Paieška Pasaulio paveldo komitetas susidomėjo

Pasaulio paveldo komitetas susidomėjo ilgai trunkančiais teismų procesais Kuršių nerijoje

Aurelija STANCIKIENĖ

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė

 

Informuojame, kad 2008 m. liepos 2-10 d. Kvebeke, Kanadoje, įvykusioje Pasaulio paveldo komiteto 32-joje sesijoje, Pasaulio paveldo komitetas priėmė sprendimą Nr. 32 COM 7B. 98 dėl situacijos Kuršių nerijoje. Dokumente Pasaulio paveldo komitetas atkreipia dėmesį į Lietuvos pateiktą informaciją apie Kuršių nerijos išsaugojimą. Vadovaujantis Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo gairių 172 paragrafu, Lietuva informavo apie prasidėjusius teismus dėl galimai nelegalių statybų Kuršių nerijoje, todėl Pasaulio paveldo komitetas prašo Lietuvą, nagrinėjant galimai nelegalių statybų Kuršių nerijoje atvejus, turėti omenyje šios vietovės išskirtinę visuotinę pasaulinę reikšmę bei vietovės vientisumą. Pasaulio paveldo komitetas prašo iki 2010 m. vasario 1 d. pateikti išsamią ataskaitą apie Kuršių nerijos išsaugojimo eigą ir teisminių procesų rezultatus, kurie bus svarstomi 2010 m. Pasaulio paveldo komiteto 34-sios sesijos metu.

32-oje sesijoje Pasaulio paveldo komitetas priėmė nemažai sprendimų dėl pasaulio paveldo vietovių, kurių išsaugojimui Konvencijos Šalys neskyrė pakankamai dėmesio arba nesilaikė Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos ir Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairių 172 paragrafo (citata: Pasaulio paveldo komitetas ragina Konvencijos Šalis per Sekretoriatą informuoti Komitetą apie ketinimus imtis didelių restauravimo ar naujų statybų darbų, kurie galėtų pakenkti paveldo vertybės išskirtinei visuotinei vertei, šios konvencijos saugomoje teritorijoje, ar leisti tokius darbus pradėti. Kad Komitetas galėtų padėti rasti atitinkamus sprendimus, kurie užtikrintų, jog paveldo vertybės išskirtinė visuotinė vertė būtų išsaugota, tokia informacija turėtų būti pateikta kuo anksčiau (pavyzdžiui, prieš pagrindinių projekto dokumentų rengimą ir prieš sprendimų, kuriuos būtų sunku atšaukti, priėmimą).

Informuojame, kad svarstydamas Talino senamiesčio išsaugojimo klausimą, Pasaulio paveldo komitetas savo svarstymuose pabrėžė ypatingą susirūpinimą dėl to, kad Estijos teismų sprendimai yra priimami negerbiant Konvencijos Šalies prisiimtų įsipareigojimų Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijai. Sprendime Nr. 32 COM 7B. 87 Pasaulio paveldo komitetas pakartotinai prašo Estijos peržiūrėti valstybinių teismų sprendimus: ar jie priimti laikantis Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos, perspėdamas Estiją, kad jei situacija dėl Talino senamiesčio išsaugojimo nepasikeis, 2009 m. Pasaulio paveldo komiteto 33-oje sesijoje bus svarstomas Talino senamiesčio įtraukimas į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą.

Nemažiau griežti Pasaulio paveldo komiteto sprendimai buvo priimti dėl Sankt Peterburge (Sankt Peterburgo istorinis centras ir šalia esančios paminklų grupės į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas 1990 m.) pramonės giganto Gazprom planų statyti daugiaaukštį pastatą, kuris turėtų neigiamos įtakos išskirtinei visuotinei vertei ir taptų precedentu kitiems statybų projektams. Neištaisius susidariusios padėties, Pasaulio paveldo komitetas taip pat svarstys šios vietovės įtraukimą į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą.

 

Informuojame, kad Kuršių nerijoje buvo iškeltos 35 bylos susijusios su  galimai neteisėtomis statybomis ar teritorijų planavimo dokumentais, leidžiančiais tokias statybas. Šiuo metu pirmos instancijos teisme išnagrinėta 18 bylų, iš kurių 2 jau išnagrinėtos iš esmės, 14 apskųsta aukštesnės instancijos teismams.

KNNP direktorė atkreipia dėmesį, kad kol kas sėkmingai vyksta tik bylos, kurios nesusijusios su jau pastatytais statiniais, t.y. bylos, kurių baigtis nebus statinio nugriovimas.

Bylų, kuriose prašoma arba gali būti vėliau prašoma griauti statinius pabaiga yra ganėtinai miglota, nes kaip paaiškėjo, Lietuva iki šiol neturėjo tokios  teisminės praktikos,  ši praktika dabar formuojasi Kuršių nerijoje. Todėl yra rimtų nesklandumų, susijusių su teisminiais procesais - tik dabar prokurorai ir teismai aiškinasi, kokio teismo kompetencijai priklauso su pastato griovimu susijusi byla, ar gali tas pats teismas spręsti  detalaus plano bei statybos leidimo panaikinimą ir pastato griovimą ir pan.

KNNP direktorė nuogąstauja, kad dėl nesklandumų, kuriuos lemia besiformuojanti nauja teisminė praktika, bei dėl Neringos savivaldybės, už mokesčių mokėtojų pinigus samdančios brangiausius advokatus, sąmoningo bylų vilkinimo, svarbiausios bylos gali sulaukti senaties termino, o Kuršių nerija dėl to po pusantrų metų gali būti įtraukta į Pavojuje esančio paveldo sąrašą.

Primename, kad  kai kurios bylos dėl galimai neteisėtų statybų Kuršių nerijoje jau tęsiasi treji metai. Prie tokio proceso vilkinimo prisidėjo 34 Seimo narių inicijuotas kreipimąsis į Konstitucinį Teismą dėl KNNP planavimo schemos (Generalinio plano) teisėtumo. Kaip žinoma, 2007-06-27 Konstitucinis Teismas ne tik pripažino KNNP Generalinį planą galiojančiu, bet atsižvelgdamas į Kuršių nerijos išskirtinį statusą, konstatavo, kad šio plano pažeidimai tolygus LR Konstitucijos pažeidimams.

Ta pati grėsmė Kuršių nerijai atsidurti Pavojuje esančiame paveldo sąraše išliktų, jei būtų patvirtintas Neringos savivaldybės Bendrasis planas, kuriuo taip pat siekiama įteisinti neteisėtus pastatus.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"