Paieška Aplinkos ministerijoje: 2008 m. rugsėjo 15-21 d.

Aplinkos ministerijoje: 2008 m. rugsėjo 15-21 d.

 

Rugsėjo 15-16 d. aplinkos viceministras Raimundas Paliukas Saragosoje (Ispanija) dalyvavo tarptautinės parodos „EXPO ZARAGOSA 2008“ uždarymo ceremonijoje. Taip pat dalyvavo Visuomenės informavimo ir viešųjų ryšių departamento direktorius Romas Jankauskas. Išsamesnė informacija: Romas Jankauskas, tel. 266 3488.

 

Rugsėjo 15-20 d. Antananarive (Madakaskaras) - Afrikos-Eurazijos migruojančių vandens paukščių sutartį (AEWA – African-Eurasian Migratory Waterbird Agreement) įgyvendinančiųšalių susitikimas. Dalyvauja Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistė Sigutė Ališauskienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3551.

 

Rugsėjo 15-16 d. Briuselyje - ES Tarptautinių aplinkos klausimų darbo grupės dėl biologinės įvairovės susitikimas. Dalyvauja Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistė Kristina Klovaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3552.

 

Rugsėjo 16-18 d. Hamburge (Vokietija) - ekspertų pasitarimas dėl planuojamo Nord Stream dujotiekio tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo proceso. Dalyvauja Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vyr. specialistė Miglė Masaitytė. Išsamesnė informacija tel. 266 3654.

 

Rugsėjo 18-19 d. Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis, ES ir tarptautinių ryšių skyriaus vyr. specialistė Jolanta Lozoraitienė, Visuomenės informavimo ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus vyr. specialistė Raimonda Karnackaitė Maskvoje (RF) dalyvauja Lietuvos ir Rusijos Jungtinės bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje komisijos 6-ajame posėdyje. Susitikimo metu bus aptarti šie klausimai: bendra Baltijos jūros ir Kuršių marių aplinkos monitoringo programa, Kuršių nerijos teritorinio vystymosi planai, Krasnoznamensko hidroelektrinės statybos ant Šešupės upės planai, Skirvytės upės vagos pagilinimo klausimai, Sovetsko ir Nemano miestų nuotekų valymo įrenginių statybų galimybės ir kt. Išsamesnė informacija: Jolanta Lozoraitienė, tel. 266 3543.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3657

 

Į šventę – iš auksu aplietų miškų

 

