Paieška Aplinkos ministerijoje: 2008 m. rugsėjo 1-7 d.

Aplinkos ministerijoje: 2008 m. rugsėjo 1-7 d.

 

Rugsėjo 3-4 d. Briuselyje vykstančiame ES Tarybos tarptautinių aplinkos klausimų darbo grupės posėdyje dalyvauja AM Aplinkos strategijos departamento direktorė Vilija Augutavičienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3523.

 

Rugsėjo 4-5 d. Briuselyje - EK organizuojamas valstybių atstovų specialiosios darbo grupės pasitarimas dėl genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo procedūrų. Dalyvauja AM Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėjas Danius Lygis. Išsamesnė informacija tel. 266 3562.

 

Rugsėjo 4-5 d. Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis, Aplinkos ministerijos sekretorius Inesis Kiškis, Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys, Komunalinio ūkio departamento Vandens paslaugų skyriaus vedėja Vilma Karosienė, Visuomenės informavimo ir viešųjų ryšių departamento direktorius Romas Jankauskas dalyvauja Ispanijoje „EXPO ZARAGOZA 2008“ parodoje vykstančiuose baigiamuosiuose „Vandens tribūnos“ forumo renginiuose. Išsamesnė informacija: Romas Jankauskas, tel. 266 3488.

 

Rugsėjo 4-5 d. Lietuvos standartizacijos departamente (T. Kosciuškos g. 30, Vilnius) vyksta 64-ojo Europos standartizacijos komiteto technikos komiteto (CEN/TC 64) „Ergonomika“ darbo grupės „Ergonominiai darbo principai“ posėdis. Darbotvarkėje numatyta svarstyti Europos standartų, susijusių su ergonominių darbo principų standartizavimu, projektus. Dalyvaus Lietuvos standartizacijos departamento specialistai, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas dr. Algirdas Kaminskas, Kauno technologijos universiteto docentas dr. Algis Vegys, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotoji atstovė Virgilija Javtokienė ir kt. Išsamesnė informacija: Marija Tebėraitė, tel. 234 8399.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3657

 

Po incidento Belgijoje radiacinis fonas mūsų šalyje nepadidėjo


Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros valdoma radiacinio monitoringo ir pavojaus perspėjimo sistema mūsų šalyje nenustatė radiacinio fono padidėjimo. Pagal Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos informaciją, rugpjūčio pabaigoje Belgijoje iš Radijo elementų instituto į aplinką pateko radioaktyviojo jodo I-131. Kaip sakė Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Liutauras Stoškus, oro masių trajektorijų analizė rodo, kad poveikio zona gali sudaryti 300-400 kilometrų ir praktiškai apsiriboja Belgijos teritorija. Todėl realios grėsmės mūsų šalies gyventojams nėra.
Radiacinio monitoringo ir pavojaus perspėjimo informacinė sistema (RADIS) Vyriausybės nutarimu buvo įkurta 1993 metais. Ją sudaro 20 visoje Lietuvos teritorijoje išdėstytų monitoringo stočių, kurios nepertraukiamai matuoja gama radiaciją. Perspėjimo (aliarmo) sistema aktyvuojama savaime, jeigu bent viena iš radiacinio monitoringo stočių išmatuoja nustatytą normą viršijantį gama radiacijos dozės galios lygį.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 08 29

 

Prasideda akcija „Lašiša –2008“

 

