Paieška Aplinkos ministerijoje: 2008 m. rugsėjo 22 – spalio 5 d.

Aplinkos ministerijoje: 2008 m. rugsėjo 22 – spalio 5 d.

 

Rugsėjo 22-23 d. ES Tarybos tarptautinių aplinkos klausimų darbo grupės susitikime Briuselyje dalyvavo AM Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vyr. specialistė Neringa Šarkauskienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3522.

Rugsėjo 22-24 d. JT Ekonominės ir socialinės tarybos Būsto ir žemės naudojimo komiteto 69-ojoje sesijoje Ženevoje dalyvavo AM Statybos ir būsto departamento direktorė Edita Meškauskienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3568.

Rugsėjo 22-25 d. Aplinkos ministerijos valstybės sekretorius Arvydas Dragūnas, Bendrųjų reikalų departamento Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Dovilė Montvilaitė ir ES paramos administravimo departamento ES paramos planavimo ir procedūrų skyriaus vyr. specialistė Ilma Skukauskaitė dalyvavo Europos viešojo administravimo instituto Mastrichte (Nyderlandai) organizuojamame seminare apie Europos viešuosius pirkimus. Išsamesnė informacija tel. 266 2714.

Rugsėjo 22-24 d. Priekulėje (Latvija) vykusiame seminare „CITES įgyvendinimas Baltijos ir Skandinavijos šalyse“ dalyvavo AM Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Eugenijus Leonavičius. Išsamesnė informacija tel. 266 3550.

Rugsėjo 22-24 d. EK darbo grupės susitikime, skirtame atmosferos taršos ataskaitoms ir rengiamai naujai direktyvai dėl nacionalinių emisijų limitų aptarti, Briuselyje dalyvavo AM Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vedėjas Vytautas Krušinskas. Išsamesnė informacija tel. 266 3496.

Rugsėjo 22-23 d. EK klimato kaitos komiteto 26-ojoje sesijoje Briuselyje dalyvavo AM Aplinkos kokybės departamento Klimato kaitos skyriaus vedėjas Romualdas Brazauskas. Išsamesnė informacija tel. 266 3498.

Rugsėjo 23-24 d. ES šalių specialiosios darbo grupės pasitarime dėl genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo procedūrų Briuselyje dalyvavo AM Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėjas Danius Lygis. Išsamesnė informacija tel. 266 3562.

Rugsėjo 23-25 d. Europos cheminių medžiagų agentūros Valdančiosios tarybos posėdyje Helsinkyje dalyvavo AM Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyr. specialistė Aurelija Bajoraitienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3502.

Rugsėjo 23-25 d. Prahoje vykusiame susitikime su ES Sanglaudos fondo paramą administruojančiais atstovais dalyvavo AM ES paramos administravimo departamento ES Paramos planavimo ir procedūrų skyriaus vyr. specialistas Aurimas Zabulis. Išsamesnė informacija tel. 266 2718.

Rugsėjo 23-25 d. Potsdame (Vokietija) vykusiame pasitarime ES projekto „Molingų formacijų dujų tyrimų iniciatyva“ finansavimui bei vykdymui ir Europos organinės kilmės molingų skalūnų (argilitų) duomenų bazės sudarymui aptarti dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos Giluminių tyrimų skyriaus vedėja Jurga Lazauskienė. Išsamesnė informacija tel. 233 4642.

 

Rugsėjo 24 d. aplinkos ministras Artūras Paulauskas priėmė Japonijos nepaprastąją ir įgaliotąją ambasadorę Miyoko Akashi. Išsamesnė informacija tel. 266 3481 

Rugsėjo 24-25 d. Briuselyje vykusiame ES Tarybos tarptautinių aplinkos klausimų darbo grupės posėdyje klimato kaitos klausimais dalyvavo AM Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vyr. specialistė Jurga Rabazauskaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3508.

Rugsėjo 24-26 d. Lietuvos žemės ūkio universitete vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, skirtoje Lietuvos dirvožemininkų draugijos prie LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus 50-mečiui, dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos Kvartero geologijos skyriaus Geochemijos poskyrio vedėja Virgilija Gregorauskienė. Išsamesnė informacija tel. 213 9055.

Rugsėjo 28-spalio 1 d. Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė ir Statybos ir būsto departamento direktorė Edita Meškauskienė dalyvauja Paryžiuje vykstančiame pasitarime būsto klausimais ir pristato Daugiabučių namų modernizavimo programą. Išsamesnė informacija tel. 266 3568.

 

Rugsėjo 28-30 d. EK pasitarime dėl jūrinių „Natura 2000“ teritorijų steigimo Briuselyje dalyvauja AM Gamtos apsaugos departamento Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vyr. specialistas Džiugas Anuškevičius. Išsamesnė informacija tel. 266 3549.

 

Rugsėjo 28-spalio 1 d. Paryžiuje vykstančiame seminare „12 žingsnių, padėsiančių tapti geresniais programų ir projektų vadovais“ dalyvauja AM Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorė Vilma Slavinskienė, ES fondų valdymo skyriaus vyr. specialistė Deniza Leontjeva ir ES Paramos planavimo ir procedūrų skyriaus vedėja Eglė Gaudutienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3533.

 

Rugsėjo 29-30 d. Kopenhagoje vykstančiame Administracinio bendradarbiavimo statybos produktų rinkos priežiūros srityje grupės posėdyje, kuriame bus aptartos aktualios praktinės statybos produktų rinkos priežiūros problemos ES šalyse, dalyvauja AM Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vyr. specialistas Dainius Čergelis. Išsamesnė informacija tel. 266 3585.

 

Rugsėjo 29-spalio 2 d. Kopenhagoje vykstančiame Europos aplinkos informacinio tinklo nacionalinių koordinatorių susitikime ir seminare apie aplinkos būklės bei perspektyvų ataskaitas dalyvauja Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotoja Aldona Margerienė. Išsamesnė informacija tel. 266 2802.

 

Rugsėjo 30-spalio 1 d. ES Baltijos jūros strategijai skirtoje konferencijoje Stokholme dalyvauja AM Aplinkos kokybės departamento Vandenų skyriaus vyr. specialistė Agnė Kniežaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3517.

 

Rugsėjo 30-spalio 3 d. EK Nuolatinio miškų ūkio komiteto ir ES direktorių, atsakingų už miškų ūkį, posėdžiuose Nicoje dalyvauja AM Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas. Išsamesnė informacija tel. 272 5868.

