Paieška gamtinių anomalių reiškinių pažinimas

Pažinimo akiračiuose

Pulsuoja ne vien širdys...

Mokslinės konferencijos tema: gamtinių anomalių reiškinių pažinimas (Druskininkai, 2008 m. birželio 12–15 d.)

Dr. Antanas LANKELIS,

Dr. Rimantas PETROŠIUS

 

Žmogaus prigimtis skatina pažinti aplinką (jau pirmykščiam žmogui tai buvo būtinybė), ieškoti paaiškinimų, reiškinių prigimties (mokslo ištakos). Nūdienoje to nebepakanka. Kaip suderinti „išmintingo“ žmogaus elgesį su natūralios, dar nepažeistos gamtos sistemomis, alinimu, besaikiu naudojimu?

Natūralu ir kartu keista, kad žmogui nepakanka visa to, ką jis jau žino, pažįsta.

Geologijos ir geografijos institutas Pietų Lietuvoje pastoviai vykdo geofizinių anomalių laukų ir reiškinių stebėsenos (monitoringo) tyrimus. Šio instituto iniciatyva (drauge su Vilniaus pedagoginiu universitetu) ir buvo sumanyta mokslinė konferencija Druskininkuose. Šios konferencijos tema intriguojanti. Unikalios, savitos gamtinės teritorijos, anomalūs gamtiniai reiškiniai, neįprastos reiškinių ir vietovių savybės, padidintas visuomenės ar atskirų institucijų dėmesys joms.  Konferencijos darbe dalyvavo žymūs fizikai, radiostezininkai, geologai, geografai, gydytojai, psichologai, biologai, ekologai, architektai ir kitų sričių specialistai. Pagrindinis dėmesys pranešimuose buvo telkiamas į dar mažai ištirtas tarpdisciplinines sritis.

Tarptautinė konferencija – tai išsami jau atliktų darbų, tyrimų ataskaita, pamąstymų, prielaidų ir teiginių sintezė. Konferencijos dalyvių glausta, koncentruota medžiaga pateikiama solidžiame 248 puslapių leidinyje („Žemės laukai ir jų įtaka organizmams: tarptautinio seminaro tezės ir medžiaga, Druskininkai, 2008 m. birželio 12–15 d.“).

 

Kas skelbia karą ir keliuose?

 

Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) radiostezininkų draugija kartu su įvairiomis mokslinėmis organizacijomis tokias konferencijas rengia jau nuo 1989 m. Šiais metais įvyko 16-oji konferencija „Žemės laukai ir jų įtaka organizmams“, kurios rengimas užtruko beveik metus. Tačiau - ne veltui. Nepaprastai didelis susidomėjimas kilo ne tik kaimyninių valstybių, bet ir tolimų užjūrio mokslininkų tarpe.

Jau pirmuose pranešimuose mokslininkai iš Austrijos tiesiog „uždavė toną“ konferencijos darbui neeiliniu pranešimu „Geopatinio streso zonos ir jų įtaka žmogaus organizmui“. Šiandieniame gyvenime dažnas išgyvename įvairios kilmės streso poveikį, paprastai kalbant – nelabai žinome, kodėl gadiname savo ir aplinkinių sveikatą, nuotaiką. Didžiosios Britanijos tyrinėtojo R. Riggs pranešimas „Žemės spinduliavimo bei kitų laukų sąryšis su konkrečiomis ligomis“ suteikė stimulą bendroms mokslininkų diskusijoms vakare. Mat normalios konferencijos darbo dienos trukmė buvo per trumpa pristatyti visiems konferencijų dalyvių pranešimams.

Įvairių pranešimų gausoje galima buvo išskirti visiems mums mirtingiesiems aktualią temą, kurią Lietuvoje įvardiname „Karui keliuose – ne“. Minima tema diskutuojama jau politikų ir valdžios vyrų tarpe, labai svarbu tai kelininkams, policijos patruliams, pėstiesiems ir vairuojantiems. Todėl Latvijos mokslininkai J. Dolacis, J. Vasaraudzis pranešimuose (ne vienas) analizavo savo bei kaimyninių šalių statistinius ir kartografinius duomenis - „Kiek brangiai kainuoja „Juodosios dėmės“ Baltijos keliuose“. Liūdna statistika: 2006 m. Lietuvos keliuose žuvo 759, Latvijoje – 407, Estijoje – 204 žmonės, arba 1 milijonui gyventojų Lietuvoje tenka žuvusiųjų – 222, Latvijoje – 179, Estijoje – 150 žmonių. Verta griebtis už galvų ne tik mokslininkams, medikams, artimiesiems, patyrusiems tragedijos skausmą.

 

Jei prakalbėtų Raigardas...