Rugsėjo 20-ąją iš auksu aplietų rudenėjančių miškų miškininkai susirinks pažymėti savo profesinės šventės. Nuo 2000-ųjų Miškininko diena kasmet švenčiama trečiąjį rugsėjo šeštadienį. Ši diena – tai proga miškininkams susiburti draugėn ir įvertinti, kiek paūgėjo jų pasodinti medžiai, aptarti, ką iš miško paėmė ir kiek jam atidavė....
Gausią šalies miškininkų bendruomenę sudaro įvairiose institucijose, įmonėse ar organizacijose dirbantys specialistai. Tai visų pirma apie pustrečio tūkstančio miškininkų, triūsiančių 42 miškų urėdijose ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje. Jie administruoja didžiąją dalį (94,6 proc.) valstybinės reikšmės miškų, suskirstytų į 378 girininkijas. Miškininkų bendruomenei taip pat priklauso savivaldybėse, miško mokslo ir mokymo institucijose, miškotvarkos, miško apsaugos, selekcijos ir sėklininkystės, miškų kontrolės ir kitose valstybės institucijose, privačiose įmonėse dirbantys miškų ūkio specialistai, privačių miškų savininkų asociacijų ir kooperatyvų nariai, miško darbininkai.
Šalies miškų plotas kasmet didėja miškų urėdijų ir privačių žemių savininkų iniciatyva. Nuo 2004 m., kai pradėta įgyvendinti Lietuvos miškingumo didinimo programa, jis išaugo, pasak Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktoriaus Valdo Vaičiūno, apie 50 tūkst. hektarų. Dabar miškai užima 32,7 proc. šalies teritorijos. Per minėtąjį laikotarpį miškų urėdijos ir privačių žemių savininkai dirbtiniu būdu įveisė apie 12 tūkst. ha naujų miškų.
Daugiausia pastangų puoselėjant miškus skiria valstybinių miškų valdytojai – miškų urėdijų darbuotojai. Jie ne tik atkuria, prižiūri ir saugo valstybinės reikšmės miškus, bet ir užtikrina visų šalies miškų bendrą valstybinę priešgaisrinę ir sanitarinę apsaugą, privačių miškų savininkams teikia miško sodinimo paslaugas, juos konsultuoja, o 37 miškų urėdijų valstybiniai miško medelynai išaugina sodmenis visiems miškams atkurti ir įveisti. Urėdijos daug dėmesio skiria, kad sudarytų kuo geresnes galimybes žmonėms pailsėti miške. Jos įrenginėja naujus pažintinius takus ir poilsiavietes.
Pastaraisiais metais stiprėjo ir privačių miškų sektorius. Šalyje yra daugiau kaip 230 tūkstančių privačių miško savininkų. Suaktyvėjo šių savininkų asociacijų veikla, didėja jų įtaka visuomenėje, gerėja privačių miško įmonių darbo rezultatai.
Miškininkai taip pat daug prisideda ugdant jaunosios kartos pagarbą gamtai. Šalies mokyklose ir vaikų darželiuose veikia 346 jaunųjų miško bičiulių būreliai, klubai, mokyklinės girininkijos ir miško bičiuliukų tuntai, vienijantys daugiau kaip 6 tūkst. narių.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 09 17

 

Ir Kaunas jau turi šiuolaikiškus biologinio vandens valymo įrenginius

 

Rugsėjo 16 d. Kaune atidaryti naujieji biologinio vandens valymo įrenginiai. Jų atidarymo iškilmėse dalyvavo šalies Prezidentas Valdas Adamkus ir aplinkos ministras Artūras Paulauskas. Šie įrenginiai, pasak ministro, yra išskirtinės svarbos objektas ne tik pačiam Kaunui, bet ir visam šalies aplinkosaugos sektoriui. Ligi šiol Kaunas buvo vienintelis iš didžiųjų šalies miestų, kur nuotekos buvo valomos tik mechaniniu būdu.
Kauno nuotekų valymo įrenginių statyba Lietuvai buvo vienas svarbiausių rūpesčių nuo pirmųjų nepriklausomybės metų. Sovietmečiu nuotekos čia beveik nebuvo valomos. Mieste Nemuno užterštumas vasarą net šimtus kartų viršydavo leistinas normas, nes teršalai į upę sutekėdavo iš penkiolikos kanalizacijos vamzdžių, kurių nemaža dalis priklausė pramonės įmonėms.
Statyti Kauno vandenvalos įmonę buvo pradėta 1991 metais. Ši statyba vyko dviem etapais. Pirmiausia buvo pastatyti mechaninio valymo įrenginiai. Jie atidaryti lygiai prieš devynerius metus – 1999 m. rugsėjo 16 dieną. Antrasis etapas – biologinio valymo įrenginiai. Švedijos kompanija „VA-Project“, su kuria 2001 m. birželį buvo pasirašyta sutartis, parengė Suomijos ir Švedijos vyriausybių subsidijuotą galimybių studiją.
2001 metais buvo skirta Europos Sąjungos parama Kauno biologinio valymo įrenginiams statyti bei tinklams plėtoti. Bendra projekto vertė – 77,2 mln. litų. Didžiąją dalį sumos sudarė ES parama – 54,8 mln. litų. Likusi suma – valstybės biudžeto ir UAB „Kauno vandenys“ lėšos. Tačiau statybų pradžią gerokai atitolino viešųjų pirkimų procedūrų metu kilusios problemos. Pakartotinas konkursas Kauno biologinio valymo įrenginiams statyti buvo paskelbtas 2005 m. sausį, o spalio mėnesį Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį su jį laimėjusiu „WTE Wassertechnik“ bei AB „Požeminiai darbai“ konsorciumu. Sutartimi, kurios vertė 63,5 mln. Lt, buvo numatyta išplėsti Kauno nuotekų valymo įrenginius ir įdiegti biologinio valymo grandį azotui bei fosforui šalinti.
Naujieji valymo įrenginiai valys nuotekas, surenkamas iš Kauno miesto ir priemiesčio rajonų, kurie prijungti prie nuotekų tinklų sistemos. Šios nuotekos bus valomos pagal ES standartus, todėl gerokai sumažės Nemuno, Kuršių marių ir Baltijos jūros tarša. Nauja moderni įranga užtikrins ir mažesnius eksploatavimo kaštus, palyginti su brangiai kainuojančiu mechaniniu nuotekų valymo metodu.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 09 16