 

Rugsėjo 30-spalio 4 d. Europos vertintojų organizacijos konferencijoje „Ateities kūrimas: vertinimo pažanga ir jo svarba valdymo ir plėtros procesuose“ Lisabonoje dalyvauja AM Europos Sąjungos paramos administravimo departamento ES paramos planavimo ir procedūrų skyriaus vyr. specialistė Stefanija Zemlickienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3541.

 

Spalio 1-2 d. aplinkos ministras Artūras Paulauskas ir ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis Paryžiuje susitinka su Prancūzijos aplinkos, energetikos, darnaus vystymosi ir teritorinio planavimo ministru Jean-Louis Borloo. Susitikimo metu bus svarstomi svarbiausi ES teisės aktų projektai klimato kaitos ir energetikos klausimais. Išsamesnė informacija tel. 266 3538.

 

Spalio 1-2 d. Briuselyje ES tarybos tarptautiniais aplinkos klausimais darbo grupės posėdyje, skirtame Bazelio konvencijai, dalyvauja AM Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistė Gerda Survilienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3492.

 

Spalio 1-4 d. Annecy (Prancūzija) vykstančiame Europos aplinkosaugos institucijų informacinio tinklo „Žaliasis voras“ metiniame pasitarime dalyvauja AM Visuomenės informavimo ir viešųjų ryšių departamento direktorius Romas Jankauskas ir Visuomenės informavimo skyriaus vyr. specialistė Evelina Daugirdaitė. Išsamesnė informacija tel. 261 5339.

 

Spalio 2-3 d. Lietuvos parodų centre „Litexpo“ Vilniuje vyksiančiame antrajame urbanistiniame forume „Darnus miestas ir architektūra“ dalyvaus aplinkos ministras Artūras Paulauskas, ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3611.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3657

 

Paryžiuje – apie Lietuvos padėtį uždarius Ignalinos AE


Šiandien, spalio 1 d., Paryžiuje aplinkos ministras Artūras Paulauskas susitinka su Prancūzijos ekologijos, energetikos, darnaus vystymosi ir teritorijų planavimo ministru Jean-Louis Borloo. Susitikime taip pat dalyvauja ūkio ministras Vytas Navickas ir Aplinkos bei Ūkio ministerijų sekretoriai Aleksandras Spruogis ir Anicetas Ignotas.

Tai jau antras Lietuvos aplinkos ir ūkio ministrų susitikimas su J. L. Borloo. Pirmasis vyko birželio pabaigoje Vilniuje. Tuomet svečias iš Prancūzijos supažindino su savo šalies pirmininkavimo Europos Sąjungai prioritetais, buvo pasikeista nuomonėmis apie tolesnę ES poziciją klimato kaitos ir energetikos klausimais. Šie klausimai šiandien aptariami ir Paryžiuje.

Lietuva, aplinkos ministro Artūro Paulausko žodžiais, pritaria siūlomiems ES teisės aktų projektams klimato kaitos ir energetikos srityje ir teigiamai vertina Prancūzijos pastangas, kad visos ES šalys dėl jų susitartų. Tačiau šiuose projektuose, pasak ministro, nepakankamai atsižvelgta į išskirtinę mūsų šalies padėtį apsirūpinant elektros energija ir socialinius bei ekonominius padarinius po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 2009 m. pabaigoje.

Uždarius atominę jėgainę, kuri dabar pagamina apie 70 proc. šalies elektros energijos, vien dėl padidėjusios šios energijos gamybos šiluminėse elektrinėse per metus į atmosferą bus išmetama penkiais milijonais tonų šiltnamio dujų daugiau, palyginti su 2005 metais. Kai kitos ES valstybės galės imtis realių žygių šiltnamio dujų išmetimams mažinti, Lietuva bus priversta tuos išmetimus dukart padidinti. Tiek pat kartų vartotojams pabrangs elektros kaina.

Sušvelninti šiuos padarinius galima dviem būdais. Pirmasis – laikinai, iki 2018 m., kai turėtų būti pastatyta nauja atominė elektrinė, nustatyti Lietuvai išlygą, kad šiluminėms elektrinėms, kurios padidins elektros gamybą uždarius Ignalinos AE, apyvartiniai taršos leidimai būtų išduodami nemokamai. Kitas būdas – padidinti aukcione skirstomų apyvartinių taršos leidimų skaičių.

Lietuvai taip pat svarbu, pažymėjo ministras Artūras Paulauskas, kad rengiant minėtuosius ES teisės aktų projektus nebuvo įvertintos Bendrijos narių pastangos mažinant išmetamų šiltnamio dujų kiekį. Nustatant ES šalių įsipareigojimus, kurie iki 2020 m. padėtų pasiekti užsibrėžtus tikslus, atskaitos metais buvo pasirinkti 2005-ieji ir neįvertinta valstybių pažanga mažinant šiltnamio dujų išmetimus nuo 1990 m., o padariusioms pažangą valstybėms nustatyti per dideli įsipareigojimai.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 10 01

 
Akcija “Miškas-2008” startuoja sėkmingai

 

Per pirmąją akcijos “Miškas 2008” savaitę aplinkos apsaugos, miškų urėdijų ir policijos komisariatų pareigūnai organizavo 111 reidų, patikrino 67 lentpjūves ir 507 privačių miškų sklypus. Už miško teršimą, miško sanitarinių ir priešgaisrinių apsaugos taisyklių, apvalios medienos gabenimo tvarkos, medienos apskaitos lentpjūvėse tvarkos ir kitus aplinkos apsaugos pažeidimus administracinėmis baudomis nubausti 56 asmenys. 

Akcijos dalyviai daug dėmesio skiria privačių miškų savininkų švietimui. Per savaitę rajoninėje spaudoje paskelbti 47 straipsniai apie privačių miškų naudojimą ir apsaugą. Buvo rengiami susitikimai miško savininkų mokymui ir ūkininkavimo privačiuose miškuose klausimams aptarti. Juose dalyvavo 256 privačių miškų savininkai. Po tokių renginių privačių miškų savininkai susimąsto apie miško panaudojimo tikslingumą, geriau mato ūkininkavimo perspektyvą. Mažėja neapgalvotų miško kirtimų. Vykstant akcijai nustatyti tik du neteisėti miško kirtimo atvejai.

Prieš savaitę šalyje prasidėjusia akcija "Miškas 2008” siekiama užkirsti kelią teisės pažeidimams, susijusiems su miško naudojimu, atkūrimu ir apsauga.
Tokia akcija rengiama jau ketvirtą kartą. Ją organizuoja Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, Generalinė miškų urėdija bei Lietuvos policijos departamentas.

