Paieška „Taikaus sambūvio“ keliu

„Taikaus sambūvio“ keliu"

Žodžiai po pasikalbėjimo su VĮ Telšių miškų urėdijos Telšių girininkijos girininku Egidijumi Kęsminu.

 

Augustas UKTVERIS

 

Su Telšių girininku sutarėme kalbėtis ne gražioje būstinėje Berkinėnų kaime (tame pastate įsikūrusi ir pati Telšių miškų urėdija), o kur nors po mišką bekeliaujant. Stabtelėjome ir ilgiau sušnekome telšiškių pamėgtoje poilsiavietėje ir pažintiniame take prie Ilgio ežero (Germanto kraštovaizdžio draustinyje). Graži ir jauki vieta. Tačiau juk Telšių girininkijoje esama ir daugiau vietų poilsiui, atokvėpiui?

Pašnekovas sakė, jog atokvėpio vietų yra bent septynios. Esama jose vadinamųjų lauko baldų, įrengtos laužavietės. Tad turi kur kultūringas žmogus užsukti. Svarbu, kad neapniktų niokojimo virusas. Pradžioje labai kentėjusios nuo niekdarių tos atokvėpio vietos, tačiau visada miškininkai vėl siekia sutvarkyti, gal pavargsta ir chuliganėliai niokoti.

„Pastaruoju metu lyg ir jaučiamas „taikus sambūvis“. Jei jau lyginsiu situaciją su ta, kuri buvo prieš 7-8 metus: antrą dieną jau viskas būdavo suniokota... Stengiamės, kad būtų aplinka sutvarkyta ne vien prie sveikuolių pamėgtojo Ilgio (vanduo lyg ir rudas, tačiau niekuo neužterštas; neatsitiktinai prie šio ežero įrengtas net tualetas bei lieptas ir neįgaliesiems), o ir prie kitų girininkijoje esančių ežerų – Germanto, Tausalo ir kitų, kurie yra mažesni“, - sakė Egidijus.

 

Vargas dėl niekdarių...

 

Pernai ir užpernai urėdijos ir mūsų girininkijos valstybiniuose miškuose, galima sakyti, gaisrų ir nebuvo, tik privačiuose. Gal tik du miško savininkai, kilus gaisrams, atsirado savo miškuose, o šiaip jau tenką valstybinių miškų šeimininkams rūpintis gaisrais privačiuose miškuose, nes „raudonojo gaidžio“ tolimesni keliai – nežinomi... Kaip nežinoma ir tai, dėl ko kilo vienas ar kitas gaisras privačiuose miškuose. Gal esama kokios nesantaikos, gal?..

Šiemet, gegužės mėnesį buvo kiek didesnis gaisras netoli Paragų kaimo (Pagermantės miške, 69 kvartale). Kažkas gal tyčia, gal dėl neatsargumo padegė jaunuolyną. Supleškėjo apie 0,5 ha ąžuoliukų, eglaičių, kitų medžių.

Egidijaus Kęsmino, jo pavaduotojo Arūno Šimkaus (jis – ir puikus fotografas) ir eigulio Vaclovo Kungio prižiūrimi miškai išsipleikę palei Telšių miestą. Tad aišku, jog ir kai kas kai kuo miškus kreikia...

Netrūksta nei šiukšlių, nei šiukšlintojų... Netoli Paragų kaimo su girininkų apžiūrėjome tiesiog ant miško keliuko išverstas atliekas.

„Kiekvieną pavasarį girininkija (ne vien mūsų) organizuoja bent tris talkas (jose dalyvauja pedagogai, mokiniai, žvejai, aplinkosaugininkai, medžiotojai ir kiti gamtai neabejingieji) – imame „derlių“... Be to, ir jaunieji miško bičiuliai šiukšles nuolat renka – per dvi valandas visą sunkvežimį atliekų prirenka... Kas būtų, jei nieko šioje srityje neveiktume?..