Rugsėjo 1 d. prasidėjo akcija „Lašiša - 2008“, kurią jau septintus metus rengia Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija. Šios akcijos tikslas – apsaugoti nuo brakonierių traukiančias neršti lašišas bei šlakius ir jų nerštavietes. Lašiša – nuo seniausių laikų bene labiausiai žvejų vertinama žuvis mūsų upėse ir Baltijos jūroje. Ji jau daugiau kaip 20 metų įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Laukinių lašišų ištekliams atkurti vykdoma speciali programa, tačiau šioms pastangoms labai trukdo brakonieriai, gaudantys neršti plaukiančias žuvis. Jie, neteisėtai naudodami tinklinius, duriamuosius ar užkabinamuosius įrankius, o kai kurie net ir elektros srovę, nutraukia lašišų, įveikusių daugiau nei 300 kilometrų, kad gimtojoje upėje duotų gyvybę kitai kartai, kelionę.
Akcija ,,Lašiša - 2008” truks beveik tris mėnesius – iki lapkričio 20 dienos. Jos metu aplinkosaugos pareigūnai visą parą budės prie vandens telkinių, kuriuose, mokslininkų teigimu, vyksta intensyviausia lašišų ir šlakių migracija. Šiemet tokias migracijos vietas aplinkosaugininkai nepertraukiamai stebės ne tik Kuršių mariose ir Nemuno deltos regione, kaip ankstesniais metais, bet ir Baltijos jūros priekrantėje (nuo rugsėjo 1-osios iki spalio 20 dienos).
Nuo spalio 1 d. iki lapkričio 20 d. daugiau dėmesio bus skiriama lašišų ir šlakių nerštaviečių apsaugai ten, kur jų gausiausia. Tai Neries, Žeimenos, Vilnelės ir Siesarties upių regionai. Akcijos vietose, pasak Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjo Kęstučio Motiekaičio, bus sustiprinta verslinės, mėgėjiškos ir specialiosios žvejybos kontrolė, stabdomos ir tikrinamos įtariamų pažeidimais asmenų transporto priemonės, ypač tamsiu paros metu. Aplinkosaugininkams talkins policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Lietuvos kariuomenės padaliniai. Akcijos metu planuojama stebėtinas vietas žvalgyti ir iš oro.
Už neteisėtą lašišų gaudymą yra numatyta administracinė atsakomybė – bauda iki 700 litų, o jeigu šiems žuvų ištekliams padaroma daug žalos, gresia ir baudžiamoji atsakomybė – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Kaip rodo lašišų ir šlakių apsaugos jų neršto metu akcijų patirtis, sustiprinta kontrolė įbaugino ir privertė atsisakyti neteisėtos veiklos ne vieną užkietėjusį brakonierių. Akcijų „Lašiša“ rezultatus teigiamai vertina ir mokslininkai. Kaip rodo jų tyrimų duomenys, pastaraisiais metais po sėkmingai vykdytų akcijų lašišų ir šlakių išteklių mūsų šalies vandenyse gerokai pagausėjo.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 08 29

 

 

Saremoje – apie bendrus Baltijos šalių aplinkosaugos reikalus


Rugpjūčio pabaigoje buvo sukviestas kasmetis Baltijos Ministrų Tarybos aplinkos ministrų susitikimas. Šiemet jis vyko Estijoje, Saremos saloje. Į susitikimą atvykusi viceministro Raimundo Paliuko vadovaujama Aplinkos ministerijos delegacija dalyvavo svarstant Europos Komisijos pateiktus ES klimato kaitos ir energetikos teisės aktų projektus, Baltijos jūros strategiją, bendrą Baltijos šalių politiką dėl privalomo užstato sistemos pakuočių atliekoms surinkti. Taip pat buvo aptartos švino akumuliatorių surinkimo problemos, diskutuota apie galimybes regionuose įkurti zonas be genetiškai modifikuotų organizmų, numatyta, kaip plėtoti visų trijų valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – bendradarbiavimą valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės srityje.

AM Visuomenės informavimo skyrus, tel. 266 3660
2008 09 01

 

Visuomenė gali susipažinti su naujos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo ataskaita

 

