Paieška „Balandžių karas“ Venecijoje tęsiasi

„Balandžių karas“ Venecijoje tęsiasi

 

Šv. Morkaus aikštė Venecijoje gali likti be vienos iš savo pagrindinių įžymybių – balandžių. Miesto meras Massimo Kaččiari pasiekė, kad teismas pripažintų teisėtu jo sprendimą uždaryti 19 kioskų, kuriuose viso labo už vieną eurą buvo galima nusipirkti maišelį grūdų ir palesinti paukščius.

Daugelį metų balandžių pulkai pasitikdavo turistus, vos tie priplaukdavo prie kranto šalia aikštės. Paukščių lesinimas Venecijos svečiams buvo tapęs tokiu pat privalomu ritualu, kaip plaukiojimas gondolomis per kanalus, o sotūs burkuojantys balandžiai laikyti neoficialiu, tačiau labai mielu Adriatikos simboliu. Su tuo, deja, nesutinka vietinė valdžia, tikinanti, jog šie sparnuočiai kelia grėsmę žmonių sveikatai, platina užkrečiamąsias ligas ir daro didžiulę žalą miesto paminklams.

Valdžios kova prieš balandžius prasidėjo seniai, bet apčiuopiamų rezultatų neteikdavo. Miesto valdžia ne vienąsyk bandė sumažinti sparnuočių skaičių, pasiekusį 40 tūkstančių. Tačiau kovos metodai prieš didėjantį paukščių skaičių sukėlė audringą polemiką. Mat į kovą buvo įtrauktos tokios negailestingos priemonės, kaip balandžių gaudymas tinklais ir priverstinis iškeldinimas iš gyvenamosios vietos.

„Miesto valdžia bando išguiti paukščius iš šv. Morkaus aikštės žiauriais būdais, naikindama juos, o tai stebi vaikai, - sakė Gyvūnų globos organizacijos atstovė Kristina Romjeri. – Kasmet žūsta 20 tūkst. balandžių, o jų gaudymas atsieina 850 tūkst. eurų. Tai neefektyvus metodas, prieš kurį pasisako daugelis mokslininkų, kadangi išgyvenę balandžiai dauginasi dar aktyviau ir susiranda vis naujų vietų prasimaitinti.“

Gyvūnų globos organizacijos aktyvistai jau surengė keletą protesto akcijų. Paskutinioji iš jų įvyko po to, kai šv. Morkaus aikštėje įsigaliojo draudimas pardavinėti paukščių lesalus ir buvo konfiskuota apie 30 kg grūdų. Paukščiai pradėjo badauti. Bet dabar bado streiką ketina paskelbti ir prekybininkai – kaip protestą prieš draudimą šerti sparnuočius, leisdavusį jiems užsidirbti duonai. Prekiautojai grūdais reikalauja iš valdžios mokėti jiems kompensaciją – 150 eurų per dieną. Tiek, esą, uždirbdavę per dieną iš turistų.

Akciją prieš „gėdingą paukščių žudymą ir marinimą badu“ palaikė daugybė turistų. Ypač aktyvūs buvo vaikai. „Balandžiai per amžius gyveno Venecijoje, jie jau įėjo į šio miesto istoriją, tapo jo dalimi ir yra pilnateisiai gyventojai. Nežmoniška, neverta civilizuoto žmogaus poelgio juos marinti badu“, - pareiškė Kristina Romjeri.

Tačiau su šia aršia paukščių teisių gynėja nesutinka daugelis vietos gyventojų.

Senovinė legenda pasakoja, jog balandžiai buvo atvežti į Veneciją iš Kretos salos – kaip dovana dožo žmonai. Bet, nežiūrint į tai, kad venecijiečiai priprato prie didžiulių paukščių būrių aikštėje, jie kur kas mažiau palankiai žvelgia ir į pačius sparnuočius, ir į jų lesalo pardavėjus. Juk, merijos duomenimis, kiekvienam Venecijos gyventojui balandžiai atsieina 275 eurus per metus: šitiek kainuoja paminklų valymas nuo jų mėšlo ir aikštės tvarkymas. Kai kurie specialistai kaltina sparnuočius tuo, kad jų ekskrementai ardo grindinį ir netgi... kelia lagūnoje vandens lygį, šitaip užtvindydami šv. Morkaus aikštę.

Trumpiau kalbant, „balandžių karas“ Venecijoje tęsiasi, ir kol kas jame nesama nugalėtojų. O štai pralaimėjusiųjų yra – tai įsimylėjėliai, atvykstantys iš viso pasaulio sutvirtinti savo sąjungą santuokiniais ryšiais vienoje iš pačių romantiškiausių planetos vietų. Stengiantis nesutraukti papildomų balandžių pulkų jau keletas mėnesių Venecijoje galioja draudimas apibarstyti iš bažnyčios išeinančius jaunavedžius ryžių grūdeliais – laimei, kaip tikima Italijoje. Vadinasi, viena gražia tradicija tapo mažiau.

 

Parengė Kostas JANKUS     

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"