Paieška Žuvinis pomidoras? Gal tai - ne fantastika?..

Žuvinis pomidoras? Gal tai - ne fantastika?..

 

Genetiškai modifikuoti maisto produktai, patinka mums tai ar ne, tampa kasdieninio gyvenimo realybe. Jie jau seniai guli ant mūsų parduotuvių prekystalių, tiesa, kol kas, kaip sakoma, „paukščių teisėmis“. Bet situacija greit pasikeis, ir „Frankenšteino maistas“ atsiras ES šalių parduotuvėse visiškai teisėtai.

 

Tiesa, gali įsigalioti įstatymai, reikalaujantys įvesti specialią markiruotę tiems maisto produktams, kurie pagaminti naudojant šiuolaikines genetines technologijas. Atitinkami įstatymo projektai  jau yra parengti ne vienoje šalyje.

Štai Vokietijoje toks projektas neseniai atkeliavo į parlamentą peržiūrai. Vadovaujantis minėtu įstatymu, etiketėse produktų, kuriuos gaminant nebuvo naudotos genetiškai modifikuotos medžiagos, turės atsirasti užrašas: „Be genetinių technologijų“.

„Įstatymas leis vokiečių vartotojams lengviau orientuotis renkantis maisto produktus“, - pareiškė Žemės ūkio ministerijos sekretorius Gertas Lindemanas.

Kaip parodė sociologinės apklausos, 80 procentų vokiečių ketina atsisakyti vartoti maistui genetiškai modifikuotus produktus, kuriuos vietinė spauda vadina ne kitaip, kaip „Frankenšteino maistu“, „produktais–mutantais“ ir „šėtoniškuoju valgiu“.

Įstatymo projekto kritikai atkreipia dėmesį į tai, kad dokumentas suteikia teisę transgeninių maisto produktų gamintojams ženklinti visas savo prekes kaip „pagamintas nenaudojant geninių technologijų“ netgi tais atvejais, kai tai, švelniai kalbant, neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, markiruotę „Be geninių technologijų“ yra leidžiama užklijuoti ant įpakavimų tų mėsos produktų, kurie pagaminti iš mėsos gyvulių, šertų genetiškai modifikuotais pašarais. Be to, fermeriams leista naudoti gyvulininkystėje dirbtinius fermentus, pagamintus genų inžinerijos pagrindu, jei jiems rinkoje nesama alternatyvos ir jie atitinka ES normas. Tokių priedų skaičiui iš dalies priklauso genetiškai modifikuoti vitaminai ir amino rūgštys. Bet ir šiuo atveju gamintojas turi teisę etiketėje nurodyti, kad, tarkim, dešra pagaminta iš tokių gyvūnų mėsos, yra „be transgeninių technologijų“.

„Netransgeninių produktų“ skaičiui įstatymo projektas priskiria ir oficialiai „natūraliais bioproduktais“ tituluojamus vaisius ir daržoves, išaugintus žemės sklypuose, esančiuose vos už 150 metrų nuo laukų su transgeniniais augalais.

„Mes kovojame prieš normas, įteisinančias minimaliai saugų atstumą tarp laukų, - sako opozicinės partijos „Sąjunga 90 / žalieji“ pirmininkas Reinhardas Biutikoferis. – Aš netikiu, kad žiedadulkės nuo transgeninio žiedelio negali nuskristi toliau kaip 150 metrų. Naujasis įstatymo projektas - tai genetinė apgaulė“.

Keletą genetiškai pakeistų produktų jau seniai yra leisti realizuoti ES šalių prekybos tinkle. Labiausiai paplitę iš jų – kukurūzai su pakeista genetine struktūra; atitinkamai – ir kukurūzų miltai bei krakmolas. Antrasis leistas produktas – soja ir jos gaminiai. Trečiasis – aliejus iš genetiškai pakeistų rapsų. Be to, gaminant kai kurias nebrangias sūrio rūšis, naudojami genetiškai modifikuoti mikroorganizmai. Parduodami tokie sūriai su specialia markiruote tik tuomet, kai genetiškai modifikuotas komponentas viršija 0,9 procentus produkto sudėties.

