Paieška Gandrai – miškininkų pasididžiavimas

Gandrai – miškininkų pasididžiavimas

Alfonsas KAZITĖNAS

 

Spaudoje pasirodė pranešimų apie medkirčių nukirstus medžius su retų paukščių lizdais, kuriuose perėjo juodieji gandrai. Vilniaus rajone, Girijos miške, plynai iškirsta 4 ha unikali sengirė, Kėdainių rajone, Dotnuvos – Josvainių biosferos poligone – seno miško sklypas, abiem atvejais sunaikinti juodųjų gandrų lizdai. Visuomenės akys nukrypo į miškininkus. Deja, šie faktai užfiksuoti privačiuose miškuose. Šalyje įsisteigė visuomeninio judėjimo „Už gamtą“ iniciatyvinė grupė, kuri organizuoja visuomenės pasipriešinimą prieš miškų kirtimą vasarą ir paukščių naikinimą. 

*  *  *

Juodieji gandrai bene labiausiai pamėgę Lietuvos šiaurę. Kaip šie į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti nykstantys paukščiai jaučiasi Biržų krašto miškuose? Apie tai kalbėjomės su biržiečiu ornitologu Sauliu SKUJA, dirbančiu Miškotvarkos institute. Specialisto žodžiais, miškininkai juoduosius gandrus skaičiuoja pagal lizdus, o ornitologai – pagal gyvenančias paukščių poras, bet nei vieni, nei kiti niekada nebus tikslūs.

 

Rūpinamasi pasaulio mastu

 

Sauliui šių metų pavasarį teko dalyvauti Rumunijoje, Dunojaus deltoje vykusioje pasaulinėje konferencijoje, kur diskutuota apie juoduosius gandrus. Įsiminė Baltijos kaimynų estų pranešimas apie juodųjų gandrų stebėjimus.

Jie 4 paukščiams (vienai porai ir dviem pavieniams) pritvirtino specialius daviklius ir sekė jų keliones į žiemojimo vietas bei atgal. Pora skrido daugmaž kartu iki Centrinės Afrikos, ten išsiskyrė. Paukščiai ilsėjosi vienas nuo kito 300 km atstumu, į gimtąjį kraštą vėl grįžo beveik kartu. Iš pavienių vienas žuvo, kitas ilgokai užgaišo Sirijoje, po to staigiai kirto pusiaują ties Madagaskaro sala, pabuvo piečiau ir startavo 7700 km atgal į gimtinę, šį maršrutą įveikęs per 42 paras. Estija - šiauriau, gandrų perėjimo laikotarpis trumpesnis nei pas mus, liepos vidury gandriukai jau palieka lizdus, paukščiai labiau skuba.

Estai davikliais taip pat stebėjo gandrų elgesį perėjimo vietose. Nustatė, jog miško teritorijoje, kur yra keli jų lizdai, paukščių poros maišosi po tą teritoriją. Tiesa, prisilaiko tam tikrų koridorių, kai skrenda į maisto paieškas. 

„Stebėdamas kelis individus, kažkokių išvadų nepadarysi, bet faktas, jog ne tik mes, bet ir pasaulis susirūpinęs juodųjų gandrų išlikimu“, - pastebėjo ornitologas.

 

Nudžiūvo istorinis ąžuolas

 

Sauliui Skujai dėkingą progą stebėti juoduosius gandrus suteikė instituto pavedimas atrinkti kertinėms buveinėms tinkamus miško plotus. Todėl jo žinios apie šiuos paukščius gimtinės miškuose išsamiausios ir patikimiausios.

Pasakojimą ornitologas pradėjo nuo Biržų girios, nuo Spalviškių girininkijos, kur praėjusio šimtmečio 8–jo dešimtmečio pradžioje žymusis dokumentinių filmų apie gamtą kūrėjas Petras Abukevičius filmavo juoduosius gandrus. Istorinis gandrų lizdas gunksojo džiūstančiame ąžuole, užpernai žiemą pasviro ir nučiuožė žemėn, pernai pavasarį gandrai susikovė naują lizdą ir išaugino du jauniklius.

Spalviškių girininkijos medynai, pasakotojo manymu, pasižymi ypatingais dirvožemiais, išskirtinėmis augaviečių sąlygomis, jie labai patinka juodukams. Latvelių girininkijos teritorijoje nėra nė vieno gandrų lizdo, o šioje prieš porą metų perėjo 4 poros. Šiemet pastebėtos 3, dvi sėkmingai išaugino 2 ir 3 gandriukus. Trečioji iš pavasario aktyviai tvarkė lizdą istoriniame ąžuole, bet vienas poros narys kažkur dingo, medis baigė džiūti, taip baigėsi šio įsimintino lizdo istorija.