 

Apie Valdovų rūmų statybos teisėtumą spręs Vilniaus apskrities viršininko administracija


Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos gavo LNK televizijos žurnalistinių tyrimų laidos „Paskutinė instancija“ paklausimą, ar Karaliaus Mindaugo tiltas, požeminiai garažai Gedimino prospekte ir statomi Valdovų rūmai Vilniuje nėra savavališki statiniai.

Pasak VTPSI viršininkės pavaduotojo Antano Lukošiaus, statybų valstybinę priežiūrą pagal Statybos įstatymo nuostatas atlieka apskrities viršininko administracija. Todėl VTPSI kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir paprašė patikrinti, ar minėtųjų statinių statyba buvo teisėta. Jeigu bus nustatyta pažeidimų, jie turi būti pašalinti.

Aplinkos ministerija tikisi, pasak ministro Artūro Paulausko, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija kuo skubiau atsakys į iškeltas abejones, ar Valdovų rūmai ir kiti minėtieji visai Lietuvai reikšmingi statiniai pastatyti teisėtai.

Bet kurį objektą, ministro žodžiais, privalu statyti pagal teisės aktų reikalavimus, o jeigu jų nepaisoma, sprendimą, ar nugriauti savavališką statinį, gali priimti tik teismas. Aplinkos ministerija negriovė ir negriauna neteisėtų statinių. Teismų sprendimus vykdo teismo antstoliai.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3659

2008 09 16

 

 

Regionų sąvartynų rūpestis – nerūšiuotų atliekų srautai

 

Rugsėjo 16 d. aplinkos ministras Artūras Paulauskas lankėsi Vilniaus regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne Kazokiškėse. Ministras domėjosi, kaip čia laikomasi aplinkosaugos reikalavimų, su kokiomis problemomis susiduria šį sąvartyną eksploatuojantis Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC).

Šio sąvartyno darbas nekeltų rūpesčių, jeigu čionai būtų vežamos išrūšiuotos atliekos. Dabar čia plūsta nerūšiuotų atliekų srautai. 

 “Visoje Lietuvoje reikia aktyviau diegti atliekų rūšiavimo sistemas, - sakė Artūras Paulauskas. – Daugiau rūšiuotų atliekų turėtų būti atiduodama antrinių žaliavų perdirbimo įmonėms. Į sąvartynus reikėtų išvežti tik po rūšiavimo likusias mišrias komunalines atliekas.” 

Viena iš svarbesnių problemų, kaip sakė UAB “VAATC” direktorius Gintaras Čiukauskas, - nutiesti alternatyvų privažiavimo kelią. Kelio ribas reikia derinti su Pilypiškių gyventojais, kurių privačiuose sklypuose reikia   nustatyti kelio apsaugos juostos nustatytus apribojimus. Pasak VAATC direktoriaus, dabar vykdomos veiklos sąnaudos kelia finansinių rūpesčių. Vienintelis galimas sprendimas – didinti atliekų priėmimo į sąvartyną tarifą.