Molekulinės biologijos centro, įkurto Maisto produktų mokslinio tyrimo instituto bazėje, direktorius Klausas Diteris Janis teigia, jog europietiškuose supermarketuose pardavinėjami genetiškai modifikuoti produktai žmogaus sveikatai yra žalingi ir naudingi lygiai tiek pat, kiek ir paprastas maistas. Tiktai iš šių produktų pagaminti valgiai gali sukelti didelę alergiją ir atsparumą antibiotikams. Tai paaiškinama tuo, jog, eksperimento sąlygomis remiantis, kartu su svetimu genu į organizmą įvedamas ir antibiotikas. Rezultatas – galiausiai kyla grėsmė, kad žmogaus organizmas gali priprasti prie tam tikrų antibiotikų, ir jie nustos veikti, jei žmogus susirgs.

Genetikai įsitikinę, jog, kurdami genetiškai modifikuotus augalinius ir gyvulinius organizmus, paspartina evoliuciją. Jie įterpia į genomą svetimus genus, ir dėl to organizmas įgauna naujų savybių. Pavyzdžiui, į pomidorą įterptas šaltųjų vandenų žuvų genas leidžia augalui ištverti žemas tempaeratūras. Tai daroma tam, kad būtų padidintas žemės ūkio kultūrų derlingumas, ir, kaip žadama, sumažintos jų kainos. Bet žmogui toks žuvinis pomidoras reiškia susidūrimą su neįprastomis medicininėmis rūgštimis, riebalais, baltymais, kurių anksčiau gamtoje nebūta. Iki šiol organizmo reakcija į tokį susidūrimą nebuvo kruopščiai tyrinėta.

Dėl to ES valstybėse grįžo diskusijos apie tinkamumą maistui to pieno ir mėsos, kurie gaunami iš klonuotų naminių gyvulių. Grupė mokslininkų iš 11 ES valstybių, tarp jų ir iš Vokietijos, kritiškai pasisakė prieš Europos maisto produktų saugumo agentūrą, pripažinusią klonuotų gyvulių mėsą ir pieną „sąlygiškai tinkamais“ maistui. Beje, tokias pat išvadas padarė ir JAV maisto kontrolės produktų bei medikamentų kokybės kontrolės valdyba.

Kai kuriose Europos ir JAV šalyse laikoma per 20 tūkst. gyvulių–klonų. Pastebima silpna jų fizinė būklė: jie prieš laiką susensta ir yra linkę į įvairiausius infekcinius susirgimus. Apie 30 procentų paprastų gyvūnų žūsta, įdiegus į jų organizmą embrionus–klonus. Kol kas nei vienoje pasaulio šalyje nesama oficialaus leidimo naudoti klonuotų gyvulių mėsą produktams gaminti. Daugelis fermerių tiesiog neįžvelgia čia jokios prasmės, juk vieno gyvūno klonavimas atsieina 15 tūkst. eurų. Realu, jog tolimoje perspektyvoje bus kalbama tik apie išgyvenusių klonuotų gyvulių palikuonių mėsos naudojimą.

Belaukiant Europos maisto produktų saugumo agentūros eilinio pranešimo, Vokietijos mokslininkų tarpe plinta vadinamasis „Moralinis genetikų kodeksas“. Tarp jo autorių esama 27 ekspertų iš 14 šalių, tarp jų ir iš Vokietijos. Su šiuo dokumentu vokiečiai dirbo, vadovaujami Tarptautinės kamieninių ląstelių tyrimo draugijos narių. Tiesa, šis normų sąvadas susaistytas tik su žmogiškosiomis embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis. Jis draudžia klonuoti žmogaus embrionus ir kurti žmogaus bei gyvūnų hibridus. Kitais žodžiais tariant, mums visiems iš mitologijos gerai žinomas chimeras. Kodeksas draudžia bet kuriuos eksperimentus su kamieninėmis ląstelėmis, jeigu jie tarnauja ne mokslo poreikiams, o mokslininkų smalsumui. Miunsterio universiteto profesorius Hansas Šeleris, vienas iš kodekso autorių, mano, jog mokslo žurnalams nederėtų publikuoti straipsnių tų autorių, kurie nėra pasirašę kodekso.

 

Parengė Jonas VANAGAS  

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"