Akcija “Miškas-2008” tęsis iki šių metų spalio 20 dienos.

Visuomenės informavimo skyrius, 219 1855

2008 10 01

 

 

 

Prasideda akcija „Miškas 2008“

 

Rugsėjo 22 – spalio 20 dienomis Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, Generalinė miškų urėdija ir Lietuvos policijos departamentas organizuoja akciją “Miškas – 2008”. Akcijos tikslas - užkirsti kelią  teisės pažeidimams, susijusiems su miško naudojimu, atkūrimu ir apsauga, bei pagerinti prevencinį darbą ir miško savininkų konsultavimą miško naudojimo, atkūrimo ir apsaugos klausimais.

Minėta akcija organizuojama ketvirtąjį kartą. Pirmosiose akcijose pagrindinis dėmesys buvo skiriamas neteisėtų kirtimų stabdymui. Organizuojamos akcijos prisidėjo prie neteisėtų kirtimų šalies miškuose sumažinimo. Šiais metais, skirtingai nei ankstesniaisiais, bus skiriamas dėmesys miško atkūrimui privačiuose miškuose, sanitarinei bei priešgaisrinei apsaugai ir miško teršėjų išaiškinimui. Rajonų žiniasklaidos priemonėse bus skelbiami pasitikėjimo telefonų numeriai, kuriais akcijos metu visą parą bus priiminėjami pranešimai apie miško pažaidas. Akcijos metu numatyta rengti susitikimus su miško savininkais miško savininkų ūkininkavimo privačiame miške klausimams aptarti.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3659
2008 09 18  

 

Lašišinių žuvų migracijai – rūpestinga apsauga

 

 Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos rengiama akcija ,,Lašiša – 2008” ir toliau vyksta sėkmingai. Klaipėdos ir Šiaulių regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnams bendradarbiaujant kartu su policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais bei neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais, vykdoma sustiprinta gyvūnijos apsaugos kontrolė Klaipėdos regione. 

“Per akcijos “Lašiša-2008” pirmąsias keturias savaites aplinkos apsaugos kontrolę vykdantys pareigūnai atliko 92 reidus, - sako Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Sakalauskas. – Tokiu būdu užtikrinama efektyvi migruojančių lašišinių žuvų apsauga. Reidų metu dar tikrinamos žvejybos įmonės, nustatinėjami mėgėjiškos žūklės bei medžioklės taisyklių pažeidimai, ieškoma neteisėtai pastatytų tinklų, vykdoma prevencinė bei visuomenės švietimo veikla.”

Nuo akcijos pradžios, inspekcijos duomenimis, nustatyti 224 pažeidimai, iš jų 134 mėgėjiškos žūklės, 9 verslinės žūklės bei daugiau kaip 80 kitų pažeidimų. Aptikta ir konfiskuota daugiau kaip 7 km neteisėtai pastatytų žvejybos tinklų. Už nustatytus pažeidimus buvo skirtos administracinės baudos, kurių bendra suma siekia 13107 litus. Pirmajame akcijos etape daugiausia patikrinimų atlikta Klaipėdos regione. 

Pasak Raimondo Sakalausko, nuo spalio 1 dienos prasidės antrasis akcijos etapas. Daugiau patikrinimų bus rengiama Vilniaus regione. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių ir Pavoverės užkardomis sudarinėja bendrų veiksmų planą - numatomi pasienio pareigūnų budėjimo maršrutai užkardų kontroliuojamoje teritorijoje priartinami prie Neries upės ir jos intakų. Bus stabdomos ir tikrinamos įtartinos transporto priemonės, tikrinami žvejybos įrankiai bei sugautas laimikis. Kartu su aplinkosaugininkais prie lašišų migravimo kelių budės ir policijos pareigūnai.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 10 01

 

Kiaulių fermų kompleksui – išsamią aplinkosauginę patikrą

 

Šiandien, rugsėjo 30 d., aplinkos ministras Artūras Paulauskas pavedė Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai ir Aplinkos apsaugos agentūrai išsamiai patikrinti, ar žemės ūkio bendrovei „Vyčia“ priklausančio kiaulių fermų komplekso, esančio Rokų seniūnijos Patamulšėlio kaime (Kauno r.), veikla atitinka aplinkosaugos reikalavimus, įvertinti jos poveikį aplinkai ir pateikti išvadas apie padėtį. Ministerija yra gavusi vietos gyventojų skundų, kad aplink šias fermas plytintys laukai yra laistomi jose sukauptomis srutomis nesilaikant aplinkosaugos reikalavimų ir todėl teršiami požeminiai vandenys. Taip pat skundžiamasi, kad žmones vargina nuo fermų sklindantys nemalonūs kvapai. „Nors Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas nuolat kontroliuoja „Vyčios“ veiklą, reaguodami į vietos bendruomenės nerimą, atliksime išsamius šios bendrovės gamybinės teritorijos aplinkos komponentų laboratorinius tyrimus. Jie ir leis tiksliai įvertinti esamą padėtį“, – sakė ministras.

Dabar šiame komplekse auginama 8 tūkst. kiaulių. Skystas mėšlas ir srutos kaupiami rezervuare ir laistomi laukuose kaip trąša. Bendrovė nuosavos žemės mėšlui paskleisti neturi, todėl sudaro sutartis su žemės naudotojais. 2005 metais, nustatę Sėmenos ir Vyčios upelių taršą, aplinkosaugininkai uždraudė „Vyčiai“, kaip sakė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Sakalauskas, laistyti srutas seniai įrengtuose drėkinimo laukuose. Pastaruoju metu, vykdydama aplinkosaugininkų reikalavimus, bendrovė įsigijo per milijoną litų kainavusį specialų mobilų srutų lietinimo įrenginį. Nuo rezervuaro iki tręšimo laukų skystas mėšlas transportuojamas aukšto spaudimo žarnomis. Taip pat buvo įsigytas skysto mėšlo separatorius, kuris sumažina skysto mėšlo drėgnumą ir atitinkamai jo kiekį. Todėl sumažėjo ir nemalonių kvapų, sklindančių nuo mėšlo sandėliavimo aikštelės.

