ir netgi daugiaaukščiai. Taigi labai pagausėjo kasdienių lankytojų, ypač Santariškių apylinkėse ir Gulbinų ežero prieigose. Tad stengiamasi sudaryti sąlygas jų laisvalaikio užsiėmimams. Šiuo metu rengiamas ir detalusis Verkių dvarvietės planas, formuojami gyventojų sklypai, prie jų nuosavybės teise turimų pastatų. O Verkių kalno papėdėje numatoma atstatyti prieplauką, kuri anksčiau, kai Nerimi plaukiojo laivai, ten buvo. Be to, savivaldybės lėšomis planuojama atkurti pasiplaukiojimą laivais nuo miesto centro iki Verkių kalno papėdės. Dabar jau paskelbtas prieplaukų įrengimo konkursas. Turistai, miesto svečiai galės atplaukti iki kalno papėdės, kur kadaise buvo viešbutis su karčiama. Beje, tas viešbutis garsėjo net užsienyje – maždaug prieš šimtą penkiasdešimt metų buvo įtrauktas į Europos viešbučių katalogą. Todėl pagal detalųjį planą numatoma galimybė viešbutį atstatyti, įkurti tam tikrą lankytojų aptarnavimo oazę. O regioninių parkų direkcija atkuria istorinį pėsčiųjų pasivaikščiojimo takų tinklą. Dabar atvykę į Verkių dvaro parką net neįtariame, jog kalną kaip voratinklis buvo apraizgęs takų tinklas, jungęs viršutinę parko dalį su apatine, kurios dabar net neįžvelgiame, neįsivaizduojame, kad ten kada nors galėjo būti parkas. Mat toje vietoje, kaip atrodo, likę tiesiog brūzgynai.

Todėl Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija nusprendė atkurti buvusias vertybes, pritaikyti jas lankyti. Šiais metais atkuriamas takų tinklas, kitais – bus pradėta gaivinti tvenkinių sistema. Jau parengti Verkių dvarvietės atkūrimo techniniai  projektai, numatytos lėšos. Taigi dirbama kompleksiškai.

 

Miesto gyventojams ir svečiams

 

Kaip sakė Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vyriausioji specialistė Nijolė Balčiūnienė, šių metų gegužės mėnesį buvo rengiama nemaža pažintinių pėsčiųjų žygių su gegužinėmis.

Pavyzdžiui, gegužės 11, sekmadienį, pažintinis pėsčiųjų žygis buvo surengtas Pavilnių regioniniame parke pavasario žiedais pražydusios Vilnios pakrantėmis ir vaizdingomis Markučių apylinkėmis. Po žygio šimtamečių ąžuolų paunksmėje vyko liaudiška gegužinė, kurioje dalyvavo Mokslų akademijos folkloro ansamblis „Dijūta“. O gegužės 18 d. žygeiviai traukė Verkių regioninio parko Vilniaus Kalvarijų bei Verkių dvarvietės takeliais, Verkės upelio pakrantėmis. Po žygio Verkių parke vyko tradicinė gegužinė, grojo dūdų orkestras.

Gegužės 25 d. surengtas pažintinis žygis Verkių regioniniame parke įvairiaspalviais žiedais pasipuošusiomis Riešės, Neries, Turniškės upelių pakrantėmis.

O gegužės 18 d. buvo pradėti organizuoti pažintiniai žygiai dviračiais po Verkių regioninį parką. Žygis prasidėjo Verkių dvaro parke, toliau dviratininkų takas vingiavo Verkių mišku, pasipuošusiu vaizdingais ežerėliais. Pasigrožėję Balsio ežero  kraštovaizdžiu, Riešės ir Turniškės upelių pakrantėmis, keliautojai grįžo į Verkių dvarvietę. Po žygio taip pat vyko tradicinė gegužinė.

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"