Lietuvoje šiuo metu, be Vilniaus regioninio sąvartyno, dar veikia Alytaus, Šiaulių, Klaipėdos, Utenos ir Telšių regioniniai sąvartynai. Dar šiais metais toks sąvartynas bus atidarytas ir Marijampolėje, Tauragėje,  o kitais metais - Panevėžyje ir du  nauji Kaune. 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 09 17

 

Nerimi turėtų plaukioti maži turistiniai laivai

 

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra ir Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentas įvertino planuojamo įrengti turistinio vandens kelio Neries upe Vilniaus miesto teritorijoje poveikio aplinkai ataskaitą. Priimtas sprendimas, kad visas 16 km turistinis vandens kelias nuo Lazdynų iki Verkių regioninio parko turėtų būti įrengtas, pritaikant jį mažos grimzlės laivams. Neries upės dugno gilinimo darbai būtų minimalūs, daugiausia susiję su vagos valymu nuo akmenų ir kitų kliuvinių.

Aplinkos apsaugos agetūra išnagrinėjo tris vandens kelio įrengimo alternatyvas. Pirmose dviejose alternatyvose buvo nagrinėjamas vandens kelio, pritaikyto vieno laivo, talpinančio apie 70 keleivių, plaukiojimui įrengimas. Tokio laivo eksploatavimui reikėtų gilinti upės vagą iki 1 m gylio 30 m vagos plotyje. Tai padarytų neigiamą poveikį saugomoms gamtos vertybėms. Planuojamas turizmui ruožas patenka į Europos mastu saugomą “Natura 2000” teritoriją. Čia yra vertingų žuvų rūšių, tokių kaip Baltijos lašišų, žiobrių, nerštavietės, jų pagrindinis migracijos kelias. Neryje auga retos europinės svarbos augalų bendrijos. 

“Yra žinoma daug puikių pavyzdžių kitose šalyse, kai turistinė laivyba vykdoma elektriniais varikliais ar saulės baterijomis aprūpintais mažos grimzlės laivais, pritaikant juos prie konkrečių sąlygų, - sakė Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Liutauras Stoškus. - Tokios priemonės yra ne tik labai patrauklios ir populiarios tarp turistų,  bet ir visiškai netriukšmingos, neteršiančios aplinkos, tai itin svarbu ir šiaip jau pakankamai stipriai transporto teršiamame mieste.” 

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 09 16

 

Kviečiamas antrasis urbanistinis forumas

 

Antrasis urbanistinis forumas, kurį rengia Aplinkos ministerija, vyks spalio 2-3 d. Lietuvos parodų centre „LITEXPO“. Į forumą, pavadintą „Darnus miestas ir architektūra“, kviečiami valstybės ir savivaldybių institucijų, mokslo ir verslo bendruomenių, suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų atstovai, architektai, urbanistikos ir statybos specialistai.
Pirmoji renginio diena bus skirta darnaus miesto temai. Numatoma aptarti šalies urbanistinę politiką ir jos naujas kryptis, prieš metus surengto pirmojo urbanistinio forumo darbo grupės veiklos rezultatus, būsto renovavimo problemas bei kitus darnios plėtros aspektus. Tai ir miesto kompaktiškumas, ir kultūros paveldas, ir šiuolaikinių miestų susisiekimo sistemų planavimas, ir viešasis interesas. Pranešimus apie Europos šalių teritorijų planavimo sistemas ir patirtį, Danijos nacionalinę miestų regeneravimo programą ir socialinius darnios plėtros aspektus skaitys užsienio lektoriai.
Antrąją forumo dieną bus aptariama šalies architektūros kokybė. Numatoma pristatyti tarpukario ir šiuolaikinės architektūros retrospektyvą, užsienio svečių patirtį ir architektūros kūrinių iš Austrijos, Danijos ir Didžiosios Britanijos pavyzdžius. Taip pat bus įteiktas Aplinkos ministerijos įsteigtas apdovanojimas už 2008 m.  kūrybinius laimėjimus architektūros ir urbanistikos srityse. Forumo metu veiks architektų darbų paroda „Šiuolaikinė Lietuvos architektūra“, bus pristatytas architektūros katalogas „Žvilgsnis į save“.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 09 15