 

Įvertinus, kad Druskininkų apylinkėse slūgso dideli gėlo ir mineralinio vandens ištekliai, diskutuota ir apie tolimesnę kurorto veiklą, teikiamas reabilitacines paslaugas. Jau vien Vokietijos mokslininkas Hans von Zeppelin pranešime „Priežastinių ryšių tyrinėjimas tarp požeminio vandens srautų sukeliamo spinduliavimo ir įvairių ligų atsiradimo“ suintrigavo ne tik konferencijos dalyvius, bet ir šeimininkus.

Geologijos ir Geografijos instituto mokslininkai R. Petrošius, B. Karmaza, V. Baltrūnas pristatė pranešimą „Raigardo slėnio kilmė, jo energetinės ypatybės ir įtaka dvasinei kultūrai“. Raigardas - tai unikalus gamtos ir kultūros paminklas. Geografinė padėtis, vietovės geologinė–geomorfologinė struktūra, kraštovaizdis, hidrologinis rėžimas ir augalijos kaita jau senai yra specialistų dėmesio centre. Ekologiniais metodais nagrinėjant sudėtingas gamtines sistemas (ekotonus) būtini kompleksiniai monitoringo darbai. Raigardo slėnio, kaip gamtinio objekto unikalumas - ryškus pasagos formos dešiniajame Nemuno krante praplatėjimas. Iki šiol dar aktyvus slėnio formavimasis. Tam įtakos turi sufoziniai procesai, vertikalinės ir horizontalinės vandens migracijos.

Apibendrinta daugelio metų geologinių ir geofizinių tyrimų medžiaga, susijusi su slėnio formavimuisi, jo antropogeniniu įsavinimu ir naudojimu. Pabandyta išaiškinti energetinius–informacinius laukus, jų ypatybes. Geoaktyvaus karkaso biolokaciniu metodu nustatytos anomalijos siejamos su kraštovaizdžio, kulto, archeologijos objektais. Neabejotina, kad unikalūs gamtiniai reiškiniai ir savita geologinė struktūra sąlygoja energetinių–informacinių savybių įtaką gyviems organizmams, suprantama - ir poveikį žmogaus fizinei bei psichologinei būsenai.

 

Prakalbėk, pušele apykreive!..

 

Šiaurinė Druskininkų savivaldybės riba sutampa su dar vienu įdomiu gamtiniu objektu – Liškiavos kraštovaizdžio draustiniu. Įspūdingas Krūčiaus upeliukas - vos 2,5 km ilgio. Jo ištakos – Liškiavio ežeras. Prasigraužęs 20–25 m gylyje, pro smėlio–žvyro sąrangas plukdo perteklinį ežero vandenį, dar maitinamas daugybės šaltinių. Nemuno kairiajame krante, ties Liškiava - aktyvios atodangos.

Stipri Krūčiaus upeliuko srovė Nemune ties žiotimis suformavo deltinį ragą. Žemiau upelio žiočių, dėl atplukdytų upelio nešmenų, dėl Nemuno vagos išplatėjimo yra žinoma pakankamai sekli Nemuno brasta, gausiai nusėta įvairaus dydžio riedulių.

Tai rimta priežastis gynybiniam objektui – pilies statybai (XIII–XIV a.). Archeologiniai tyrimai teikia peno išvadai, jog gyventojai vietovę pasirinko ne atsitiktinai. Septynių šimtų metų laikotarpiu Liškiava vystėsi gynybos, amatų, sakralinės veiklos ir tik iš dalies žemės ūkio įtakoje. Gal tai paaiškinama, nes Alkakanis ir Pilies kalnas pasižymi stipriais energetiniais laukais.

... Konferencijos dalyviams nepakako vien diskusijų Dainavos mokymo centro salėse. Mokslininkus domino konkretūs objektai Druskininkų kurorte ir apylinkėse. Specialistai apžiūrėjo kurortiniame mieste augančias labai senas pušis. Negalėjo atsistebėti jų įvairove. Kamienų kreivumas, šakotumas, anomalijos biologams - tas pats, kaip gydytojams ligonio veido išraiška, širdies plakimo ritmas ir aritmija. Greta to, mes, konferencijos organizatoriai, minėjome dalyviams ir skausmingą mūsų tautos praeitį, tuo labiau, kad tai sutapo su tremties dienomis.

... Paskutiniąją konferencijos dieną aplankyta legendinė Švendubrė. Raigardo apylinkės, Švendubrės mitologinis akmuo ir jo aplinka su anomalių laukų matavimo ir gautų duomenų rezultatais sukėlė naujas netikėtas diskusijas. Jas, deja, teko nutraukti, nes konferencijos griežto reglamento neleista niekam pažeisti. Net ir lankantis „Girios aide“ nespėta išsamiau padiskutuoti apie gamtosaugos formų taikymą šiuolaikiniams visuomenės poreikiams.

... Dar kiek padiskutavę neįprastoje Česukų piramidės aplinkoje, istorinėje Merkinėje, konferencijos dalyviai suko namų link.

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"