Paieška Mes matėme nedidelę-didelę Lietuvą

Mes matėme nedidelę-didelę Lietuvą

Vytautas BAŠKYS

 

Pasitinkant Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną vyko tradicinė išvyka karaliaus Mindaugo keliais. Šiemet liepos 5-tą grupė Vorutos klubo, karaliaus Mindaugo kolegijos, Vilniaus šiauliečių klubo bei ištvermingųjų dviratininkų būrys vyko maršrutu: Vilnius–Šiauliai–Pamūšis. Vyko į Saulės pergalės lauką su šūkiu: „Karaliaus Mindaugo valdžia - nuo Saulės”.

Šventaragio slėnyje, prie paminklo karaliui Mindaugui sakytos šventinės kalbos.

... Mindaugo pilis istoriniame kraštovaizdyje, kurį XVI a. prasmingai apibūdino Jonas Radvanas Lietuvis: „Šičia stovėjo šventieji karaliai lietuvių kilimo / Švietė aukštai ryškiais spinduliais lietuvių karalius / Mindaugas, jam ant galvos karūna lotynų gulėjo“.

Prisiminta, jog karalius Mindaugas 1254 m. pasveikino visus, kuriuos ši žinia pasieks. Dabar šventinio žygio dalyviai padėkojo karaliui giedra nuotaika. Pagal Simono Stanevičiaus sueiliuotus žodžius: „Sveiks, Ringaude, mūsų tėve! / Sveiks, Mindauge, karaliūnai! / Garbę jūsų skelbdink, Dieve, / Kuri linksmin mumis nūnai“.

Uždegus šventinę liepsną išvykstančiuosius sveikino, apdovanojo atminimo dovanomis, sėkmės žygyje linkėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas.

Atkreiptas dėmesys į Vilnelės tėkmę. Aukštupyje, prie Medininkų, aukščiausioje Lietuvos viršukalnėje. Kur Atgimimo metais buvo iškeltas paminklinis akmuo karaliui Mindaugui, o žemupyje, santakoje – didingas paminklas karaliui Mindaugui.

 

Iš Vilniaus - į Šiaulius

 

Vasaros pakelės skęsta žieduose. Padabintas kraštovaizdis paryškina ir papuošia jame įrašytą tautos istoriją. Paryškina tuos laikus, apie kuriuos su meile ir pagarba pasakoja poetai. Kiekvienas upelis, giraitė, kalnelis byloja apie Lietuvos senovę, kuri, atgimdama mintyse ir jausmuose, sudaro legendinę krašto sielą.

Fotografė Virginija Valuckienė, žygio kultūrinės programos dalyvė, „gaudė“ žavias pakelės vaizdų akimirkas. 

... Salduvė - vienas didingiausių Lietuvos piliakalnių. Nuo čia prasideda istorinis Saulės mūšio laukas. Legendinė Salduvės pilies gynyba. Ir kelias iki Bauskės. Dabar čia minėjome 660 metų nuo Salduvės pilies žūties. Tačiau tai dar labiau paryškino pilies atmintį. Jos šlovei skambėjo B.Brazdžionio eilėraščio „Istorija“ žodžiai: „Tegu pilies aukštajam bokšte / Skardus trimitas suaidės, / Teatsišauks į jojo balsą / Aidai pačioj gelmėj širdies“.

... Prie Salduvės piliakalnio žygio dalyvius iš įvairių Lietuvos miestų sutiko Šiaulių vicemerė Daiva Matonienė. Greta rinkosi bendražygiai iš Akmenės, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Kuršėnų ir kitų vietovių, kurios vienais ar kitais motyvais vadintos ar vadintinos Saulės mūšio vieta.

Vaizdingas Salduvė aplinkos kraštovaizdis ir istorinė praeitis teikia galimybę įdomiems kultūros paveldo ritualams. Uždegus simbolinį Salduvės aukurą kalbėta apie kuriamą čia Baltų vienybės parką, apie Salduvės piliakalnio reikšmę šiauliečių ir kitų Lietuvos žmonių istoriniam bei patriotiniam ugdymui. Pažymėta nuo Saulės kilusi karaliaus Mindaugo valdžia, memorialinis kunigaikščio Vismanto kelias iki Tverų, brandinama idėja pastatyti čia Saulės pergalės triumfo arką.

Padavimai ir dainos - geriausias būdas išsaugoti tai, kas buvo svarbu ir nepraėjo. Ką dar atmename, šį tą galime sužinoti istorijoje. Regėti padavimuose tai, kas įvyko. Sugalvoti kažką, pajausti, kad kiti žinotų mūsų laiko dvasią. Legendinis Salduvės pilies nutikimas – po pergalės Saulės mūšyje karalius Mindaugas čia, Šiaulių krašto kunigaikščio Vismanto pilyje, sutiko jo dukrą Vismantę.