Kita vertus, dabar ir laikotarpis mums, miškininkams, nedėkingas. Uždaromi mažieji sąvartynėliai kaimuose, tad kur atliekas boginti. Į mišką! Niekas negali to proceso sustabdyti...

Štai poilsio zonoje, prie Ilgio ežero (taip pat ir prie Germanto ežero) pastatėme konteinerius atliekoms (urėdija moka už atliekų išvežimą), tačiau kai kas suvokia, jog pastatyti konteineriai - atliekų surinkimo aikštelė... Esi padorus, tai tuoj apverčia ir senomis padangomis, senais baldais ir t.t. Kai kas ir patį konteinerį nugvelbia.

Neretai tampame ir šerlokais holmsais - šifruojame užrašus ant išverstų atliekų ir stveriame aiškesnį prasižengėlį, „pasą pateikusį“...  Džiaugiamės, jog ūkininkai kol kas taros nuo pesticidų, trąšų per petį nebesvaido, surenka tą pakuotę ir atiduoda ten, kur reikia“, - dėstė Egidijus.

Kasdienybė tokia, jog neretai būtina užsiimti ir švietėjiška veikla. Pasak Egidijų, neseniai vienas kaimietis sumanė seną šiferį (kuriame daug asbesto, prišaukiančio vėžinius susirgimus) panaudoti kelio sausinimui, tvarkymui... Vargeli, reikia aiškinti, jog asbesto dulkės kenks net ir šeimininkui...

Prie telšiškių vadinamųjų sodų valstybiniuose miškuose taipogi nedžiuginanti padėtis – šiukšlėmis sninga... Ir nuotekų vamzdžius į girią nuveda, jei tik nuokalnė yra... Kalbėjosi su sodininkais, tačiau problema lieka.

 

Abipusė nauda: ir urėdijai, ir ūkininkui...

 

„Kiekvienas miško savininkas visada gali ateiti pas mus ir sužinoti visą informaciją. Teikiame ir paslaugas. Ypač – dėl dirvonuojančių ar apleistų žemių želdinimo mišku. Darome savininkams želdinimo projektus. Anksčiau savininkai kreipdavosi į urėdiją, dabar, nuo šių metų gegužės mėnesio, jau kreipiasi į girininkijas. Mes darome (urėdijos vardu) projektus, už kuriuos savininkas atlygina urėdijai. Žinoma, žemės savininkui pačiam dar reikia pakeisti žemės naudojimo paskirtį.

Dabar dėl nederlingų žemių apželdinimo jau turiu du projektus (1,0 ha ir 1,5 ha). Darome ne vien tik juos. Galime ir urėdijos turima technika paruošti medžių sodinimui dirvą, tiekti sodmenis, atlikti kai kuriuos kitus darbus. Kai ūkininkas nebenori dirbti žemės (dėl vienų ar kitų priežasčių), iš tikro yra naudinga ją apželdinti mišku. Juk ir europiniai fondai čia paramos ranką tiesia. Ūkininkui juk kompensuojamos (kasmet, penkiolikos metų laikotarpiu) ir prarastosios pajamos iš žemės ūkio naudmenų.

Mūsų paslaugos prašo vietiniai žmonės, tad esame kiek ir pamaloninti dėl pasitikėjimo, dėl atliekamų darbų kokybės“, - kalbėjo Egidijus Kęsminas.  

 

Kerti medį, skiedros žyra...

 

Nūnai miškininkai yra remiami prie sienos kai kurių visuomeninių pajėgų: kertate miškus išsijuosę net ir vasarą, o miškas juk yra paukščių namai – kur jiems dėtis perėjimo metu?.. Kita vertus, patys miškininkai (gal net ir privačių miškų savininkai) suvokia, jog tik atitinkamos biologinės įvairovės sąlygomis gražiai auga, bujoja ir pats miškas. Kaip išlaikyti dermę, pusiausvyrą tarp augalijos ir gyvūnijos (ne vien tik apie paukštelius mintijant)?