 

Ar Lietuvoje bus mažinamas buto dydis

 

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija Aplinkos ministerijai pateikė siūlymą sumažinti leistiną 34 kvadratinių metrų buto plotą iki 25  kvadratinių metrų. Galimybė turėti mažesnio ploto būstą galėtų dominti įvairias socialines grupes, ypač jaunesnius ir vienišus pagyvenusius asmenis. Tačiau būsto dydis yra vienas iš gyvenimo kokybės rodiklių, o gyvenimo kokybė daro didelį poveikį žmonių sveikatai. Sveikata yra vienas iš šešių esminių statinio reikalavimų, nustatytų Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Todėl Aplinkos ministerija kartu su kitomis institucijomis išsamiai išnagrinėjo šį siūlymą.

Pagal Lietuvoje ir Europoje atliktus sveikatos tyrimus, dėl neigiamo gyvenamosios aplinkos veiksnių poveikio labiausiai pažeidžiami yra jaunesni ir vieniši pagyvenę asmenys. Butuose ir individualiuose namuose žmonės praleidžia daugiau kaip pusę savo gyvenimo. 2002 metais Vilniaus mieste buvo atliktas Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro inicijuotas tyrimas „Būstas ir sveikata“ . Jo metu paaiškėjo, kad daugelis gyventojų vidutiniškai per parą savo bute praleidžia apie 10 val., senyvo amžiaus žmonės - daugiau kaip 14 valandų. Tyrimo metu nustatyta, kad žmonės, gyvenantys mažesniuose nei 59 m2 butuose, savo sveikatos būklę  vertina blogiau nei gyvenantieji desniuose. Gyventojai, turintys sveikatos sutrikimų ar sergantys ligomis, sietinomis su gyvenimo sąlygomis, pasitenkinimą bendru buto dydžiu ir kambarių dydžiu vertina prastai. Infekcinėmis lėtinėmis ir aplinkos veiksnių sukeliamomis ligomis gerokai dažniau serga tie individai, kurie gyvena mažose, perpildytose, mažai vėdinamose, neatitinkančiose higienos reikalavimų patalpose. Tokiomis sąlygomis žmogaus organizmą veikia įvairūs kenksmingi veiksniai: triukšmas, netinkamas apšvietimas ir ventiliacija, oro tarša.

Kaip rodo tyrimas, viename namų ūkyje gyvena vidutiniškai 3,15 gyventojo, būste yra 3,3 kambario, vidutinis būsto plotas - 57,8 m2. Beveik pusė tirtų namų ūkių gyventojų yra nepatenkinti būsto dydžiu ir dažniausiai teigia, kad jiems per maža vietos. Vienam gyventojui tenka nuo 3,13 m2 iki 126,5 m2. Nemažai atvejų, kai būsto plotas, tenkantis vienam gyventojui, neatitinka šalyje nustatytų  būsto kokybės reikalavimų. 23,8 proc. atvejų vienam gyventojui tenka mažiau nei 14 m2. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis,  vidutinis naudingas gyvenamasis plotas, tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, 2006 metais buvo 24,1 m2. Nuo 2001 metų šis rodiklis didėja, ir,  preliminariais šių metų duomenimis, vienam gyventojui tenka 28,3 m2 naudingo gyvenamojo ploto. Tyrimo metu  34,5 proc. respondentų teigė, kad mažos patalpos turi didesnės įtakos depresijai vystytis nei didesnės. Tai patvirtina ir Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys. Lietuvoje atlikti būsto ir sveikatos tyrimai rodo, kad gyventojų sveikata priklauso nuo būsto dydžio. Dauguma apklaustųjų gyventojų norėtų gyventi didesniame bute. Dažniausi nusiskundimai, susiję su netinkama patalpų kokybe, yra akių, nosies ir ryklės gleivinių dirginimas, padidintas nuovargis, dusulys, silpnumas, galvos skausmai, pykinimas, padidintas nervinis dirglumas. Dėl ilgalaikio poveikio gali būti pažeista nervų sistema, prasidėti onkologiniai susirgimai.

