Paieška Artėja ledynai?

Artėja ledynai?

Kitoks požiūris

Zenonas BUTKEVIČIUS

           

Anglies dvideginis - tai gyvybės dujos; jos - sudėtinė atmosferos dalis, iš jų suręsti mūsų kūnai ir visa, kas gyva. Natūralų iš sausumos ir vandenynų sklindantį anglies dvideginį pramoniniai išmetimai papildo 3,6 procento, o prie vadinamojo šiltnamio efekto prisideda tik procento dalimis.

Naujausi tiesioginiai palyginimai rodo, jog ta dalis procento nesikeičia jau daugelį metų. 90 tūkstančių duomenų, sukauptų nuo 1812 metų Europoje, Amerikoje ir Azijoje rodo, jog dabartinis lygis (0,038 proc.) ne didesnis nei kad buvo XX amžiaus pirmojoje pusėje ir XIX amžiuje. 1820 metais siekė 0,044 proc., 1858 metais - 0,042 proc., 1943 metais - 0,047 proc.

Netiesioginiai duomenys, susieti su durpių tyrimais, rodo, jog didžiojo atšilimo metu, tai yra maždaug prieš 9 tūkstančius metų, anglies dvideginio kiekis atmosferoje, siekęs beveik 0,045 proc., priklausė nuo oro ir vandenynų temperatūros. Anglies dvideginis prasčiau tirpsta aukštesnėje temperatūroje, taigi kuo šiltesnis oras ir vandenynai, tuo daugiau iš Žemės sklinda atmosferon anglies dvideginio. Joje šių dujų yra 50 kartų mažiau nei jūrų vandenyje. Šimtus tūkstančių metų pirmiausia atšildavo klimatas ir tik po to atmosferoje padidėdavo anglies dvideginio kiekis. Taip yra dabar, taip buvo ir per paskutiniuosius 200 metų.

Ar klimato kaitą reguliuoja žmogus? O gal Saulė?

Jau nebe pirmas dešimtmetis intensyviai formuojamas įsitikinimas, jog dėl šiltnamio efekto kalta mūsų veikla. Tačiau rimtuose mokslo leidiniuose pastaruoju metu atsirado gana įtikinamų publikacijų, kurios rodo labai artimą globalinės temperatūros, debesuotumo ryšį su Saulės aktyvumu. Žodžiu, kalbama apie Žemės gyvenimo priklausomybę nuo energijos, kuri mus pasiekia iš Saulės, nuo jos dėmių skaičiaus, ypač nuo magnetinio lauko svyravimų ir Saulės vėjo stiprumo. Visa tai turi daug įtakos kosminiam spinduliavimui, pasiekiančiam mus iš Visatos gelmių. Tie spinduliai turi ryšį su debesų formavimusi, o debesys lyg skėtis saugo mus nuo šilumos pertekliaus.

Neklaidžiodami toli po pasaulį, galime apsistoti kur nors arčiau mūsų, pavyzdžiui, Alpėse. 2006 metų lapkričio mėnesį grupė Šveicarijos federalinio tyrimų instituto mokslininkų JAV Meteorologų draugijos leidinyje „Journal of Climate“ išspausdino straipsnį, kuriame susumuoti trijų tipų tyrimo rezultatai, apimantys laikotarpį nuo 755 iki 2004 metų. Tie trys tipai - tai Saulės aktyvumas, vasaros temperatūrų svyravimai Alpėse ir Alpių ledynų nykimas ar didėjimas. Saulės aktyvumas Kinijoje jau buvo stebimas prieš 2400 metų, tačiau šveicarai vadovavosi suomių ir vokiečių specialistų tyrimais, susietais su radioaktyviuoju beriliu, 10 Be, gautu iš gręžinių Grenlandijos ir Antarktidos (850-2000 m.m. laikotarpis). Šis berilis atmosferoje atsiranda, kai deguonies atomus bombarduoja kosminiai spinduliai. Kartu su sniegu jis atsiduria sausumos ledynuose ir „užsikonservuoja“.

Matuojant šio izotopo kiekį ledynuose, galima labai tiksliai nustatyti, koks buvo Saulės aktyvumas įvairiais praeities laikotarpiais.

Alpėse termometrais temperatūrą imta matuoti tik 1800-aisiais metais. Apie ankstesnius jos pakitimus (nuo 755 metų) sužinota ištyrinėjus 1700 senų medžių mėginius, atsižvelgiant į metinių rievių tankumą. Taigi nustatyta, jog nuo 755 metų Alpių temperatūra keitėsi pagal Saulės aktyvumo kaitos ritmą.

Saulės aktyvumas, sprendžiant pagal jos dėmių skaičių, šiuo metu yra pats didžiausias nuo 1249 metų, o 2000-aisiais viršijo vidutinį to laikotarpio aktyvumą daugiau nei du kartus.

