Paieška Įstatymų griežtinimas gamtosaugos problemų netirpdo...

Įstatymų griežtinimas gamtosaugos problemų netirpdo...

Stasys Žigimantas PAVASARIS

Inžinierius

 

Atėjo toks laikas, kai ieškome savo šaknų. O didžiosios mūsų dalies šaknys likę kaime. Ir kuris iš mūsų nenorėtų kaime turėti sodybą, savo kiemą, mylimą šunį ir panašiai. Argi nenorėtų turėti gražų vandens telkinį, kuriame galėtų nusimaudyti, pažvejoti ar pirtelėje pasikaitinti po dienos darbų.

Svajonės gražios, tačiau sunkiai įgyvendinamos. Savo namų valdoje galioja vadinamasis pastatais užimamo ploto procentas. Nuostabiausia, kad net ir vandens kūdra yra priskiriama prie pastatų ir, būk malonus, to procento neviršyk. Augink bulves ir kelk žemės ūkį. Dar blogiau, jei tavo, žmogau, sodyba yra regioninio parko teritorijoje. Ten gyvendamas gali pasijusti gyvenantis ne parke, o rezervate.

Atvejis tiesiog pribloškiantis. Krekenavos regioniniame parke Vadatkėlių kaime tėvų sodyboje nusprendė kurtis jaunas ūkininkas D.Virinas. Valdo jis 36 ha žemės ir nori užsiimti pienine galvijininkyste. Užsisakė jis karvidės projektą dvidešimčiai vietų ir pateikė jį regioninio parko direkcijai suderinimui. Ir ką, ūkininkui projekto nederino dėl to, kad viršytas užimamo ploto procentas. Nori statyk karvidę trylikai karvių, bet daugiau nevalia. Toks pat neigiamas atsakymas buvo gautas ir iš Aplinkos ministerijos, nežiūrint, kad už tvoros jo žemės yra kiek nori. Toks pat likimas ištiko ūkininkus S.Račkauską, D.Valikonį ir kitus.

Sakytum sodybos būtų įsikūrusios tiesiog gražiame parke ar ant Nevėžio kranto, tai gal ir vertėtų apriboti ūkio plėtimąsi. Bet čia - ant plyno lauko ir tokie suvaržymai. Ir iš kur tas noras regioniniais parkais skelbti dirbamus laukus, varžyti ūkininkų veiklą, „saugoti“ aplinką, kurioje ariama, sodinama ir pjaunama. Na, nebuvo Krekenavos kraštas kažkuo ypatingas, netraukė jis turistų ir kitokių lankytojų, o dabar griežti nurodymai dėl stogų spalvos, namų aukščių, kraštovaizdžio ir panašiai. Nenori krekenaviečiai gyventi rezervate.

Panašus atsitikimas įvyko ir Upytės miestelyje. Žmogus invalidas viduryje miestelio turi dvidešimt penkių arų žemės sklypą su nameliu ir ūkiniu pastatėliu. Jam ir dešimt arų sunku apdirbti ir, kad žemė neaugintų piktžolių, jis nusprendė dvylika arų parduoti. Nieko neišeis, jam pasakė regioninio parko direkcijoje, namų valdos regioniniame parke negali būti dalomos. Ne tu čia šeimininkas, čia šeimininkas regioninis parkas.

Atrodo, upytiečiai ir krekenaviečiai suprato esą įvilioti į jiems nieko neteikiantį, tik varžantį žaidimą ir yra linkę jo atsisakyti, t.y. išeiti iš regioninio parko.      

Paskutiniu metu aplinkosauga pasuko ne saugojimo, o griežto draudimo keliu. Ir kokių tik kuriozų tenka pamatyti, kada, pavyzdžiui, projektuojant gyvenamus namus ant esamų pamatų 20-30 m nuo vandens telkinio, valymo įrenginius tenka projektuoti būtinai už 50 m, kad ir į kalno pusę, o apvalytas nuotekas atvesti atgal į tvenkinį. Neaišku, kodėl sodybas be ūkinių pastatų ir tvartų būtina grūsti už 50 metrų nuo vandens telkinio. Čia nei mėšlo, nei srutų nebus - tai ko čia bijoma. Įstatymų leidėjams būtų naudinga aplankyti Norvegiją, Suomiją, Švediją ir pamatyti, kaip žmogus gražiai sugyvena su gamta.

Visi žino, kad vyksta globalinis klimato atšilimas. Šiltesniu oru Lietuvos ežeruose jau dūsta unguriai. Ateityje pradės dūsti ir kitos žuvys. Kas daroma, kad išvengti tokios katastrofos?

Ogi - nieko. O dūsta todėl, kad vandens telkinių pakrantės apaugusios lapuočiais medžiais, kurių lapai rudenį krenta į vandenį ir pūva, išskirdami nuodingus darinius. Pakrantės saugomos, tačiau neprižiūrimos. Ten ir mažavertį krūmą, ar į vandenį nuvirtusį medį nukirsti negalima, nes gresia bauda. Čia mokslininkai turėtų tarti savo žodį. Gal jie pasiūlys nuo pakrančių retinti lapuočius, ypač menkaverčius medžius, paliekant vertingesnius ir spygliuočius, kurie spyglius meta kas septyni metai. Kad berželis ar klevelis oš pakrantėje, didelės bėdos nebus, bet nebus taip, kaip dabar yra.

Gamtosaugininkai dabar gamtos neprižiūri, jie baudas išrašo. Gal laikas pakrantes atiduoti gyventojams ir pareikalauti tvarkos. Dabar jos ten nėra, nes nėra prižiūrėtojo, tenai vyrauja
Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"