Jau penkti metai pagal specialią 2004-2008 m. monitoringo programą yra atliekami „Vyčios“ kiaulininkystės komplekso gamybinės teritorijos Patamulšėlio kaime požeminio vandens stebėjimai. Už pažeidimus laistant skystą mėšlą 2007 m. „Vyčios“ atsakingiems darbuotojams aplinkosaugos pareigūnai du kartus skyrė administracines baudas, pateikė daugiau kaip3 tūkst. litų pretenziją gamtai padarytai žalai atlyginti. Prieš pusantro mėnesio, rugpjūčio viduryje, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas patikslino šiai bendrovei išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo nustatytas ūkinės veiklos sąlygas. Buvo nurodyta pakeisti numatomų tręšti sklypų plotus, kad jie būtų toliau nuo gyvenvietės, ir su žemės naudotojais sudaryti naujas sutartis dėl laukų tręšimo. Bendrovė įpareigota 2009-aisiais išspręsti paviršinių nuotekų išleidimo problemas.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 09 30

 

Nuo šiol atvirieji konkursai – pagrindinis būdas prekiauti apvaliąja mediena

 

Vakar, rugsėjo 29 d., aplinkos ministro patvirtintos naujos Prekybos apvaliąja mediena taisyklės leis užtikrinti, kad ši prekyba bus skaidresnė ir lankstesnė, kad racionaliau bus naudojami valstybinių miškų medienos ištekliai. Svarbiausia naujovė – pakeistas pagrindinis būdas prekiauti apvaliąja mediena. Dabar tai atvirieji konkursai, o nebe kainų apklausa, kaip buvo ligi šiol. Taip pat įteisinta nuostata, kad atvirojo konkurso laimėtojas nustatomas pagal didžiausią pasiūlytą kainą. Jeigu siūlomos vienodos kainos, laimėtoju pripažįstamas gamybinius pajėgumus Lietuvoje ar kitose Europos Sąjungos šalyse deklaravęs pirkėjas.

Gerokai lanksčiau prekiauti apvaliąja mediena padės vietoj ankstesnių metinių pardavimų nustatyti pusmetiniai pardavimai, o geresnes sąlygas medienos pramonės įmonėms ilgą laiką apsirūpinti žaliava ir planuoti investicijas į gamybą leidžia įteisinta nuostata, kad pagal ilgalaikes sutartis galima parduoti nebe 40 proc. medienos kiekio, kaip buvo iki šiol, o 60 proc. Taip pat nustatyta, kad ilgalaikes apvaliosios medienos tiekimo sutartis galima sudaryti su visais pirkėjais, neskirstant jų pagal pirkimo apimtis, o atvirieji konkursai medienai parduoti pagal ilgalaikes sutartis turi būti organizuojami tuo pačiu metu, kaip ir pusmetiniai pardavimai.

Sugriežtinta ir apvaliosios medienos pardavėjų bei pirkėjų atsakomybė vykdant sutartinius tarpusavio įsipareigojimus. Nustatyta prievolė mokėti 10 proc. netesybų nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės atitinkamai pirkėjui ar pardavėjui, jeigu sudariusios sutartį šalys nesilaiko joje nurodytų sąlygų dėl medienos pardavimo-pirkimo ketvirtinių terminų ir kiekio. Pirkėjas, teikiantis konkursui pasiūlymą pirkti apvaliąją medieną, turi kartu pristatyti ir banko ar draudimo įstaigos suteiktą garantiją, kad laiduoja 3 proc. pasiūlyme nurodytos pageidaujamos sudaryti sutarties vertės.

Prekybos apvaliąja mediena taisyklės papildytos ir specialiais priedais – Pusmetinio apvaliosios medienos pardavimo konkurso pavyzdinėmis sąlygomis ir Apvaliosios medienos pardavimo pagal ilgalaikes sutartis konkurso pavyzdinėmis sąlygomis, taip pat Pirkėjo pasiūlymo dalyvauti apvaliosios medienos pusmetiniuose pardavimuose ir apvaliosios medienos pardavimuose pagal ilgalaikes sutartis pavyzdine forma ir Apvaliosios medienos pardavimo-pirkimo sutarties pavyzdine forma.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 06 19

 

 

 

Gyventojams sudarytos sąlygos senas baterijas išmesti į specialius konteinerius

 

 

Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Raseinių, Klaipėdos, Plungės, Palangos ir kitų šalies savivaldybių gyventojams sudarytos sąlygos senus galvaninius elementus išmesti į specialius, tik šioms atliekoms skirtus konteinerius. Šiuo metu 568 tokie konteineriai pastatyti dvidešimtyje miestų ir miestelių. Juos atliekų tvarkymo bendrovė „Žalvaris“, praėjusią liepą laimėjusi Aplinkos ministerijos skelbtą atvirąjį konkursą galvaninių elementų (baterijų) ir akumuliatorių, naudojamų buities prietaisuose, atliekoms surinkti ir perdirbti, pastatė „Iki“ ir „Senukų“ prekybos centruose, „Statoil“ degalinėse, mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. Vietos, kur pastatyti konteineriai, nurodytos Aplinkos ministerijos tinklapyje(http://www.am.lt/VI/index.php#a/7382).

Iki metų pabaigos ši bendrovė turėtų pastatyti dar 90 tokių konteinerių. Skatinant jaunąją kartą kuo aktyviau dalyvauti šiame projekte, daugiausia panaudotų baterijų surinkusiems vaikų darželiams ateinantį pavasarį bus padovanoti nemokami bilietai į spektaklius. Taip pat bus išleistos spalvinimo knygelės, atskleidžiančios pavojingų atliekų surinkimo svarbą. Baterijų atliekoms skirti konteineriai statomi ir viešose erdvėse. Sostinės „Skalvijos“ kino centro iniciatyva šias atliekas specialių seansų metu galima iškeisti į kino bilietus.

Per tris mėnesius nuo minėtojo projekto, kurį finansuoja Aplinkos ministerija iš Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšų, pradžios UAB „Žalvaris“ jau surinko daugiau kaip tris tonas galvaninių elementų atliekų, o per metus, kaip yra įsipareigojusi, turėtų sutvarkyti 25 tonas. Kadangi Lietuvoje nėra galimybių panaudotoms baterijoms perdirbti, jos bus vežamos į Lenkiją.