„Vieta lizdavietei labai gera, aplink - senų ąžuolų guotas, yra gilių griovių, kurių pylimuose ir šlaituose gandrai ieškosi maisto. Jei pelės ar varlės neranda, gali pasigaudyti žuvyčių, ką labai mėgsta, nemanau, kad išeitų iš tos vietos“, - svarstė pašnekovas.

 

Peri laukų giraitėse

 

Būginių girininkijos eksploatuojamuose girios plotuose irgi stebimos 3 juodųjų gandrų poros. Vienas lizdas augiame berže, kur pernai užaugo jaunikliai, šią vasarą liko tuščias, neaišku, kas nutiko. Kitame, atrodo, krankliai bus išlesę gandrų padėtus kiaušinius. Trečioji pora naujai besikurianti plėšriųjų paukščių paliktame lizde. Gandrai ateina į vieną iš girios biosferos poligone rezervuotą veisimosi vietą. Kita pora taisosi gyvenimą už Biržų girios ribų, Gikonių privačiame miškelyje. Pavasarį susinešė tvirtą lizdą, bet dėl nežinomų priežasčių neperėjo.

Tamošiūnų girininkijoje žinomas vienintelis lizdas galingame ir gyvybingame uosyje. Tik gandrai šiame lizde pradėjo perėti 2–3 savaitėmis vėliau už kitus gentainius. Gal kitas poros narys pakeliui užgaišo, migracijos keliuose begalės trikdžių. Vėlyvojoje vadoje normaliai auga 3 gandriukai. Šie metai gandrams mitybos požiūriu palankesni: pernai daugumoje lizdų augo po 2, o šiemet dažniausiai po 3 jauniklius.

Be girios, dar yra Biržų girininkija, kuri eksploatuoja tarp dirbamų laukų išsibarsčiusius miškelius. Pasak ornitologo, gandrų esama Ąžuolynės, Didžpanemunės, Kalnų, Kirdonių giraitėse. Biržų miškuose peri apie 11–12 juodųjų gandrų porų, o visoje šalyje jų priskaičiuojama apie 800 porų. Ornitologai drįsta teigti, kad šių paukščių populiacija mūsų krašte per 15 metų sumažėjo maždaug ketvirtadaliu, o šalies šiaurėje stebimas judėjimas, bet perinčių porų skaičius išlieka beveik stabilus.

 

Biržiečiai myli gandrus

 

Kaip miškų šeimininkai privalėtų saugoti šiuos sparnuočius?

„Biržiečiams dėl to priekaištų neturime. Girioje ir laukų miškeliuose, kur yra gandrų lizdai, išskirtos apsaugos zonos, 200 metrų spinduliu aplink lizdą miškas nekertamas. Urėdijos miškuose pernai atlikti miškotvarkos darbai, šiuo metu projektuojami kirtimai artimiausiam penkmečiui. Stropiai sužiūrimos gandrų perėjimo vietos, palei jas koreguojami kirtimai. Bet nebūna problemos net tada, kai jau biržė atrėžta, girininkas ar kitas specialistas pastebi lizdą kirsti numatytame plote, ir tas sklypas paliekamas nekirstas“, - nešykštėjo gerų žodžių ornitologas.

Biosferos poligone išskirtos potencialios gandrų veisimosi vietos, apie jas 300 metrų apsauginės zonos, kur galima kirsti tik žiemą. Pavasarį net triukšmingi miško sodintojai gali išbaidyti gandrus, kai šie renkasi lizdus ar deda kiaušinius. Tuo metu paukščiai esti ypatingai jautrūs, nors kartais ir atkaklūs.

„Pamenu prie Spalviškių girininkijos valdų prisišliejusiame privačiame miške savininkas porą žiemų kirto mišką, pavasarį tvarkė kirtavietes ir trikdė gandrus. Pernai išbaidė perinčius, jų kiaušinius išlesė krankliai. O šiemet tame lizde, sukrautame sename uosyje ant išsišakojimo, vėl mačiau porą jauniklių. Ir miškas aplinkui baltalksnynas, bet jo viduryje šlama trys seni uosiai“, - tęsė pastebėjimus Saulis Skuja.

*  *  *

Generalinis urėdas Benjaminas Sakalauskas šią vasarą paprašė miškininkų dar kartą išanalizuoti retųjų paukščių apsaugos problemas kartu su miškus kertančiais rangovais ir užtikrinti, kad vasarą nebūtų kertami medžiai su paukščių lizdais. Miško sklypuose, kur daugiau perinčių paukščių, pasiūlė pagrindinius kirtimus riboti iki rugpjūčio 1 d.

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"