Paieška „Nemuno slėnis jauno akimis“

„Nemuno slėnis jauno akimis“

Ramunė MIKITIEJEVA

Kauno marių regioninio parko direkcijos vyr. kultūrologė

 

Jaunieji stovyklautojai įamžino audinius piešiniuose

 

Birželio 16-20 dienomis Kauno r. Viršužiglio pagrindinės mokyklos sodelyje pridygo palapinių. Jose savaitei įsikūrė jaunieji stovyklautojai - tęstinio projekto „Nemuno slėnis jauno akimis“ dalyviai. Projekto organizatoriai jau trečius metus suburia vietos jaunimą ir skatina jį pažinti, domėtis bei puoselėti savo regiono kultūrą. Pernai ir užpernai moksleiviai keliavo Kauno marių pakrantėmis ir fiksavo Kauno marių regioninio parko kultūros paveldo vertybes - įamžino fotografijose, piešė ir ieškojo neatrastų užlieto Nemuno slėnio kaimų istorijų.

Šįmet stovyklautojai turėjo kitą misiją - aplankyti Taurakiemio seniūnijoje gyvenančias audėjas ir pasidomėti tradiciniu regiono amatu, išgirsti apie audimo meną ir sužinoti jo paslaptis iš pačių gyvosios tradicijos atstovių lūpų.

Apsiginklavę popieriaus lapais, pieštukais ir gera nuotaika stovyklos dalyviai pradėjo savo žygį.

 

Gėlėmis pražydę audiniai

 

Stovyklos dalyviai per dieną vidutiniškai atverdavo po 5 vartelius, už kurių jų laukė neįkainojami audėjų lobynai, charizmatiškų liaudies meistrių pasakojimai, atgiję sentimentalūs prisiminimai ir gausios vaišės. Kukliai apie savo rankdarbius kalbėjusios moterys vieną po kito traukė vis unikalesnį audinį, neretai kiekviena servetėlė ar rankšluostėlis dar ir savo istoriją turėjo, o keletas jų ir solidų amžių - daugiau kaip 100 metų.

Nors daugelis audėjų savo laiku kūrė toms pačioms įstaigoms (Kauno ir Vilniaus dailės kombinatams), neabejotinai dalijosi patirtimi tarpusavyje, skolinosi raštų idėjas, visgi nepavyko aptikti identiškai išmargintų audinių. Kiekvienas raštas - unikalus ir, kaip tikino daugelis audėjų, pačių susapnuotas. Galbūt todėl akyse tiesiog liejosi įvairiausios geometrinės kombinacijos ir augaliniai motyvai, rankdarbiai marguliavo visomis vaivorykštės spalvomis ir džiugino akį stilizuotais paukščių bei gėlių atvaizdais.

Jau aplankius keletą audėjų, stovyklos dalyvių galvose skambėjo naujai išgirsti audimo technikų pavadinimai - dvinytis, trinytis, keturnytis, aštuonianytis... Nelengva buvo įsiminti bei atpažinti ir raštuotų tekstilės gaminių audimo būdus - servetinį, diminį, kaišytinį ir rinktinį. Visgi, ekspedicijai baigiantis, net jauniausi stovyklos dalyviai pamažu įgudo atpažinti audinius ir kaskart įdėmiai tyrinėjo juos - tarsi sudėtingą žemėlapį.

 

Nelegalu, bet pelninga

 

Stovyklos metu aplankytos 22 audėjos. Keleto jų namuose iki šiol kaip bitės dūzgia staklės. Kaip vyksta audimo procesas? Tai jauniesiems projekto dalyviams pademonstravo lig šiol audžiančios Kazė Regina Matuliūnienė ir Kazimiera Juščienė. Smalsiosios stovyklos dalyvės turėjo progą pačios pabandyti suvaldyti stakles ir pasimatuoti K.Juščienės Viršužiglio bažnyčiai išaustus tautinius drabužius. Tiesa, garsusis „Ventukų“ kolektyvas taip pat puošiasi šios moters išaustais audiniais.