Šalies visuomenė gali susipažinti su planuojamos statyti naujos atominės elektrinės Visagino savivaldybėje šalia dabartinės Ignalinos AE ant Drūkšių ežero kranto galimo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita, parengta AB „Lietuvos energija“ užsakymu. Apie šią parengtą ataskaitą Aplinkos ministerija informavo, kaip ir reikalauja Poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencija, kitas valstybes, pareiškusias norą dalyvauti šios elektrinės tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese – Austriją, Baltarusiją, Estiją, Latviją, Lenkiją, Suomiją ir Švediją.
Ataskaitą parengė tarptautinis konsorciumas, kurį sudaro Suomijos kompanija „Poyry Energy OY“ ir Lietuvos energetikos institutas, pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą PAV programą. Tokios programos parengimu pagal mūsų šalies teisės aktus turi prasidėti poveikio aplinkai vertinimo procesas.
Naujos atominės elektrinės PAV programai visos minėtosios valstybės, išskyrus Lenkiją, buvo pateikusios pastabų. Daugiausia atsiliepimų sulaukta apie vietos naujai atominei elektrinei parinkimą ir kriterijus, panaudoto branduolinio kuro tvarkymą, nagrinėtinų rektorių tipą, tarpvalstybinį radiologinį poveikį, saugos standartų taikymą, radioaktyviųjų atliekų tvarkymą ir saugojimą, stebėsenos sistemą, poveikį Drūkšių ežerui, avarijų prevenciją ir kt.
Galutinį sprendimą, ar leisti statyti naują atominę elektrinę poveikio aplinkai požiūriu, Aplinkos ministerija priims, kaip sakė ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys, tik išnagrinėjusi PAV ataskaitą ir atsižvelgusi į šiame vertinimo procese dalyvaujančių valstybės ir savivaldybės institucijų išvadas, Lietuvos visuomenės nuomonę, taip pat į tarpvalstybinių konsultacijų su kitomis valstybėmis rezultatus.
Šalies visuomenė su naujos atominės elektrinės PAV ataskaita gali susipažinti Ignalinos, Zarasų ir Visagino savivaldybių administracijose, AB „Lietuvos energija“ pagrindinės buveinės (Žvejų g. 14, Vilnius) pirmojo aukšto fojė. Ši ataskaita lietuvių, anglų bei rusų kalbomis ir jos santrauka anglų, rusų, latvių, estų, suomių, vokiečių, suomių ir lenkų kalbomis yra paskelbta naujos atominės elektrinės projektui skirtame interneto puslapyje (http://www.vae.lt).

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 09 01

 

Pradedamos inventorizuoti šalies užterštos teritorijos

 

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) prie Aplinkos ministerijos pradėjo įgyvendinti ES remiamą projektą šalies užterštų teritorijų poveikiui įvertinti. Jo tikslas, kaip sakė LGT Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas, – išsaugoti gamtos išteklius, pirmiausia vandens ir kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės, ir sudaryti sąlygas veiksmingai juos panaudoti gyventojų ir ūkio reikmėms. Vykdant šį projektą, bus nustatytos galimai užterštos ir užterštos šalies teritorijos, įvertinta, kiek jos pavojingos aplinkai, parengtas prioritetinių tirtinų teritorijų sąrašas. Koncentruoti taršos židiniai kelia realų pavojų požeminio vandens kokybei ir žmonių sveikatai.

Inventorizuoti užterštas teritorijas planuojama 39 šalies savivaldybėse. Inventorizacija apims 39,3 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą. Šimte nustatytų pavojingiausių aplinkai objektų bus atlikti išsamūs ekogeologiniai tyrimai. Projektas bus baigtas 2011 metų ketvirtąjį ketvirtį. Jo metu sukaupti duomenys leis parengti nacionalinės užterštų teritorijų valdymo strategijos pagrindus.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 08 25