Šiuo metu saulės aktyvumas išskirtinai galingas. Ankstesnis toks pliūpsnis buvo prieš 8 tūkstančius metų, kai pagaliau atėjo Dievo duotas palaimintasis holoceno atšilimas (jis truko 3 tūkstančius metų). Taigi tada baigėsi ledynmečiai, suklestėjo žemdirbystė ir susikūrė didžiosios senovės civilizacijos.

Deja, astronomai tvirtina, jog iki šiol tebesitęsiantis atšilimas gali greit pasibaigti. Tai džiugina žiemos sporto mėgėjus ir naftos bei dujų prekeivius, tačiau kaip į visa tai žiūri kiti?

Kaip keitėsi Alpių ledynų masė, kaip ji augo ir tirpo tiksliausiai nustatyta viename iš didžiausių - Aletšo ledyne. Jo ilgis - 23,2 kilometro. Tie pasikeitimai įvertinti vadovaujantis tiksliais istoriniais užrašais, senaisiais žemėlapiais bei paveikslais, taip pat pagal izotopinę organinių medžiagų datavimo metodiką ir senųjų medžių kamienus. Šis ledynas labiausiai buvo sumažėjęs 780 ir 2001 metais, o labiausiai „užaugo“ 1370, 1666 ir 1860 metais. Tie ledyno dydžio pasikeitimai gana tiksliai sutampa su Saulės aktyvumo kaita, bet ne su žmonijos veikla.

Šių metų sausyje žurnale „Meteorology and Atmosferic Physics“ buvo išspausdintas darbas, analizuojantis temperatūros matavimus Kinijoje 1881-2002 metais ir Šiaurės pusrutulyje. Tie palyginimai rodo, jog temperatūros svyravimai atitiko 60 metų ritmą ir visiškai nepriklausė nuo anglies dvideginio koncentracijos atmosferoje.

Šiuo metu esame trečiojo ciklo viršūnėje ir, minėto darbo autorių nuomone, per artimiusius 20 metų įeisim atšalimo laikotarpin. Ta išvada atitinka Pulkovo observatorijos duomenims. Observatorijos kosminių tyrimų direktoriaus profesoriaus A. Abdusamatovo nuomone, dėl Saulės aktyvumo kaitos jau 2012-2015 metais klimatas pereis į atšalimo fazę.

Spėjama, jog žemiausių temperatūrų galime sulaukti 2055-2060 metais ir tas stiprus atšalimas gali tęstis apie 50 metų, taigi iki šio šimtmečio pabaigos. Jis turėtų gerokai priminti Mažąjį ledynmetį 1645-1715 metais, kai vidutinė Žemės temperatūra buvo 1-2 laipsniais mažesnė nei dabar, o per užšalusią Baltiją atsidarydavo rogių kelias į Švediją. Kelionė būdavo netrumpa, todėl žiemą vidury Baltijos net veikdavo nakvynės namai - karčiamos...

Panašiai kalba jau daugel metų įvairių šalių astronomai. Deja, šios nuomonės ir faktai pasauliniuose šiltnamio efekto aptarimų forumuose iki šiol ignoruojami, visos bėdos suverčiamos ant savo, tai yra žmonijos pečių. Gal ir gerai - mažindami taršos išmetimus atmosferon, bent jau šiek tiek apsikuopsime.

Bet vėlgi pagalvoju - 2,5 milijardo kinų ir indų vienu galingesniu pirstelėjimu gali „nupūsti“ švarų orą nuo visos apsikuopusios Europos... O jie nė nežada sustoti - Kinijos nacionalinio produkto augimas siekia 10 proc. per metus; tai reiškia - pramonė, pramonė ir dar kartą pramonė, be jokių filtrų ir kitokių europietiškų „nesąmonių“...

Manau, jog mūsų indėlis į šiltnamio efektą nėra toks lemiamas, kaip piešia kai kurie klimatologai ar aplinkos apsaugos specialistai. Žemės, Saulės ir kosmoso jėgos buvo, yra ir bus lemiamos.

Tik naujo Mažojo ledynmečio nenorėčiau... Žinoma, būtų smagu rogėmis nuvažiuoti Švedijon, keletą parų praleidus ant ledo pastatytoje karčiamoje, bet tegul tą daro kiti. Aš renkuosi, vis dėlto, šilumą...

Beje, meteorologai vis užmiršta pasakyti, kad prieš tris šimtus metų, kai Švedijon važinėjome rogėmis, Lietuvoje badmetis lydėjo badmetį. Globalizacija buvo menka, todėl maisto iš pietų šalių atsivežti būdavo sunku. Net bajorams.

Dabar, žinoma, reikalai pasikeitę. Jei viskas pasikartos, bėdos neturėsime - vynuogių atsivešime iš Argentinos. Mat pradėjo veikti globalizacija. Tik už kokius pinigus pirksime tas vynuoges, taip pat ir kitas „smulkmenas“ - naftą, dujas, akmens anglį?

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"