Nors naudojamos ar laikomos namuose baterijos nekelia grėsmės aplinkai ir žmonių sveikatai, anksčiau ar vėliau jos tampa atliekomis. Jeigu šios atliekos šalinamos sąvartynuose ar yra deginamos, jose esantys metalai, rūgštys ir kitos toksinės medžiagos gali užteršti ežerus, upes, dirvožemį, patekti į orą ar gruntinius vandenis. Ypatingą grėsmę aplinkai kelia baterijose esantys sunkieji metalai – švinas, gyvsidabris ir kadmis. Patekę į aplinką jie kaupiasi gyvuose organizmuose ir sukelia įvairių sveikatos sutrikimų. Kiti baterijose naudojami metalai – cinkas, varis, manganas, litis ir nikelis – taip pat kaupiasi aplinkoje, todėl neturėtų būti šalinami kartu su komunalinėmis atliekomis. Baterijas surenkant atskirai ir jas perdirbant pakartotinai gali būti panaudoti tokie vertingi metalai kaip manganas, cinkas, geležis, švinas ir kt.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 09 29

 

 

Metelių regioniniame parke – balinio vėžlio diena

Spalio 2 dieną (ketvirtadienį) Lazdijų rajone, Metelių regioniniame parke, visuomeninė gamtosaugos organizacija „Lietuvos gamtos fondas“ rengia balinio vėžlio šventę. Tuo siekiama paskatinti visuomenę, kad ji neliktų abejinga nykstančiai į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų balinių vėžlių rūšiai ir prisidėtų prie jos išsaugojimo. Liaudiškai šie gyvūnai dar vadinami geležinėmis varlėmis.

Lazdijų rajono gyventojai ir svečiai Metelių regioniniame parke galės pamatyti Žydrūno Sinkevičiaus dokumentinį filmą „Geležinės dzūkų varlės“, pasakojantį apie šių gyvūnų biologiją, nykimo priežastis ir apsaugą. Aplinkosaugininkai skaitys paskaitas. Numatyta talka, kurios metu bus tvarkomos balinių vežlių kūdros ir lizdavietės, pjaunama žolė, kertami krūmai, statomos specialios apsauginės tvorelės.

Pasak organizatorių, šventės kulminacija taps didžiausio dirbtinio vėžlio kūrimas ir rekordo siekimas. Tai bus savotiška meno akcija: iš metalinio karkaso pagamintas 4 m ilgio, 3 m pločio ir 1,5 aukščio dirbtinis roplys turės įspūdingus šarvus, kuriuos žmonės išpuoš dažais. Akcijos dalyviai taip pat galės sugalvoti ir užrašyti palinkėjimus nykstantiems vėžliams.

„Baliniai vėžliai yra labai reta ir daugelyje ES šalių itin saugoma roplių rūšis, - sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius. - Per Lietuvą praeina šiauriausia šių roplių paplitimo riba, bet koks žymesnis aplinkos sąlygų pokytis gali nulemti pastarųjų išnykimą. Baliniai vėžliai gyvena kūdrose, sekliuose ežeruose, durpingose balose, gausiausiai jos aptinkamos Lazdijų rajone. Pagrindinė šių gyvūnų nykimo priežastis yra tinkamų buveinių trūkumas.“

Pasak dienos organizatoriaus, „Lietuvos gamtos fondo“ direktoriaus Nerijaus Zableckio, vėžliai nyksta daugiausia dėl apleistų ir netvarkomų žemių. Kiaušinius jie deda reta augmenija apžėlusiuose smėlėtuose, saulės įšildytuose šlaituose. Nešienaujamose pievose šlaitai apauga daugiametėmis žolėmis, pušų ir eglių savaiminiais ūgliais. Žolės apsunkina balinių vėžlių judėjimą, taip pat trukdo saulei įšildyti viršutinį dirvos sluoksnį, o šiems šaltakraujams gyvūnams gyvybiškai svarbu gauti pakankamą saulės energijos kiekį. Taip pat neretai gyventojai roplius parsineša namo, kur dėl pasikeitusių sąlygų pastarieji tiesiog neišgyvena. Ne daug kas žino, kad baliniai vėžliai yra viena seniausių Europoje roplių rūšių, todėl labai svarbu informuoti žmones, kaip galima prisidėti prie jų išsaugojimo.

„Lietuvos gamtos fondo“ inicijuojama vėžlio diena yra viena iš projekto „Balinių vėžlių ir varliagyvių išsaugojimas Šiaurės Europos lygumose“ dalių. Projektą remia Europos Komisijos LIFE Nature programa ir Jungtinių Tautų vystymo programos Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 09 29

 

Apskrities viršininko administracijos teigimu, Valdovų rūmai statomi nepažeidžiant įstatymų

 

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos gavo Apskrities viršininko administracijos atsakymą dėl Valdovų rūmų ir kitų objektų statybos Vilniaus senamiestyje.

Apskrities viršininko administracijos teigimu, tiek šiuo metu statomi Valdovų rūmai, tiek Karaliaus Mindaugo tiltas bei požeminiai garažai Gedimino prospekte pastatyti teisėtai.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija į Vilniaus apskrities viršininko administraciją kreipėsi gavusi žiniasklaidos atstovų pranešimą „Karštąja linija“, kad išvadinti objektai pastatyti savavališkai.

Aplinkos ministerija įpareigojo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją išnagrinėti Apskrities viršininko administracijos pateiktą informaciją ir su išvadomis supažindinti aplinkos ministrą.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius

 

Rusijos tikinimu, Kuršių nerijos nacionalinis parkas Kaliningrado srityje nebus urbanizuotas

 

Rusija nenumato jokių statybos darbų jai priklausančioje Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje Kaliningrado srityje ir yra suinteresuota, kaip ir Lietuva, kad Kuršių nerija išliktų UNESCO saugomo Pasaulio paveldo sąraše. Tokia Rusijos gamtos išteklių ir ekologijos ministerijos pozicija buvo išsakyta per Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje Jungtinės komisijos posėdį, kuris buvo surengtas Maskvoje praėjusios savaitės pabaigoje.
Šios Komisijos Lietuvos delegacijos, kuriai vadovauja Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis, iniciatyva Kuršių nerijos teritorijos vystymo planai buvo įtraukti į posėdžio darbotvarkę.

„Mus pasiekia prieštaringos žinios apie kaimynų užmojus urbanizuoti jiems priklausančią Kuršių nerijos dalį, todėl ir paprašėme Rusijos delegacijos, vadovaujamos RF gamtos išteklių ir ekologijos ministro pavaduotojo Stanislavo Ananjevo, atsakyti į šį klausimą“, – sakė Aleksandras Spruogis.