Nebegalinčios prisėsti prie staklių audėjos su nostalgija atsimena audėjų „aukso amžių“, kuomet lietuviški dirbiniai buvo itin vertinami. Visos kalbintos moterys dabar jau juokaudamos prisimena ir nelegalaus verslo periodą, kuomet itin paklausi prekė Rusijoje buvo ryškiomis (bet nepatvariomis: lyjant lietui dažai nubėgdavo) spalvomis margintos skarelės. Tekdavo audėjoms saugotis tuometinės milicijos, kadangi šis verslas buvo vadinamas „spekuliacija“ ir draudžiamas: jei nutverdavo, konfiskuodavo ir skarutes, ir stakles.

Visgi, budrius valdžios pareigūnus pavykdavo pergudrauti. Moterys pasakoja, kad sužinojusios apie reidus, slėpdavo siūlus aviliuose, išardydavo staklių stovus, o gabendamos audinius parduoti į Kauną apsijuosdavusios skarutes keliais sluoksniais po drabužiais tarsi tikros kontrabandininkės. Tad audėjoms netrūko nei kūrybinės fantazijos, nei sumanumo.

 

Tradicija nyksta

 

Nors šiandien audimas jau nebėra ypatingų valstybės tarnybų sekama veikla, tenka konstatuoti, jog ši tradicija pamažu nyksta, nes liaudies tekstilę nukonkuruoja masinės gamybos prekės, kurių gamyba reikalauja mažiau sąnaudų.

Visgi, tradicinių audinių ir audėjų amato vertė neįkainojama. Net pačios audėjos nesiryžta parduoti savo rankdarbių už didžiausias pinigų sumas - juk tai materialus turtas, kuriame skleidžiasi nematerialaus paveldo vertės.

Deja, šiai tradicijai, atrodo, lemta nugrimzti užmarštin, kaip ir Kauno marių teritorijoje iki užliejimo buvusiems kaimams: audimas nebėra pagrindinis pajamų šaltinis, senųjų audėjų gretos retėja, o jaunosios kartos staklių gaudesys netraukia. Todėl šis projektas ir stovyklos metu surinkta informacija apie audėjas bei užfiksuoti audiniai garantuos, kad unikali Kauno marių apylinkių tradicija būtų įamžinta bent knygoje, kurią projekto organizatoriai planuoja išleisti metų pabaigoje.

Galbūt audėjų palikuonys suvoks šio amato prasmę ir prikels senąsias stakles naujam gyvenimui.

Belieka tik viltis, kad su išskirtine šio regiono audimo tradicija ateity susipažins vis daugiau žmonių, kad neliks pamiršti audėjų vardai.

 

Laukite tęsinio

 

Stovykla pasibaigė, tačiau projektas „Nemuno slėnis jauno akimis“ tik įpusėjo. Kitas uždavinys: viską, ką pamatėme, sužinojome perteikti knygoje. Joje turėtų sugulti unikalūs audinių raštai, kuriuos tyrinėdami savo jaunomis akimis nupiešė Piliuonos ir Viršužiglio mokyklų vaikai: Jolita, Modestas, Deimilė, Aistė, Viktorija, Linas, Karolina, sesutės Raminta ir Viktorija, Agnė bei Austė. Svarbiausia, kad jaunieji dalyviai kartu su miegmaišiais ant pečių išsinešė neišdildomų įspūdžių ir žinių kraitelę.

Projekto dalyvių vardu dėkojame audėjoms, kurios atvėrė savo namų ir spintų duris, šiltai sutiko ir išlydėjo. Reikėtų padėkoti ir geram orui, o taip pat Viršužiglio pagrindinės mokyklos darbuotojams ir ypač projekto iniciatorei mokytojai Danutei Stankevičiūtei, be kurios šis projektas - kaip audėja be staklių.

O visiems kitiems norisi priminti – puoselėkime savo tradicijas, nes tik savitas kultūros paveldas padeda mums išsaugoti identitetą ir neprarasti pusiausvyros visaapimančios globalizacijos sūkuryje. Galbūt neįkainojama vertybė dulka ir jūsų spintoje?

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"