Paieška Naujam gyvenimui prikelta sodyba

Naujam gyvenimui prikelta sodyba

Rimantas GRIKEVIČIUS

 

Psichologai teigia, kad vyresniame amžiaus tarpsnyje žmonės, dirbę įtemptą darbą ir sugrįžę gyventi į jaunystės ištakos namus, įgauna energijos antplūdį, įkvėpimą naujiems veiklos užmojams, jaučia kūno ir dvasios palaimą. Tuo įsitikino ir zarasiškiai Jonas Denafas ir Laima Denafienė, persikėlę gyventi iš Zarasų miesto į sodybą (Jono Denafo tėviškę, Kuklių kaime Imbrado seniūnijoje, 12 km nuo Zarasų). Prieš išeidama į pensiją, Laima Denafienė 42 metus dirbo mokytoja Zarasų gimnazijoje. Daug zarasiškių kartų ji mokė lietuvių kalbos ir literatūros. Minint gimnazijos 80-tį, ji gimnazijos muziejuje organizavo turiningą parodą apie gimnazijos istoriją.

Jonas Denafas – ilgametis buvusios Zarasų autokelių valdybos darbuotojas. Daugiau kaip prieš 30 metų jis ėmėsi gražinti savo darbovietės aplinką. Iš miško vežė pušis, egles, beržus ir sodino prie autokelių valdybos pastato Kauno gatvėje, Zarasų mieste. Sodino ne bet kaip, o pririšdamas prie kuolų, reguliariai laistydamas, purendamas žemę. Daugelio metų kruopštaus triūso rezultatai puikūs. Ne vienas zarasietis, o ir svečias, atkreipė dėmesį į skoningai apželdintą kelininkų administracinį pastatą.

Apsigyvenę Kuklių kaime, kuriame tik 11 gyventojų, Jonas ir Laima ėmėsi sodybos atgaivinimo darbų. Sodyba atgijo. Prikėlė ją iš nebūties. Dabar čia žydi gėlės, ypač daug bijūnų, lelijų. O kaip kruopščiai įrengti ir prižiūrimi pasivaikščiojimo aplink sodybą takeliai. Įrengtos ir atokvėpio aikštelės po senaisiais sodybos medžiais. Čia gali pailsėti, pamedituoti, pamąstyti apie dabartį ir ateitį. Laima sako, kad ji taip daranti kasdien. Po įtempto darbo pasėdėti senų medžių paūksmėje yra vienas malonumas. Laima teigia, kad jai labai patinka bendrauti su medžiais, nes jie padeda formuotis teigiamoms mintims, įkvepia norą mąstyti. Medžių gyvenimas, anot jos, labai panašus į žmonių gyvenimą.

„Kai viskas žydi sodyboje, jaučiuosi kaip rojuje“, – sako Laima. Pasak jos, nuostabus kvapų ir spalvų pasaulis neleidžia širdžiai neritmiškai plakti, normalizuoja kraujospūdį. Ji vėl įgauna naują įkvėpimą įgyvendinti tai, kas jos anksčiau sudūmota, sumanyta. O tų sumanymų labai daug.

Daug triūso Jonas ir Laima įdėjo buvusioje klėtelėje įrengdami daiktų, kuriuos naudojo Jono protėviai, ekspoziciją. Visi eksponatai atrasti ant gryčios aukšto. O jų – nemažai. Be batų, daug rakandų, kurie praeityje buvo gan svarbūs kaimiečio buityje. Yra ir keletas senų nuotraukų. Vienoje iš jų matyti žirgas, tempiantis reprezentacinį šiaurės rytų aukštaičių vežimą lineiką (karietą). Ekspozicija papildyta ir nūdienos kūriniu – Laimos sukurtu gobelenu, kuriame vaizduojamas senasis Kuklių kaimas.

„Kurdama gobeleną, – sako Laima, - galvojau apie šiame kaime gyvenusius žmones, jų kasdieninius rūpesčius, apie jų glaudų ryšį su gamta. Ekspozicija labai domina lankytojus, ypač žingeidūs vaikai.“

Juk jiems čia daug kas nematyta, apie atskirus eksponatus nieko negirdėta. Sodyboje, senųjų liepų fone, prie aukuro kasmet vyksta Jono ir Laimos klasės draugų susitikimai, suteikiantys daug malonių akimirkų. Prie aukuro ir vaidilučių atsiranda.

„Žaviuosi, kad žmonės, sulaukę per septyniasdešimt, moka džiaugtis gyvenimu, net ir žaisti“, – teigia Laima.

Sodyboje yra ir kryžius, kuris kadaise stovėjo prie paskutinės šio kaimelio sodybos. Gerbiamas ir sodybos akmuo, kuris buvo namų pamatuose.

Įgavusi įkvėpimo savo pačios sukurtoje grožio oazėje, Laima nuolat kuria gobelenus (kuria siužetus, derina spalvas). Jai tenka ir nerti, ir siuvinėti, ir megzti. Akiai mielas gobelenas „Senelio gojus“. Laimos senelis labai mylėjo ir puoselėjo savo mišką, net savos gryčios statybai jo nekirto, o pirko iš kitų žmonių. Išraiškingas ir gobelenas „Jonukų pieva“, skirtas Jonams, o jų Laimos gimtinėje – apstu. Zarasų kraštotyros muziejuje Laima surengė savo darbų parodą. Joje buvo pateikta vienuolika gobelenų, dešimtys paveikslų. Zarasiškiai buvo sužavėti tautodailės darbais. Kūrybinės sėkmės jai linkėjo rajono savivaldybės administracija, mokytojai, bičiuliai, buvę mokiniai, sūnus Gintaras, duktė Rita. Be gobelenų kūrimo Laima turi ir kitą pomėgį, - piešimą. Nors ir nesimokė profesionalių dailės žinių, tačiau darbas su teptuku jai yra įkvėpimas. Ji labai norėtų artimiausioje ateityje savo piešiniais atskleisti subtilų kaimo gyvenimą, naujų kaimo sodybų formavimąsi, gamtos pažinimo vingrybes, Zarasų krašto nepakartojamą grožį.

.... Daug kas jau įgyvendinta, o daug kas dar mintyse. Tyliais vakarais Laima noriai imasi ir rašinių apie krašto istoriją, visuomeninį gyvenimą, gamtą. Jų jau nemažai buvo atspausdinta rajono laikraštyje.

Norisi Jono ir Laimos Denafų šeimai palinkėti kūrybinės minties polėkio, optimizmo kuriant gėrį ir grožį, kurių šiandien mūsų kasdieniniame gyvenime per mažai. Sakoma, kad grožis ir tylėdamas auklėja.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"