Paieška Vertinimas – „iš lubų“

Vertinimas – „iš lubų“

Algimantas ZOLUBAS

 

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto Lazdynų klubas rugpjūčio 1 d. kreipėsi į šalies aplinkos ministrą ir Vilniaus miesto merą - dėl numatomos steigti komunalinių atliekų deginimo gamyklos greta Lazdynų mikrorajono (Vilniuje). Gamyklos steigėjai neslepia savo pelningojo verslo siekį (tuo pačiu – ir godumą), nes vieta, turinti visas komunikacijas, jiems būtų itin patogi.

Lazdynų bei kitų artimų Vilniaus mikrorajonų gyventojai jau šiuo metu jaučia (priklausomai nuo vėjo krypties) fekalijų kvapą, sklindantį iš Vilniaus miesto nuotekų valyklos. Tas kvapas (nors niekas netyrinėjo ar turi tiesioginį neigiamą poveikį sveikatai) dėl neigiamų emocijų gyventojams akivaizdžiai kelia psichinį poveikį. Neigiamą poveikį gyventojų sveikatai turi ir Jočionių gatvėje UAB „Senovė“ deginamos medicininės atliekos - dūmai taip pat sklinda į Lazdynus bei kitus kaimyninius mikrorajonus. Antroji ir Trečioji šiluminės elektrinės, intensyvus transporto eismas Oslo bei Gariūnų gatvėmis bei jau paminėti taršos šaltiniai, kartu sudėjus, nors tokių tyrimų niekas nesivargina daryti, neabejotinai turi neigiamą poveikį žmonių sveikatai.

Savo kreipimesi klubas konstatuoja, jog atliekų deginimas gali kelti didesnį neigiamą poveikį nei natūralus jų dūlėjimas, taip pat įspėjo, kad klubas priešinsis ir skatins gyventojus priešintis atliekų deginimui bet kurioje Lietuvos vietoje, kol nebus reglamentuotas ir realizuotas buitinių atliekų rūšiavimas.

Aplinkos ministerijos sekretorius Inesis Kiškis operatyviai atsakė į klubo laišką - detaliai išdėstė komunalinių atliekų poveikio aplinkai vertinimo tvarką, kuri Lazdynų bendruomenei gerai žinoma. Tačiau savo laiške nei vienu žodžiu neužsiminė apie klubo keltą klausimą dėl atliekų rūšiavimo. Čia ir kyla esminis klausimas: kaip gali būti vertinamas atliekų deginimo poveikis aplinkai, jei nežinoma, kokia tų atliekų sudėtis?

Prieš porą metų šių eilučių autoriui (per labdaros akciją Kariotiškių sąvartyno bedaliams) teko sužinoti kokių „nurašytųjų gėrybių“ randa tie besikuičiantys tarp atliekų kalvų žmonės? Pasirodo, sąrašui jaučio odos neužtektų, - nuo konservuotų sodo gėrybių iki Antrojo pasaulinio karo sviedinių bei bombų... Kalbintas buvęs sporto meistras, sąvartyno pašiūrėlėje gyvenęs pilietis aiškino, kad šiukšlininkai atlieka didžiulį profilaktinį darbą: atrenka tinkamas antrines žaliavas (metalą, popierių) ir iš to sau bei valstybei naudą gauna, apie rastas pavojingas atliekas (gyvsidabrines elektros lempas, sprogmenis) praneša sąvartyno administracijai, taip apsaugodami visuomenę nuo pavojų.

Aplinkos ministerija, regis, visiškai nesuvokia, kad poveikio aplinkai vertinimas, nežinant kokios atliekos bus deginamos, yra niekinis, ir todėl, kokios išvados bebūtų, negalima vadovautis tokiu vertinimu ir imtis atliekų deginimo gamyklos statybos - ne tik greta Lazdynų mikrorajono, bet ir bet kurioje Lietuvos vietoje. Kol nebus deramai rūšiuojamos atliekos, kol neatsiras rimtai dirbančios atliekas rūšiuojančios įmonės, vertinimo ir atliekų deginimo gamyklos steigimo ketinimai bei siekiai – nepamatuoti.

Dera pridurti: neišrūšiuotų atliekų saugojimas net specialiai įrengtuose sąvartynuose nėra jau toks nepavojingas; natūralus dūlėjimas taip pat išskiria į orą teršalus, o apsauginiai sluoksniai - ne amžini, taip pat gali suirti.

Dega bulvių lupenos, dega trotilas... Tačiau poveikis aplinkai skirtingas. Nedega tik pinigai, nes godumas jiems nematerialus, todėl - nedegus.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"