Kuršių nerijos nacionalinio parko dalis, kaip per posėdį informavo Rusijos atstovai, įeina į Kaliningrado srities Zelenogradsko rajone įsteigtą turistinio-rekreacinio pobūdžio išskirtinę ekonominę zoną. Ši zona suformuota Rusijos Vyriausybės 2007 m. vasarį priimtu nutarimu. Jau surengtas konkursas jos planavimo koncepcijai parengti. Tačiau bet kokia ūkinė veikla, pasak Rusijos delegacijos, čia turės būti vykdoma pagal įstatymų įtvirtintus gamtosaugos reikalavimus. Jungtinė komisija pažymėjo, kad apie bet kokią galimą ūkinę veiklą šioje teritorijoje ir Rusija, ir Lietuva turi laiku informuoti viena kitą
Atsakydama į Lietuvos paklausimą apie Kaliningrado srities Nemano ir Sovetsko miestų, itin smarkiai teršiančių Nemuną, galimybes sumažinti šią taršą, Rusijos delegacija nurodė, kad po praėjusį birželį Nemano celiuliozės ir popieriaus kombinate kilusio gaisro gamyba čia yra sumažėjusi 60 proc. Savaime tiek pat sumažėjo ir aplinkos tarša. Sovetsko celiuliozės ir popieriaus kombinate, Rusijos atstovų teigimu, palaipsniui yra baigiamos įgyvendinti Helsinkio komisijos, tarptautinės Baltijos jūros apsaugos organizacijos, kriterijus atitinkančios aplinkosauginės priemonės, kurios leis jį išbraukti iš vadinamųjų „karštųjų taškų“ – didžiausių Baltijos jūros teršėjų – sąrašo.
Abi delegacijos per posėdį sutarė bendromis pastangomis siekti, kad iki šių metų pabaigos būtų pasirašytas Lietuvos ir Rusijos Vyriausybių susitarimas dėl priemonių užkertant kelią Baltijos jūros taršai nafta bei kitomis kenksmingomis medžiagomis ir likviduojant šią taršą. Taip pat buvo apsvarstyti kiti abiem valstybėms rūpimi aplinkosaugos reikalai.
Minėtasis Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje Jungtinės komisijos posėdis – jau šeštasis. Ši Komisija buvo sudaryta pagal abiejų šalių vyriausybių 1999 m. pasirašytą susitarimą bendradarbiauti aplinkos apsaugos srityje. Jos pirmasis posėdis turėjo įvykti 2000 metais, tačiau pirmą kartą pavyko susirinkti tik po mūsų šalies pastangų 2004 m. balandį Vilniuje. Antrasis buvo surengtas Maskvoje tų pačių metų lapkritį, o kiti posėdžiai paeiliui vyko tai vienoje, tai kitoje sostinėje. Septintąjį posėdį Komisija nutarė sukviesti kitų metų gegužę Vilniuje.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 09 22

 

Tobulinant teritorijų planavimą – dar žingsnį pirmyn

 

Rugsėjo 22 d. įvyko pirmasis aplinkos ministro sudarytos darbo grupės teritorijų planavimo valdymui tobulinti pasitarimas. Jai pavesta iki lapkričio 1 d. pateikti siūlymus ir išvadas, kokių teisės aktų dar reikia parengti, kad būtų optimizuotos šalies teritorijų planavimo valdymo funkcijos.
Per pasitarimą darbo grupės, kuriai vadovauja aplinkos ministro patarėjas Ignas Stankovičius, nariams – atsakingiems Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų pareigūnams, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Kauno technologijos universiteto mokslininkams, projektavimo įstaigų vadovams – buvo pristatyta integruoto planavimo sistema. Jie aptarė būdus, kaip tobulinti teritorijų planavimo valdymo funkcijas, ir pritarė požiūriui, kad būtina vykdyti stebėseną, kaip įgyvendinami teritorijų planavimo dokumentai, ir stiprinti ją vykdančią instituciją.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 09 23

 

Pritarta siūlomiems Medžioklės įstatymo pakeitimams

 

Vyriausybė iš esmės pritarė Seimo pasiūlytiems Medžioklės įstatymo pakeitimams bei papildymams ir jam pateiks savo išvadas. Priėmus pasiūlytus šio įstatymo pakeitimus, žemės sklypo savininkas privalės apie savo sprendimą uždrausti medžioti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype tiesiogiai raštu informuoti tame sklype medžiojantiems asmenims. Vyriausybės požiūriu, tikslinga nustatyti terminą, per kurį turi būti informuojama apie šį sprendimą.

Medžioklės įstatymo pakeitimuose ir papildymuose taip pat yra numatytos kompensacijos medžioklės plotų naudotojams ir žemės sklypų savininkams, nuomojusiems savo sklypus medžioklei. Vyriausybė siūlo numatyti, kad jai ar jos įgaliotai institucijai būtų pavesta nustatyti tokių kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką.

Minėtosioms kompensacijoms išmokėti per metus reikėtų daugiau kaip trijų milijonų litų. Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos, gautos už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, sudaro apie 0,8 mln. litų. Seimui siūloma įvertinti tai ir numatyti papildomas lėšas šių kompensacijų išmokėjimui arba pakeisti lėšų, skiriamų į Aplinkos apsaugos rėmimo programą už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, paskirstymo proporcijas, atitinkamai mažinant lėšų, skiriamų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą į Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą. Tokiam siūlymui Vyriausybė šiandien taip pat pritarė.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

2008 09 24

 

Įstatymo pataisa leistų sparčiau modernizuoti daugiabučius namus


Rugsėjo 24 d. Vyriausybė pritarė Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pataisai, kurią parengė Aplinkos ministerija, ir teiks ją Seimui vietoje Seimo pasiūlytojo naujo Daugiabučių namų modernizavimo (šilto būsto) įstatymo projekto. Ši pataisa leistų sparčiau įgyvendinti daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektus, kuriems yra numatyta valstybės parama, bet ji dėl lėšų stokos nesuteikta. Todėl siūloma nustatyti, kad valstybės paramos gavėjai gautų banko kreditą valstybės paramos daliai padengti, o butų savininkams būtų kompensuojamos šio kredito palūkanos ir draudimo įmoka iš Specialiajai daugiabučių namų modernizavimo programai skirtų lėšų. Taip pat siūloma numatyti papildomus finansavimo šaltinius daugiabučiams modernizuoti – savivaldybių, Europos Sąjungos fondų ir kitas lėšas.
Šiuo metu yra 360 daugiabučių namų modernizavimo projektų, kuriems pritarta iki 2008 m. birželio 15 d., kai buvo pakeistos šiam tikslui skiriamos valstybės paramos teikimo taisyklės. Jų vertė – 594,8 mln. litų. Arti pusės šios sumos – 263 mln. litų – sudaro valstybės parama. Tačiau Specialiajai daugiabučių namų modernizavimo programai šiemet iš valstybės biudžeto skirta 52,5 mln. litų, o šios lėšos panaudotos anksčiau parengtiems projektams finansuoti. Vyriausybė valstybės paramai teikti numatė 86 mln. litų iš 2007-2013 m. Ignalinos AE uždarymo programos lėšų. Tačiau šie pinigai paramos gavėjus pasieks tik šių metų pabaigoje ar 2009 m. pradžioje.
Pasiūlytoji Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pataisa leistų ne tik paspartinti daugiabučių modernizavimą, bet ir užtikrinti, kad būtų laikomasi teisėtų lūkesčių principo.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 09 24

