Paieška Aspergerio sindromas - pats baisiausias

Aspergerio sindromas - pats baisiausias

Zenonas BUTKEVIČIUS

 

Kai kurie linksmiau nusiteikę žmonijos evoliucijos tyrinėtojai teigia, jog didžiausių laimėjimų pasiekėme melavimo mene. Anksčiau, kai gyventa mažomis bendruomenėmis, melagį pagauti būdavo labai lengva. Dabar įvairiomis priemonėmis bendraujame su šimtais, tūkstančiais asmenų ar įstaigų, todėl ir melo kokybė ar apimtys smarkiai padidėja.

Spauda, radijas, televizija, internetas, reklama, rinkimų kompanijos - tai tie svarbiausi kanalai, kuriais gali būti platinamas - ir platinamas! - melas. Bet tai - lyg ir natūralus visuomeninės plotmės melas. Tačiau dabar, kai kone kiekvienas vaikščiojame prie ausies prisilipdęs mobilųjį telefoną, nepalyginamai dažniau meluojame ir asmeniniuose pokalbiuose. Neišduoda nei akys, nei veidas. Nebent balsas, tačiau to meno išmokti galima.

Nustatyta, jog iš visų asmeninių melų net 40 procentų yra melai, pasakyti telefonu. Nors dabar ir atsirado naujas mokslinis terminas - Homo machiavelicus, tai yra meluojantis, klastaujantis, apgaudinėjantis žmogus, vis dėlto savęs labai nebarkime. Melo užuomazgų rasime ir gamtoje. Apgaudinėja augalai, apsimesdami nuodingais, apgaudinėja musės, nusidažiusios širšių spalvomis: kai kurie drugeliai, išskleidę sparnus primena barškuolės galvą, o kiti išsprogdina ant sparnų nupieštas baisias akis.

Bet tai labai nekaltas melas. Kuo didesni smegenys - tuo lengviau sekasi meluoti. Pavyzdžiui, lemūrai ar mažos beždžionės neišmano kaip pameluoti, tuo tarpu gorilos žino, kaip tas daroma. Gorilų fondo centre gyvenusi gorila Koko buvo išmokyta paprasčiausios ženklų kalbos, panašios į kurčnebylių. Jai būdavo duodama spalvotų kreidukių, kad galėtų piešti. Matyt, buvo nusižiūrėjusi, kaip lūpas dažosi prižiūrėtojos, todėl kartais tomis kreidukėmis ir pati pasidažydavo. Tai jai nebuvo draudžiama. O štai valgyti kreidukes buvo griežtai uždrausta. Koko, sykį nutverta bekramsnojanti kreidukę, akimirkai sutriko, bet čia pat ženklu parodė “lūpos“, taigi dažausi, nieko blogo nedarau... Ir tik pakartotinai sugėdinta labai nuliūdo ir dar vienu ženklu prisipažino „Koko - negera“.

Yra toks Aspergerio sindromas - lengva autizmo forma. Žmogui tai tikra nelaimė. Jis negali meluoti. Sako visą tiesą - žmonai, vyrui, draugui ir viršininkui. Ką galvoja ir apie save, ir apie juos. Taigi įsivaizduokime, jog atsidūrėme tokio žmogaus padėtyje. Košmaras, ar ne? Žodžiu, melas melui nelygu, o be melo pražūtume. Ne be reikalo yra ir toks terminas - šventas melas. Pavyzdžiui, ne visai pagrįstas komplimentas.

Čia prisiminiau zoologų aprašytą atvejį iš natūralios gamtos. Tvirtas stambus meškinas turėjo savo teritoriją, kurią pasižymėdavo nagais apdraskydamas medžių kamienus ir į juos pasikasydamas nugarą. Kuo aukščiau, kad ateivis išsyk suprastų, su kokio dydžio valdovu teks susigrumti.

Ir štai šalia medžio-žymeklio nuvirto kitas medis. Senasis meškinas kaip trynėsi, kojomis atsirėmęs į žemę, taip darė ir toliau. Tačiau užklydęs vidutinio dydžio meškiniokas užsikorė ant nuvirtusio medžio ir pasistiebęs nagais žymes įrėžė gerokai aukščiau. Senasis valdovas, jas pamatęs, gerokai įsiuto, pamėgino pasiekti, bet vėliau apsiramino ir tą miško kampą užleido daug silpnesniam, jaunesniam, bet sumanesniam naujokui.

Jaunimas dabar tokiais atvejai sako: išdūrė senuką...

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"