Telšių miškų girininkijoje, esant nemažiems miškų plotams, kurie yra vadinami saugomomis teritorijomis, tai turėtų būti taipogi itin aktualu... Ar tiems, kuriems rūpi medienos ruoša, įmanoma įsiklausyti į paukščių šnektą?.. Ypač tada, kai žiemą į miškus įvažiuoti kone ir neįmanoma, kai reikia laukti, kada tie drėgnieji miškai pradžius...

Egidijus Kęsminas: „Pradžioje – apie medžių kirtimui būtiną amžių. Visiems miškininkams tai yra žinoma, kaip ir ūkininkui yra aišku, kada kirsti miežius ar rugius... O kirtimo laikas? Yra tokie kirtimai, kuriuos planuoti galima. Kas kita - jauno miško ugdymas. (Beje, prieškario Lietuvoje juk medienos iš šalies išveždavo ne ką mažiau, nei dabar.) Miškininkams yra žinoma, kada kokie paukščiai peri, tad iki rugpjūčio pradžios ne visi paukščiai vaikelius augina... Užtenka, tarkime, laiko sparnuočiams ir iki birželio 15 d. vaikelius išsiauginti... Nes paukštis Lietuvoje, žiūrėk, kovo pradžioje įsikuria, į orus neitin dairosi, per sniegą vaikšto, lizdus krauna... Žinoma, kartoju, jog mišką reikia pažinti, žinoti, kas jame gyvena, pagal tai organizuoti kirtimus. Gerai, jei koks retas paukštis įsikuria mūsų saugomose teritorijose. Tačiau kas uždraus tam paukščiui perskristi į ūkinius miškus?.. Valstybiniuose miškuose galime dar atsižvelgti, tačiau ką daryti, jei privatininkas turime, tarkime, 5 ha miško. Ar atribos zoną, kurioje įsikuria paukštis, ar toje zonoje nebekirs; ką ekonominiu požiūriu tas nebekirtimas reiškia?.. Paukštį giname, o žmogaus interesas – ar gauna miško savininkas kokią kompensaciją, kad staiga nebekerta vienoje ar kitoje teritorijoje mišką?.. Kita vertus, kovo pabaigoje prasideda, o gegužės pradžioje baigiasi miško sodinimas, tad valstybiniuose miškuose iš esmės miškasodžiu tuo laikotarpiu ir užsiimama, nebelieka laiko miško kirtimui.“

Gal didžiausia problema sietina su miško nepažinimu? Kaip teigė vienas senolis eigulys, nėra dėl to kirtimo ir dėl paukščių problemos, reikia tik gerai pažinti girią. O jei dabar nebėra eigulio, ar kito kokio žmogaus, kuris girią pažįsta kaip savo penkis rankos pirštus, tai ir paukštis kenčia... Arba būna dar blogiau - medžių kirtėjas atšauna į kaltinimus: aš kertu ne paukščius, medžius kertu, o paukščius galite, jei to labai norite, ir pasiimti...

Ar yra tokia problema: girininkas neturi galimybės šliaužioti po miškus ir juos „pažinti nuo grunto“;  o kirtėjai nėra tokie padorūs, kad miško gyvenimą taipogi „nuo grunto pažintų“?..

Gal tik džiaugtis lieka, kad kirtėjai „ant kamščio nebūtų užmynę“... Gali verkti, aimanuoti, tačiau tai jau yra visuomenės skaudulio atvėrimas, miškininkas čia negali būti daktaras Ai-skauda.