 

Bus apdovanotos 2008 metų gražiausios sodybos ir kaimo gyvenamosios vietovės


Rugsėjo 27 d. įteikiami apdovanojimai Geriausiai tvarkomų sodybų, ūkininkų sodybų ir kaimo gyvenamųjų vietovių 2008 metų konkurso-apžiūros laimėtojams. Apdovanojimai nugalėtojams bus teikiami Utenos miesto gimtadienio šventėje.

Šį konkursą surengė Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos.

„Konkursas buvo rengiamas siekiant skatinti gyventojus tausoti gamtą, puoselėti savo namų valdas, sodybų, kaimų ir miestelių aplinkos grąžinimo, kraštovaizdžio kūrimo ir tvarkymo tradicijas, - sakė Aplinkos ministerijos sekretorė, konkurso vertinimo komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Juozaitienė. - Tuo pačiu skatinome plėtoti etnografiniams regionams būdingų architektūros bruožų tęstinumą.“

Konkurse dalyvavo visos apskritys. Konkursas vyko trimis etapais – savivaldybėse, apskrityse ir visoje šalyje. Respublikinė vertinimo komisija, vadovaujama Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus Vidmanto Kanopos, apžiūrėjo 90 apskričių atrinktų sodybų.

Pasak Jūratės Juozaitienės, konkurso rengėjai rūpinosi, kad būtų pašalinti taršos židiniai gamtoje, siekė skleisti gerąją aplinkos tvarkymo patirtį. Konkurso dalyviai buvo skatinami sodinti ir reikiamai prižiūrėti tradicinius želdinius - vaismedžius, vaiskrūmius, gyvatvores, apsaugines želdinių juostas ir dekoratyvinius augalus. Buvo skiriamas dėmesys sodybų planavimo tradicijoms, mažajai architektūrai – suoliukams, pavėsinėms, vandens telkiniams, tvoroms, vartams, sakraliniams objektams – kryžiams, koplytstulpiams ir kt.

Kiekvienoje apskrityje buvo išrinktos gražiausios sodybos, ūkininko sodybos ir gražiausia kaimo gyvenamoji vietovė. Jų šeimininkams skirtos atminimo lentos.

Gražiausių sodybų apžiūros konkursai mūsų šalyje organizuojami jau daugiau nei tris dešimtmečius. Vieną pirmųjų tokių konkursų suorganizavo Lietuvos sodininkystės draugija dar 1971 m. Vėliau konkursai buvo organizuojami kas 2-3 metai.

1997 m. buvo suorganizuotas pirmasis Gražiausių Lietuvos sodybų ir gyvenviečių respublikinis konkursas, kuriame buvo vertinamos ne tik gražiausios sodybos, bet ir gražiausios, geriausiai tvarkomos gyvenvietės. Paskutinį kartą respublikinį gražiausių kaimo sodybų apžiūrą-konkursą Aplinkos ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija organizavo 2003 m.

Šių metų konkurso nugalėtojais pripažinti ir apdovanojimus pelnė:

Kauno apskrityje:

gražiausia sodyba pripažinta Valdonės ir Virgilijaus Kuzerių sodyba – Raseinių g. Viduklės miestelyje;

gražiausia ūkininko sodyba - Genutės ir Juozo Staliūnų sodyba – Šilo g. 17, Kaniūkų k., Babtų sen.;

gražiausia kaimo gyvenamąja vietove pripažintas ir atminimo lenta apdovanotas Pelėdnagių kaimas, Pelėdnagių sen., Kėdainių r. sav.

Utenos apskrityje (atitinkamai):

Dainos ir Laimio Trumpickų sodyba – Mokyklos g.1, Svėdasų mstl., Anykščių r.;

Gedimino Cijūnaičio ūkininko ūkis - Orališkių k., Joniškio sen., Molėtų r.;

Naujasodžio kaimas Alantos sen., Molėtų r.

Šiaulių apskrityje:

Danutės ir Vidmanto Mažeikų sodyba, Kalno Gražionių k., Aukštelkų sen., Radviliškio r.;

Rimos ir Romo Gylių ūkininkų sodyba, Gasčiūnų k., Kepalių sen., Joniškio r.;

Žvirbloniai, Pakruojo r.

Marijampolės apskrityje:

Romualdos ir Arūno Matusevičių sodyba, Draugystės g. 2 a, Lekėčių miestelis, Šakių r.;

Ramūno Čėsnos ūkininko sodyba, Mockabūdžių k., Vilkaviškio r.;

Lukšiai, Šakių r.

Tauragės apskrityje:

Vilmos ir Vidmanto Vitkų sodyba, Keterių k., Skaudvilės sen., Tauragės r.;

Ingos ir Sigito Andriulaičių ūkininko sodyba, Butrimų k., Girdžių sen., Jurbarko r.;

Veliuonos miestelis, Veliuonos sen., Jurbarko r.

Vilniaus apskrityje:

Edmundo Stasiulio sodyba, Karvaičių g. 15, Vilnius;

Ritos ir Gintaro Marcinkevičių ūkininkų sodyba, Senieji Migučionys, Gilučių sen., Elektrėnų sav.;

Buivydžiai, Buivydžių sen., Vilniaus r.

Panevėžio apskrityje:

Elenos ir Juozo Latvėnų sodyba, Petrašiūnų k., Kriaunų sen., Rokiškio r.;

Marijos ir Jono Steponavičių ūkininkų sodyba, Gripklelių k., Saločio sen., Pasvalio r.;

Berčiūnai, Naujamiesčio sen., Panevėžio r.