Vienas esminių statinio reikalavimų yra apsauga nuo triukšmo. Tyrimų rezultatai rodo, kad triukšmo jutimas priklauso nuo garso stiprumo ir garso bangų virpesių dažnio. Kuo didesnis garso stiprumas ir virpesių dažnis, tuo garsas juntamas stipriau. Triukšmo garsumas priklauso ir nuo patalpų akustinių savybių, kurias nulemia jų tūris, forma, apstatymas baldais ar įrengimais, grindų, sienų, lubų danga. Tyrimo duomenimis, net du trečdaliai namų ūkių gyventojų mano, kad juos triukšmas trikdo dėl nepakankamos garso izoliacijos. Mažose patalpose sunku užtikrinti tinkamą triukšmo lygį.

Kitas esminis statinio reikalavimas  - saugus naudojimas. Nemažai gyventojų teigia, kad jiems yra įvykę nelaimingų atsitikimų būste. Dažniausios jų priežastys  - konstrukcijos elementai (sienos, grindys, durys, langai, laiptai, liftas), baldai, kilimai, užuolaidos, laiptai, durų slenksčiai, laiptinės, šildymo įrenginiai, viryklė ar orkaitė, kiti elektros prietaisai ar įrenginiai (atviri ar nepritvirtinti laidai ir kt.). Nelaimingų atsitikimų tikimybė didesnė mažose patalpose dėl mažos erdvės judėjimui ir arti vienas kito sustatytų daiktų, konstrukcijų elementų.

Statistikos departamento duomenimis, 2005 m. Lietuvoje buvo 1 455 276 lengvieji automobiliai, tūkstančiui gyventojų teko 395 individualūs lengvieji automobiliai (1 automobilis - 2,53 gyventojo), o 2006 m. – jau 1 592 238 lengvieji automobiliai, tūkstančiui gyventojų teko 472 individualūs lengvieji automobiliai (1 automobilis - 2,11 gyventojo).  

Pagal 2001 m. gyventojų ir būsto surašymo duomenis, viename būste gyvena 2,55 asmens (mieste – 2,48).  2005 metais   1 butui teko 1 automobilis, o 2006 m.  1 butui teko 1,2 automobilio.  Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad prie gyvenamųjų namų laikomi įmonių automobiliai, kuriais naudojasi šių namų gyventojai. Todėl manytina, kad butui tenkantis automobilių skaičius viršija statistinį vienetą. Be to, automobilių skaičius nuolat auga.  Dėl šių priežasčių gyvenamųjų namų kiemai perpildyti automobiliais, jie neleidžia pravažiuoti specialiajam transportui. Todėl vis sunkiau užtikrinama žmonių ir turto sauga ekstremaliose situacijose. Sumažinus leistiną butų plotą, padidėtų jų skaičius tokio pat dydžio teritorijose. Todėl transporto problema taptų dar skaudesnė.

Kitose šalyse mažesnio dydžio gyvenamosios patalpos yra vertinamos teigiamai, bet  tokiu atveju yra taikomas kompleksinis gyvenamosios paskirties ir pagalbinių patalpų projektavimo modelis. Mažesnio, nei šiuo metu reglamentuojama, dydžio butas negalėtų būti laikomas visapusiškai tinkamu būstu nuolat gyventi. Remdamasi atliktos analizės rezultatais, Aplinkos ministerija nepritarė, kad būtų sumažintas leistinas  daugiabučių namų butų plotas .

Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad jaučiamas jaunų, pagyvenusių ir kitų socialinių grupių žmonių poreikis mažam laikinam būstui, kurį jie galėtų išsinuomoti ar įsigyti laikinai  gyventi.  Aplinkos ministerijos požiūriu, reikia spręsti tokio būsto atsiradimo klausimus. Tačiau sprendiniai turi būti kompleksiniai, išlaikant tiek higienos, tiek saugos reikalavimus, įvertinant gyvenimo kokybės poreikį ir sprendžiant kitus klausimus kurie leistų užtikrinti visavertį gyvenimą. Pavyzdžiui, turėtų būti įrengta bendra skalbykla ar patalpos dviračiams laikyti , pakankamai vietų automobiliams saugoti  ir t.  t. Todėl,  Aplinkos ministerijos nuomone, mažesnio būsto reglamentavimas galėtų būti sprendžiamas nustatant reikalavimus atskirai pastatų ar patalpų grupei, pvz., gyvenamosios paskirties įvairių socialinių grupių asmenims skirtiems pastatams. Aplinkos ministerija, spręsdama šį klausimą, numato parengti reikiamus teisės aktus, kurie sudarytų galimybes atsirasti namams su mažesniu būstu, skirtu laikinai gyventi.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

 

Spartinamas asbesto šalinimo programos įgyvendinimas

 

Rugsėjo 11 d. aplinkos ministro Artūro Paulausko surengtame pasitarime apsvarstyta asbesto šalinimo programos įgyvendinimo eiga. Pasak ministro, žmonėms, norintiems pasikeisti asbesto turinčius šiferinius stogus, kilo daug klausimų ir problemų, stabdančių šį procesą, ir tai skatina ministeriją ieškoti būdų, kad ši programa būtų įgyvendinta kuo greičiau ir efektyviau.

Pasak Artūro Paulausko, Aplinkos ministerija kreipsis į Finansų ministeriją, kad ateinančių metų biudžete būtų numatytos lėšos šios programos įgyvendinimui.

Kitais metais bus pradėta asbesto turinčių šiferinių stogų inventorizacija, kurią turės atlikti savivaldybės. Jos metu bus nustatyta tvarka ir prioritetai, kaip bus keičiami asbocementiniai stogai.

Aplinkos ministerija sieks, kad žmonėms, nusprendusiems pasikeisti asbesto turinčius šiferinius stogus, iš valstybės biudžeto  būtų kompensuojama ne mažiau kaip 20 procentų stogo pakeitimo kainos.

Ministerija taip pat įsipareigojo dar šiais metais parengti asbesto šalinimą iš aplinkos reglamentuojančius teisės aktus, reikalingus tvarkos aprašus, taisykles ir kitus dokumentus.

Aplinkos ministerijos nuomone, įgyvendinant šią programą aktyviau turėtų dalyvauti savivaldybės. Jos turėtų ne tik teikti informaciją gyventojams, bet ir surasti lėšų, kad būtų galima kompensuoti stogų keitimą namams, kuriuose gyvena socialiai remtinos šeimos.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 09 11

 

Pristatyta Savaitė be automobilio

 

