Paieška Prisimenant pavasarinių žiedų pasaulį...

Prisimenant pavasarinių žiedų pasaulį...

Lidija UMBRASIENĖ

 

„Teskamba balsai, kur

gegužy pragydo,

Teskleidžias žiedai,

kuriuos saulė sukrovė.“

(V.M. Putinas)

 

Šilta šių metų žiema paskatino augalų vegetaciją. Jau vasario pirmomis dienomis pražydo lazdynai. Tarp tamsių eglių Palangos parke nušvito gelsvai žalsvi jų auskarėliai – vyriški žiedai. Paieškojus ant plikų šakelių randamas moteriškas žiedas – rausva mažytė „rožytė“. Džiaugiamės pamatę pražydusį šalpusnį, tarsi ant bundančios žemės nusileidusią saulytę. Šalpusnių žiedai papuošė molingus Karklės pajūrio skardžius, žvyruotas pakeles. Kai vėjas išnešiojo jų sėklas, pradėjo augti lapai. Viršutinė jų pusė lygi, žalia – šalta, o apatinė – plaukuota, pilka. Taiklus jų rusiškas pavadinimas: „motina–pamotė“.

Kovo mėn. pabaigoje ūgtelėjo žolė. Pražydo švitriešiai. Monetos dydžio apvalūs lapeliai ir geltoni žiedai. Geltonos jų salelės pagyvino parko vejas, dar tebemiegantį papartyną. Švitriešiai žydi kol dar nesulapoję medžiai, krūmai neužstoja jiems saulės, šviesos. Šie trumpai vegetuojantys augalai nesubrandina sėklų. Žiemojantys nubirę pumpurai pavasarį sudygsta.

Parko juodalksnyno paklotė nubalo kiškiakopūsčių žiedais. Moksliškai pažymima, jog kiškio kopūstėlis (K.Linėjaus pavadintas Oxalis acetosella) – augalas, lapuose, žieduose turintis oksalo rūgšties.

Balandyje pamiškės, krūmynai pasipuošė plukių baltom žvaigždutėm. Tai anemonos, vėjų gėlės. Kaip ir kiškiakopūsčiai, plukės – oro barometrai. Prieš lietų žiedai užsidaro, nulinksta. Augalams baigiant žydėti, vėjas nuskina po vieną 5-6 vainiklapius. Šios gražios pavasarinės gėlės netinka puokštėms, nes nuskintos labai greitai vysta.

Mažesnėmis grupelėmis auga geltonžiedės plukės. Jų, kaip ir baltažiedžių sesių sėklas–riešutėlius po mišką išnešioja skruzdėlės. Kai sulapoja medžiai, plukės gelsta ir sunyksta, o žemėje lieka gyvybingi šakniastiebiai, iš kurių pumpurų kitą pavasarį išaugs nauji ūgliai.

Mėnesio gale geltoni kiaulpienių kilimai nuklojo laukus, daugiabučių namų kiemus, pakeles, pievas. Atrodė, kad jų geltoni žiedeliai sugėrė visus saulės spindulėlius. Esant darganai, rasai, temstant žiedeliai užsidaro, o įdienojus nušvinta ryškiu geltoniu. Kitų žiedų nebesimato, vien geltonuojantys laukai. Po savaitės, kitos laukai pražysta baltais pienių kamuoliukais. Kiekviena sėklytė turi baltą parašiutą.

Paskui pienes suskubo grioviuose, laukuose pasikelti geltoni purienų tiltai. Jų sėklas išnešioja vanduo.

Pajūrio smėlynuose savo žiedyną iškėlė pilkasis šaukštis. Jo žiedynas – kekė iš mažų gelsvų žiedų rutulėlių. Nužydėjęs augalas iškelia panašius į šalpusnio, tik daug didesnius lapus. Pakrūmėje, ilgo stiebo viršūnėje iškelti balti vaistinės česnakūnės žiedai. Jų lapai turi česnako skonį. Tinka salotoms.

Gegužyje žydinčius kiškiakopūsčius, plukes pakeitė neužmirštuolės, vaireniai, glažutės, tramažolės, baltažiedės notrelės.

Pabalo kaštonų žiedų žvakės, pražydo alyvos, o vaismedžiai jau barsto žiedlapius.

Žydintis pavasaris suskubo pasitikti vasarą.  

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"