Tęsiama šalies vandens ūkio pertvarka

 
Rugpjūčio 27 d. Vyriausybės patvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008-2015 m. plėtros strategija skirta tęsti šalies vandens ūkio pertvarką. Ji patikslina geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros nuostatas, nusakytas 2005 m. patvirtintoje Vandentvarkos ūkio plėtros strategijoje, ir nustato šios plėtros kriterijus.
Numatyta stambinti vandens tiekimo įmones, gerinti jų priežiūrą, užtikrinti, kad gyventojams būtų tiekiamas kokybiškas geriamasis vanduo, kad jiems būtų kuo labiau prieinamos nuotekų tvarkymo paslaugos ir kad sumažėtų šių paslaugų savikaina bei joms reikiamų subsidijų poreikis. Šiuo metu viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu Lietuvoje aprūpinama apie 73 proc. visų šalies gyventojų, o nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos 62 proc. gyventojų. Tačiau kaimiškieji regionai šiomis paslaugomis aprūpinami daug prasčiau nei miestai. Šiandien patvirtintoji Strategija nustato, kad 2015 m. viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu turi būti aprūpinama ne mažiau kaip 95 proc. gyventojų. Ši nuostata taikoma ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumui.
Pirmieji žingsniai siekiant pertvarkyti šalies vandens ūkio valdymą, kaip sakė Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio departamento direktorius Rimgaudas Špokas, buvo žengti 2006 m., priėmus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą. Savivaldybės jau yra pradėjusios rengti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, stambinti vandens tiekimo įmones. Šis stambinimas leis sumažinti geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų savikainą ir suvienodinti šių paslaugų kokybę bei prieinamumą miesto ir kaimo gyventojams.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai plėtoti bei modernizuoti 2007-2013 m. numatyta skirti apie 1,857 mlrd. litų ES struktūrinių fondų paramos ir valstybės biudžeto lėšų.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 08 27

 

Kartu su besitraukiančia vasara iš Kuršių nerijos išvyko ir mobiliosios „žaliųjų patrulių“ grupės

 

Nuo rugpjūčio 26-osios Kuršių nerijoje nebebudi papildomos mobiliosios aplinkos apsaugos pareigūnų grupės, komandiruotos iš kitų šalies regionų vasaros sezono metu užtikrinti šio unikalaus gamtos kampelio apsaugą ir užkirsti kelią saugomų teritorijų reikalavimų pažeidimams. Sustiprinta aplinkosauginė kontrolė čia buvo vykdoma nuo vasaros sezono pradžios – birželio 2 dienos.
Papildomai vasaromis patruliuoti Kuršių nerijos nacionaliniame parke aplinkosaugininkai pradėjo prieš trejus metus, kadangi šis parkas yra viena labiausiai lankomų saugomų teritorijų šalyje, o jo gamtinė aplinka itin jautri net menkiausiems pažeidimams. Kaip parodė ankstesnė patirtis, pasiteisino sustiprinta aplinkosauginė kontrolė. Ji drausmina poilsiautojus.
Patruliuojančių pareigūnų tikslas, pasak Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjo Gedimino Markausko, – pirmiausia užsiimti pažeidimų prevencija, o ne nubausti kuo daugiau pažeidėjų. Jeigu parko lankytojas sulaikomas už palyginti nedidelį nusižengimą aplinkosaugos reikalavimams, jis yra perspėjamas, supažindinamas su Kuršių nerijos lankymo taisyklėmis, poilsiavimo šioje saugomoje teritorijoje tvarka.
Šią vasarą patruliuojantys aplinkosaugos pareigūnai ypač daug dėmesio skyrė Grobšto ir Naglių gamtos rezervatų, Parnidžio kraštovaizdžio draustinio, pakrančių, miško apsaugai. „Žalieji patruliai“ taip pat įdėmiai stebėjo, kad parko lankytojai neterštų aplinkos buities ir kitokiomis atliekomis.
Šiemet sustiprinto budėjimo Kuršių nerijoje metu aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai sulaikė 591 pažeidėją. Iš jų įspėti buvo 287 asmenys. 304 pažeidėjams skirta daugiau kaip 15 tūkst. litų administracinių baudų. Daugiausia pažeidimų, kaip sakė vienas iš Kuršių nerijoje patruliavusių pareigūnų, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus rajono agentūros vyr. specialistas Martynas Zienius, parko lankytojai padarė neleistinose vietose statydami automobilius. Siekiant išsaugoti vieną vertingiausių šalies gamtos kampelių, parke draudžiama nuvažiuoti nuo kietos kelio dangos – asfalto, betono, skaldos ar grunto, o motorines transporto priemones galima statyti tik tam skirtose vietose.
Sulaikyti pažeidėjus ir užkirsti kelią galimiems pažeidimams patruliavusiems aplinkos apsaugos pareigūnams padėjo sėkmingas bendradarbiavimas ne tik su Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija bei miškininkais, bet ir su policijos bei pasienio tarnybos pareigūnais.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 08 26

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"