Paieška Kai nereikia jokių vadovėlių!

Kai nereikia jokių vadovėlių!

Moksleivių vasaros stovykla–akcija „Švarinkime Šventosios upę 2008“

Rasa RUTKAUSKIENĖ

Anykščių regioninio parko vyriausioji ekologė

 

Vasarą ir tėvams, ir mokytojams vis aktualesnis yra moksleivių užimtumas. Moksleivių vasaros poilsis prie vandens gali tapti ir šaunia dovana upei, kuri suteikia pramogą vasarotojams. Kasmet, jau šeštą vasarą, Anykščių regioninis parkas pasiūlo rajono moksleiviams penkių dienų vasaros stovyklą-akciją „Švarinkime Šventosios upę“.

Laimėję Anykščių r. savivaldybės Aplinkosauginio švietimo projektą bei Švietimo ir mokslo ministerijos vaikų socializacijos programų rėmimo konkurse, galėjome suteikti moksleiviams puikias gyvenimo, maitinimo bei aktyvaus poilsio gamtoje sąlygas. Šiais metais susirinko gausus 25 moksleivių būrys (iš 4 rajono mokyklų) bei jų mokytojai.  Mūsų akcijos tikslas – plaukti valtimis Šventosios upe (regioninio parko teritorijoje) ir iš jos vagos surinkti vandenyje susikaupusias šiukšles.

Plaukti nusprendėme 4 dienas. Pirmąją skyrėme akcijos dalyvių susipažinimui, stovyklos taisyklių, saugaus elgesio priminimui, programos aptarimui. Po to išvykome į ekskursiją po Biržų regioninį parką, unikalią Lietuvos saugomą teritoriją. Jau tuomet vaikai skirstėsi su kuo gi plauks vienoje valtyje. Išsirinko 9 valčių kapitonus, suplanavo kaip turės atrodyti stovyklos vėliava. Tad jau kitos dienos popietę pasileidome žemyn Šventąja. Žinojome, kad mūsų laukė nelengvas darbas... Tačiau buvo suplanuota ir daugybė pramogų bei užsiėmimų.

Vienas iš mūsų akcijos tikslų – susipažinti su šalia vandens trasos esančiomis gamtinėmis bei kultūrinėmis vertybėmis (akmenine Andrioniškio bažnyčia, Variaus ąžuolu, Vetygalos atodanga, šaltiniu Karalienės liūnas, Puntuko broliu, draustiniais ir kt.), poilsiui skirtomis vietomis, pateikti šių objektų mokslinę informaciją, prisiminti legendas bei senų žmonių pasakojimus. Šventosios senvagės ir intakai – Varius, Elmė, Anykšta, Marčiupis, Šlavė, Virinta, Limenė, Susiena – suteikia upei dar daugiau grožio bei paslaptingumo. Bet ilgai grožėtis nebuvo laiko, nes reikėjo priplaukti  prie nulūžusių medžių, kur buvo didžiausios šiukšlių „sankaupos“ – plastikiniai bei stikliniai buteliai, įvairūs maišeliai, skardinės, batai ir šiaip ilgai „nesuyrantys objektai“.

... Stovyklavietėje jau kūrenosi laužas ir puode virė mūsų vakarienė. „Atvyko medikai ir mokysimės suteikti pirmąją pagalbą, o 20 val. būkite pasiruošę – orientacinės varžybos“, – šaukė Jorūnė.

„22 val. – komandų prisistatymas, susipažinimas, o vėliau - žaidimai ir dainos prie laužo, – jai pritarė Viktorija, – nežiopsokit!“. 

Programa buvo labai įtempta. Nukeliavę pėsčiomis per 10 km į susitikimą su Lietuvos kariuomenės Anykščių Dariaus ir Girėno šaulių 1-osios kuopos kariais savanoriais, privalgę kareiviškos košės turėjome išplaukti iš stovyklavietės.

Tolstant upe nuo Anykščių pastebėjome, kad šiukšlių (nors ir gerokai mažiau nei ankstesniais metais) už miesto pastebimai pagausėjo. Turėjome vikriau suktis... Bet galvose kirbėjo mintis, jog mūsų jau 6 metus vykdoma akcija tikriausiai nenuėjo perniek? Galbūt šaltesnė vasara, o gal turistų sąmoningumas, gal ir kurortiniai Anykščiai?.. Žodžiu, šiukšlių šiemet mažiau!

Tuo irgi džiaugėsi mus stovyklavietėje apsilankiusi Anykščių r. savivaldybės ekologė Inga Žukauskienė. Ji stebėjo akcijos dalyvių surengtą „Originaliausios šiukšlės“ konkursą–pristatymą, papasakojo kaip gi Anykščių krašte „tvarkomasi“ su atliekomis, sužinojome kur nukeliaus mūsų pririnkti šiukšlių maišai.  

Būnant gamtoje, šalia vandens yra puiki proga susipažinti su vandens vabzdžiais. Mūsų lauko paskaitos tema: „Žirgeliai“. Tad pasiėmę tinklelį–gaudyklę pasileidome Šventosios pakrantėmis. Parko biologė Diana ne tik supažindino su ES rūšių vykdoma stebėsena (monitoringu), o ir padėjo pažinti, apibūdinti plaukiant upe dažniausiai aptinkamas rūšis – gražutė, strėlikė, skėtė, tikrasis laumžirgis ir kt. Bėgiojome su tinkleliu pakrantės pievose, prie vandens žolėse ieškojome jų išnarų... Puiki gamtos pamoka, kai nereikia jokių vadovėlių! O kur dar kūno kultūros pamokos, kurias gamtoje surengė stovykloje dalyvavę „fizrukai“! Jie patikrino moksleivių „olimpines žinias“, surengė estafečių bei sportinių žaidimų maratoną... Ar nesistengsi, jei prizai – saldūs, saldūs!

Nebuvo laiko stovykloje liūdėti. Kas nesužibėjo sportiniais laimėjimais, žiniomis, puikiu irklavimu, tie stebino nuostabiomis dainomis prie laužo, puikiai gamino maistą, minė mįsles ar „užvedė“ savo jau namuose sugalvotais žaidimais!..

Visus nuolat stebėjo budri vadovų akis. Visai ne dėl drausmės ir tvarkos. Juk kiekvienam stovyklos dalyviui reikės skirti jau tradicine tapusią nominaciją-pagerbimą. Kiekvienas moksleivis kažkuo išsiskyrė, kažkuo sužavėjo. Visi išmoko puikiai bendrauti, sukurti laužą, gaminti maistą, pastatyti palapinę ir sutvarkyti stovyklavietę. Įgijo pasitikėjimo savimi ir komandinio darbo patirties!

Anykščių regioninio parko direkcija apdovanojo akcijos dalyvius padėkos raštais - už šaunų darbą ir pagalbą tvarkant regioninio parko teritoriją. Puikiai praleidome laiką, daug  sužinojome, susiradome naujų draugų. Svarbiausia, nors maža dalelyte prisidėjome, kad turistai, atvykę į Anykščių kraštą, jaustųsi puikiai!

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"