Girininkas po tokio postringavimo atsidūsta: „Mišką kerta rangos įmonės, su kuriomis sudaromos sutartys. Kirtėjai uždirbs tiek, kiek nukirs. Tad ir būna kartais, jog storesnį medį matydami, jo pernelyg neapžiūri, verčia – bus medienos. Už lizdo pastebėjimą kažkur medžio aukštybėse kirtėjas pinigų negauna... Tad ir paslėpti lizdą, jau nugriovus medį, tuoj suskubs. Toks yra gyvenimas, nors miškininkas prieš kirtimą viską iššniukštinėja bent du kartus, visus dokumentus kirtimui parengia. Tačiau ir to neretai būna maža. Ypač jei, tarkime, retas paukštis atskrido iš gretimo miško.“

Štai ir Telšių girininkijoje jūrinis erelis įsitaisė lizdą, gyvena. (Ta vieta dėl niekdarių galimų „ekskursų“ neskelbtina.) Vasario mėnesį sudėjo patelė kiaušinėlius, tad dabar jau vaikeliai yra. Toje vietoje – brandus miškas, buvo numatytas kirtimas. Dabar miškotvarkos projektą reikia keisti, plynas kirtimas toje vietoje jau nebebus...

Teiraujuosi: ar bendrauja su tais pačiais medžių kirtėjais kasmet?

Išgirstu, jog jie atrenkami konkursu. Girininkijos teritorijoje mišką kerta dviejų įmonių (Vyganto Ignoto – buvęs Europos medkirčių čempionas - ir Vyganto Ramšo individualiosios įmonės, nors ir patys vadovai miške dirbantys) žmonės. Savo brigadą turi ir urėdija, nes juk taipogi reikia „gaisrus gesinti“. Minėtų individualių įmonių žmonės (uždirba per mėnesį daugiau nei 1000 Lt, kertant – kur kas daugiau) užsiima ir miško sanitariniais, ugdomaisiais kirtimais, ir sodinimu. Tad veiklos miške pakanka.

„Būsiu atviras: ekonominė situacija yra tokia, jog daug pareigūnų po mišką vaikščioti ir aiškintis kas kur įsikuria, nebegali. Ir tada iš visuomenės koks „užkietėjęs“ ornitologas gali svaidyti miškininkų pusėn prakeiksmus, tačiau ar tai padės?.. Padėti sau šioje srityje ir patys norėtume, tačiau esame pakankamai neturtingi... Štai esame girininkijoje trys žmonės (aš, mano pavaduotojas Arūnas Šimkus ir eigulys Vaclovas Kungys), kurie turi sužiūrėti 3818 ha valstybinių miškų.

Esu pats kaimo vaikas (tėviškė mano – Nerimdaičiai), tad žinau: medžių vasaros metu sau niekados nekirsčiau. Vien dėl medienos kokybės. Senoliai Lietuvoje sakydavo: kirsk medį žiemą. Mes tuo stengiamės vadovautis“, - kalba Egidijus Kęsminas.

„Tad kiek procentų medienos išguldoma žiemą (tuo sąlyginiu periodu) Telšių girininkijoje?“, - teiraujuosi konkrečiau.

„Manau, jog minėtuoju periodu iškertame apie 60 proc. Kita dalis – ir darbai saugomose teritorijose, ir jaunuolynų ugdymai... Gaminame tada, galima sakyti, malkinę medieną“, - sakė girininkas.

 

Ošia parkas, skirtas Lietuvos 1000-čiui

 

Prie Germanto ežero, netoli telšiečių pamėgtojo paplūdimio, prieš keletą metų pasodintas tris ha apimantis tūkstančio medelių parkas Lietuvos tūkstantmečio garbei. Buvau toje gražioje šventėje, tad norėjosi, būnat Telšių krašte, vėl atvykti prie Germanto.

... Medeliai ūgtelėję. Su Telšių girininkijos girininku Egidijumi Kęsminu liepos 10-ąją dairėmės: auga raudonųjų ąžuolų, pušaičių, berželių, liepų, klevų, šermukšnių ir kitokių medžių giraitės. Greta turėtų atsirasti suoliukai, bus pats natūraliausias parkas. Tam ir aikštelės paliktos, kurias ateityje reikės pritaikyti rekreacijai.

Girininkas atsiduso, jog esama tiems medeliams ir kenkėjų. Dvikojų ir kitokių. Atsiranda tokių, kurie paprasčiausia nulaužo medelius. O štai šermukšnėlius, pasirodo, net zuikiai ėmė graužti...