Alytaus apskrityje:

Inesos ir Andriejaus Semionovų sodyba, Alytaus miestas;

Birutės ir Romo Launikonių ūkininkų sodyba, Ūdrijos k., Alytaus r.;

Meteliai, Seirijų sen., Lazdijų r.

Telšių apskrityje:

Larisos ir Algio Marčinauskų sodyba, Vienragių k., Tverų sen., Rietavo sav.;

Anicetos ir Jono Gricių ūkininkų sodyba, Lieplaukalės k., Babrungo sen., Plungės r.;

Žemaičių Kalvarijos miestelis, Plungės r.

Klaipėdos apskrityje:

Genovaitės ir Vytauto Skinkių sodyba, Kalotė, Klaipėdos r.;

Mildos ir Juozo Viluckų ūkininkų sodyba, Rūdaičiai, Kretingos r.;

Mosėdis, Skuodo r.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 09 25

 

Druskininkuose prasidėjo diskusijų forumas “Atliekų tvarkymas 2008”


Rugsėjo 25 d. Druskininkuose prasidėjo kasmetinis, šiemet jau penktasis, diskusijų forumas “Atliekų tvarkymas 2008”. Aplinkos ministerija – šio renginio partnerė. Į forumą susirinkę daugiau kaip du šimtai dalyvių – gamintojų, importuotojų ir perdirbėjų, surinkėjų asociacijų, savivaldybių, Aplinkos, Ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijų, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių organizacijų atstovų, užsienio ekspertų ir svečių iš kaimyninių Baltijos šalių – dvi dienas diskutavo  aktualiausiais atliekų tvarkymo mūsų šalyje klausimais, aptarė naujausias atliekų tvarkymo tendencijas pasaulyje bei Europoje.
„Kaip pagerinti padėtį atliekų tvarkymo sektoriuje – tai svarbiausias klausimas visiems šio forumo dalyviams. Atsakymo turime ieškokime kartu – išsakydami savo nuomonę ir įsiklausydami į kitų argumentus“, – sakė aplinkos ministras Artūras Paulauskas.
Su atliekų tvarkymo politikos ir reglamentavimo naujovėmis forumo dalyvius supažindino Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktorius Arūnas Čepelė. Per metus, praėjusius nuo ketvirtojo diskusijų forumo „Atliekų tvarkymas 2007“, buvo patobulinta nemažai teisės aktų. Tai - Atliekų tvarkymo įstatymas bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas; baterijų ir akumuliatorių atliekų, pavojingų atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo taisyklės. Taip pat bus patobulintos Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklės, atliekų sąvartynų įrengimo taisyklės ir kt.
Lietuvoje 2000-2006 metais Sanglaudos fondo lėšomis buvo įrengti 7 regioniniai sąvartynai, 6 kompostavimo aikštelės, 49 didelio gabarito atliekų priėmimo aikštelės ir 347 konteinerinės aikštelės. Dabar vyksta 4 regioninių sąvartynų, 7 kompostavimo aikštelių ir 21 atliekų priėmimo aikštelės, 5 perkrovimo stočių ir 1 rūšiavimo linijos statybos darbai. Iki 2009 m. turi būti užtikrinta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos būtų visuotinos, kokybiškos ir visiems prieinamos. Ne vėliau kaip nuo 2009 m. vidurio nepavojingas atliekas, kaip sakė Arūnas Čepelė, turėsime šalinti tik ES reikalavimus atitinkančiuose regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose, o iki 2013 m. turime pasiekti, kad būtų perdirbama ar kitaip panaudojama ne mažiau kaip 50 proc. komunalinių atliekų.
Forumo dalyviai diskutavo apie būtinybę šalyje diegti užstato sistemą vienkartinei gėrimų pakuotei, apie įmonių socialinę atsakomybę ir “žaliosios revoliucijos” apraiškas. Aptartas komunalinių atliekų tvarkymo planavimas, biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas, atliekų deginimas, Europos patirtis, Lietuvos savivaldybių galimybės ir kita problematika.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855
2008 09 25

 

Nudėvėtos automobilių padangos surenkamos nemokamai

 

Rudenį, kai vasarinės automobilių padangos keičiamos į žiemines, aplinka dažniau teršiama nudėvėtomis padangomis ir jų atliekomis. Aplinkosaugininkai sudarė visas sąlygas, kad gyventojai senų padangų ar jų atliekų nemėtytų prie garažų, pakelėse ar miškuose.

Senas padangas, kaip ir kitas didžiąsias atliekas (baldus, televizorius, šaldytuvus ir kitokią naudotą buitinę techniką, kompiuterius, buitines, butų remonto atliekas ir antrines žaliavas), gyventojai gali atvežti ir nemokamai palikti didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Jų sąrašas ir adresai yra paskelbti Aplinkos ministerijos tinklalapyje.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 47 didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės 31-oje savivaldybėje, planuojama įrengti dar 98 tokio tipo aikšteles. Gyventojai informacijos apie atliekų surinkimą gali teirautis savo miestų ar rajonų savivaldybėse, ieškoti šių savivaldybių interneto svetainėse.

Vilniaus gyventojai padangų atliekas gali palikti dviejose didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse: Lentvario g. 15 ir Viršuliškių skg. 60 (dirba darbo dienomis nuo 8 iki 17 val.).

„Nudėvėtos automobilių padangos ir jų atliekos gali būti perdirbamos arba panaudojamos energijai gauti, - sakė Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis. - Aplinkos ministerija ir AB „Akmenės cementas“ pasirašė susitarimą dėl nemokamo padangų atliekų priėmimo iš savivaldybių ir regioninių atliekų tvarkymo centrų. Pagal šį susitarimą „Akmenės cementas“ įsipareigojo iki 2009 m. gruodžio 20 d. nemokamai priimti ir panaudoti energijai iki 2000 tonų savivaldybių ir regioninių atliekų tvarkymo centrų pristatytų padangų atliekų.“

Iki rugsėjo 17 dienos savivaldybės į AB „Akmenės cementas“ pristatė 534 tonas padangų atliekų, o sutarčių tarp savivaldybių ir AB „Akmenės cementas“ pasirašyta dėl 2020 tonų padangų pristatymo. Šiuo metu padangas pristatė Kupiškio, Klaipėdos, Panevėžio, Mažeikių, Skuodo, Vilkaviškio, Visagino, Raseinių, Kaišiadorių, Elektrėnų, Klaipėdos rajonų, Kazlų Rūdos savivaldybės, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 09 26

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"