Prisimintas ir karalaičio Rūklio ryšys su Šiaulių kunigaikščiu Vismantu. Ruklaukis (greta Vismantų kaimo) turi istorinį atgarsį. Manoma, jog tai Šiaulių kunigaikščio Vismanto dovanota žemėvalda savo anūkui. Gal neatsitiktinai išvykstant surengtos karalienės Mortos vaišes.

 

Nuo Salduvės - iki Pamūšio.

 

Po gražaus pobūvio prie Salduvės piliakalnio šventinio vojažo dalyviai suko į Pamūšį. Labiausiai motyvuotą Saulės pergalės lauko vietą. Regis, čia girdi jaudinantį Bernardo Brazdžionio balsą: „Ir suaidi vėl iš praeities / Dainos, mįslės, pasakos nutilę, / Ir pakyla tiltai iš nakties…“.

... Žygis per Šiaulių kraštą. Senasis baltų kelias palei Šiladžio upelį, kuris prasideda ties Salduvės piliakalniu ir teka į Mūšos upę. Prie jo - kelias iki Mūšos. O toliau - iki Bauskės. Visa tai - esminės Saulės mūšio lauko žymės. Kartu - ypatingas Saulės pergalės lauko moralinis matmuo, kuris suartina mus su nuo Saulės iškilusia karaliaus Mindaugo valdžia, su istorine Baltų vienybės aura.

... Prie Mūšos - Sukmedžio miškas. Jo slaptyje vyksta kažkas, kas mena lietuvių karių stovyklą prieš mūšį ir ryte prasidedančią žūtbūtinę kovą. Kai pro sidabrinį pievų rūką švysteli mįslingoji Mūša, pasigirsta gervių trimitų garsai, tekančios Saulės spinduliuose sužėri vandens paviršius, suliepsnoja Didžiosios pergalės atmintis. Šioje Mūšos pusėje kovėsi lietuviai, kitoje - žiemgaliai. Dabar, žiūrint į vandens tėkmę, kažko ilgisi siela... Kartu - tylus pasididžiavimas.

Karalius Mindaugas Mūšą vadino šventąja žiemgalių upe. Tai žinant, nuo pakirdusio jausmo žmonių širdyse užsidega meilės ir taurumo aukuras.

... Saulės pergalės lauke šventės dalyviai grožėjosi slėpiningomis Mūšos pakrantėmis, domėjosi Saulės pergalės lauko muziejaus ekspozicija, pasirašė svečių knygoje. Pamūšiečiai jau nusipelnė pripažinimo ir pagarbos už kultūros paveldo puoselėjimą, patriotinį Saulės pergalės lauko auros kūrimą. Karaliaus Mindaugo kolegija, Lietuvos menininkai kūrybiniais darbais praturtina muziejaus ekspoziciją.

Prie Saulės pilkalnio, vakaronėje, šventėje šoko ir dainavo Pamūšio etnografinis ansamblis „Naujapamūšis“ (vadovė Zita Kapučinskienė). Po to Saulės pilkalnio papėdėje berniukai varžėsi parodomosiose stumtinio varžybose karalaičio Ruklio taurei laimėti. Vaizdinga stumtinio sportinė kova – tarsi savitas lietuvių kovos būdas Saulės mūšyje. (Jį primena skulptoriaus Juozo Kalinausko sukurtas proginis medalis. Tarsi regi kovą. Pasitelkus medžio dalbas. Tarsi vėl jauti kovinę dvasią.) Atgimstančios Lietuvos kariuomenės kūrėjas rašytojas Jonas Užurka teigia: „Stumtinis pasirodė kaip nacionalinė legenda, kuri praturtina atmintį, padeda pajausti istorinės kovos dvasią, kuri itin brangintina Saulės mūšio lauke, prie Mūšos“.

Nakvynė Saulės mūšio vietoje priminė, jog ši vieta 1236 m. rugsėjo 22 d. ryte tapo iškiliausiu nacionalinės reikšmės simboliu – oriu Saulės pergalės lauku. Kas buvo, dalyvavo, matė - patyrė daug įspūdžių.

Šiais Europos kultūrų dialogo metais imta išryškinti istorinius-kultūrinius Saulės pergalės aspektus. Nauju požiūriu kuriant šiuolaikišką Saulės pergalės vertinimą išryškinama: toje kovoje nėra konkretaus priešo, nėra supriešinančio paveldo. Todėl gera gręžtis į J.W.Goethe: „Bet malonu į praeities laikus / Mintim sugrįžti, dvasią jų suprasti“. Juk kova su viduramžių fanatizmu ir pergalė Saulės mūšyje tapo ryškiausiu Baltijos krašto įnašu į šviečiamojo laikmečio kultūrą, į intelektualinį Europos atgimimą. Kelyje į Renesansą.

... Puikaus būta žygio, kurį rengė Vorutos klubas, Karaliaus Mindaugo kolegija, Vilniaus šiauliečių klubas, Pakruojo savivaldybės Pamūšio bendruomenė. Mes juk matėme nedidelę-didelę Lietuvą...

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"