Stovėdami prie Germanto su Egidijumi Kęsminu kalbėjomės ir apie jaunuosius miško bičiulius, kurie yra girininkijos teritorijoje. Esama jaunųjų miško bičiulių būrelio (JMB) „Trys berželiai“ Lieplaukės pagrindinėje mokykloje; Nevarėnų vidurinėje mokykloje yra JMB „Markija“ (ten teka Markijos upelis); buvo Telšių „Atžalyno“ vidurinėje mokykloje JMB „Atžalynas“; Telšių vaikų globos namuose taipogi yra jaunųjų miško bičiulių būrelis „Ąžuoliukai“. Tad iš viso esama apie 50 vaikų.

Neseniai buvo organizuota urėdijoje JMB būrelių narių piešinių konkursas, kasmet būna kalėdinių puokščių konkursai, neminint jau inkilų kėlimo, paukštelių sutikimo ir kitokių švenčių. Urėdija skiria visas medžiagas inkilams daryti, pateikia ir reikalingus duomenis (apie inkilų parametrus), tad visiems minėtų mokyklų jauniesiems miško draugams reikia tik imtis darbo. Be abejo, kiekvienais metais sodinami ir medeliai – prie mokyklų, gyvenvietėse. Labai svarbu ir tai, kas vadovauja jaunųjų miško bičiulių būreliui. Nevarėnų mokykloje jauniesiems miško bičiuliams vadovauja pedagogai Irena ir Silvijus Tendziagolskiai.

„Malonu su jais bendrauti ir vaikams, ir mums, miškininkams. Beje, kaimo mokyklose vaikai labai nori būti JMB būrelio nariais – vilioja ir paprasčiausios išvykos į mišką, ir tolimesnės ekskursijos, stovyklos. Kai paprašomas autobusas, urėdija jį visada skiria.  Visi ir į Ubiškės girininkijoje esantį Žvėrinčių nori nuvažiuoti“, - pasakojo Egidijus Kęsminas.

... Neilgai bendravome, tačiau pajaučiau, jog Egidijus yra tikras miško žmogus, pačia tauriausia šio žodžio prasme. Neatsitiktinai Telšių miškų urėdas Bronislovas Banys ir rekomendavo kalbėtis su Egidijumi.  

 

*  *  *  *  *

Informacijos žiupsniai...

 

Daugiau nei 35 proc. Telšių girininkijos ploto apima saugomos teritorijos. Antros grupės miškų yra 16 proc. (čia – ir rekreaciniai, ir apsauginiai miškai); trečios grupės miškų yra 19 proc. (esama taipogi kai kurių apribojimų ūkinei veiklai); ketvirtosios grupės (ūkinių) miškų esama 64 proc. Valstybinių miškų plotas girininkijoje – 3818 ha.

Esama Telšių girininkijos teritorijoje ir daug privačių miškų – joje tik 28 proc. apima valstybiniai miškai. Esama 3 proc. miško, kuris priklauso ir „Lietuvos geležinkeliams“.

*  *  *

Saugomos teritorijos Telšių girininkijoje: Germanto kraštovaizdžio draustinis (520,9 ha); Plinkšių kraštovaizdžio draustinis (68,6 ha); Buožėnų geomorfologinis draustinis (55,5 ha); Plinkšių miško biosferos poligonas (772,5 ha).

*  *  *

Telšių girininkijoje: 2002 metais pasodintas 3,0 ha parkas Lietuvos tūkstantmečiui paminėti; 2004 metais pasodintas Europos miškas (5,9 ha); 2008 metų pavasarį pasodinta Telšių miškų urėdijos įsteigimo 90-mečio giraitė (0,8 ha).

*  *  *

2004 metais buvo sujungtos dvi girininkijos (Telšių ir Nevarėnų), tad dabar Telšių girininkija padidėjo. Tais metais buvo apjungtos ir kitos Telšių miškų urėdijos girininkijos (Survilų sujungta su Varnių; Plungės – su Puraičių).

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"