Rugsėjo 12 d. Aplinkos ministerijoje  pristatyti rugsėjo 16 d. prasidėjusios Europos judriosios savaitės tikslai ir Lietuvos savivaldybių renginiai. Dalyvavo šią akciją rengiančių šalies savivaldybių atstovai ir Aplinkos ministerijos, kuri koordinuoja akciją, specialistai – Atmosferos skyriaus vedėjas Vytautas Krušinskas ir Visuomenės informavimo skyriaus vyr. specialistė Evelina Daugirdaitė.
Visą savaitę nuo rugsėjo 16-osios iki 22-osios dvidešimt dvi Lietuvos savivaldybės kartu su daugeliu Europos bei pasaulio miestų dalyvaus jau tradicine tapusioje akcijoje, kuriai prigijo Europos judriosios savaitės pavadinimas. Tokia savaitė organizuojama septintą kartą. Ji skiriama transporto keliamai taršai mažinti. Judriosios savaitės metu vyks renginiai, kuriais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto poveikį aplinkai bei žmonių sveikatai, skatinti gyventojus prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo labiausiai urbanizuotose teritorijose. Šiemetinėje akcijoje, preliminariais duomenimis, dalyvaus 1454 Europos ir pasaulio miestai.
Judriosios savaitės kulminacija – Diena be automobilio. Ji tradiciškai rengiama rugsėjo 22-ąją. Bent šią dieną, vieną kartą per metus, miestų gyventojai kviečiami „pamiršti“ savo automobilius ir padovanoti sau bei savo miesto bendruomenei švaresnį miesto orą.
Oro kokybė – vienas svarbiausių Europos piliečių rūpesčių. Neatsitiktinai šiųmetinės Judriosios savaitės temai atspindėti pasirinktas šūkis „Švarus oras – visiems!“ Išsamesnės informacijos apie Europos judriąją savaitę galima rasti tinklapyje www.mobilityweek.eu.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 261 5339
2008 09 11

 

Šnipiškių žydų kapinių riboms patikslinti trūksta tiesioginių duomenų

 

Rugsėjo 10 d. Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) prie Aplinkos ministerijos, išnagrinėjusi Vilniuje buvusių Šnipiškių žydų kapinių ir jų aplinkos teritorijoje atliktų geofizinių tyrimų medžiagą, pateiktą rugsėjo 3 d., paskelbė savo išvadas. Jos perduotos Ministro Pirmininko 2007 m. rugpjūtį sudarytos darbo grupės pasiūlymams dėl šių kapinių parengti vadovui, užsienio reikalų ministrui Petrui Vaitiekūnui ir Kultūros paveldo departamentui.
Geofizinių tyrimų rezultatai, kaip skelbia LGT išvados, nesuteikia galimybės nustatyti buvusių Šnipiškių žydų kapinių ribų. Nors šiuos tyrimus grunto radarais atlikusi Izraelio bendrovė „Geotec Engineering & Environmental Geophysics Ltd“ naudojosi šiuolaikine įranga ir savo darbą atliko profesionaliai, gauti rezultatai patvirtino abejones, pasak LGT direktoriaus Juozo Mockevičiaus, dėl tokio metodo galimybių jau urbanizuotoje teritorijoje.
Neužstatytose, nepadengtose gelžbetonio plokštėmis buvusių kapinių vietose tyrimų metų nustatyta 17 su kapavietėmis sietinų anomalijų. Tačiau tai, kaip sakė Juozas Mockevičius, labai mažas skaičius, kad būtų galima spręsti apie buvusias kapinių ribas. Kita vertus, pagal susiklosčiusią pasaulinę praktiką bet kokie geofiziniai tyrimo metodai tėra pagalbiniai, leidžiantys racionaliau pasirinkti kasinėjimo vietą, o jais užfiksuotas požemio anomalijas būtina patikrinti archeologiniais kasinėjimais.
Geofizinių tyrimų metu surastos, bet archeologiniais tyrimais nepatvirtintos anomalijos, kaip teigiama LGT išvadose, negali būti laikomos vieninteliu pagrįstu argumentu nustatant buvusių Šnipiškių žydų kapinių ribas. Todėl geofizinių tyrimų vykdytojų išvada, kad pietinė buvusių Šnipiškių žydų kapinių riba eina išilgai Olimpiečių gatvės, yra diskutuotina.
Norint atlikti archeologinius tyrimus buvusių Šnipiškių žydų kapinių vietoje reikia, kad tam pritartų Europos rabinų konferencija ir Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komitetas. LGT siūlo ministro Petro Vaitiekūno vadovaujamai darbo grupei sprendimą dėl buvusių Šnipiškių žydų kapinių ribų patikslinimo priimti laikantis nuostatos, kad netiesioginiai šios teritorijos tyrimai yra baigti, ir remtis visa turima archeologine, istoriografine, kartografine ir geofizine medžiaga.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 09 10

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"