Paieška Stovykloje „Žalioji vasara“

Stovykloje „Žalioji vasara“

Gita ŽOGELIENĖ

JMB sambūrio „Dainava“ vadovė

 

Liepos pirmoji savaitė mums, jauniesiems miško bičiuliams (JMB), tapo pati įsimintiniausia prabėgusios vasaros dalis. Remiant Alytaus miškų urėdijai, turėjome puikią galimybę pailsėti gamtosauginėje vasaros stovykloje Palangoje. „Žaliosios vasaros“ stovykloje mes ilsėjomis ir pernai, tik šiemet stovyklavietė pakeitė savo dislokacijos vietą. Jau ne taip arti mums ošė jūra, o ir stovyklautojų skaičius ženkliai sumažėjęs. Kaip ten bebūtų, laiką leidome puikiai.

Paliepgirių žvyruotas kelias atvedė mus iki naujosios, dar dažais kvepiančios stovyklavietės. Namas, kuriame mes gyvenome tą savaitę, mums iš karto patiko: prislopinta melsvai pilkšva spalva, raudonas stogas, baltai nudažytos langinės ir gandralizdis ant namo stogo. Visa tai suteikė jaukumo. Gražiai sutvarkytame kieme mus pasitiko ir maloniai priėmė stovyklos šeimininkai – Irena, Antanas ir jų ištikimas šuo Baris. Stovyklai vadovavo ir mus visur lydėjo vyresnioji vadovė Rita, kartu su mus kiekvieną dieną gardžiai maitinusia Gražina.

Atvykę įsikūrėme jaukiuose keturviečiuose kambariuose ir iš karto keliavome pasisveikinti su jūra. Vakare susipažinome su Kupiškio miškų urėdijos jaunaisiais miško bičiuliais ir jų vadovu Virgiumi. Stovyklos vadovė Rita jau pirmąjį vakarą pavergė mus šilta šypsena, įdomiais žaidimais, smagiomis dainomis ir betarpišku bendravimu.

Jau kitą dieną vykome į reabilitacijos ligoninę, kurioje kasmet stovyklautojai dalyvauja atjautos akcijoje „Viltis“. Popietę praleidome Palangos mieste pramogaudami, o grįždami namo pajūriu galėjome mėgautis šiltų bangų purslais.

Neišdildomą įspūdį paliko kelionė į Kuršių nerijos nacionalinį parką. Aplankėme 2004 metais išdegusį kalninių pušų mišką, Raganų kalną, kormoranų perimvietę, Naglio gamtos rezervatą (jame pamatėme itin retas pilkąsias kopas), lankėmės Nidoje.

Smagiai vieną pusdienį praleidome „HBH pas Juozą“ aplinkoje, lankėmės Tūbausių triušyne, Kretingos miškų urėdijoje, UAB „Medis“, kur buvome supažindinti su medžio apdirbimo galimybėmis.

Džiugių akimirkų netrūko ir pačioje stovyklavietėje: žaidėme įvairius smagius žaidimus („Slaptą draugą“, „Šiltąjį grybų karą“), kūrėme koliažus, vaidinome proceso dramas ekologijos temomis, šokome ir daug dainavome. Stovykloje surengėme du turnyrus – šaškių ir šaudymo. Kupiškėnai buvo stipresni šaškių turnyre, o mes - šaudyme.

... Stovyklos laikas sutapo su Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienomis. Mes šią dieną nusprendėme paminėti prie jūros, tikėdamiesi pamatyti įspūdingus fejerverkus šia valstybei svarbia proga. Tačiau fejerverkų taip ir nesulaukėme... Nusivylimo akimirką skandinome šaltose jūros bangose, o smagios vidurnakčio maudynės išliks mūsų atmintyje ilgai.

... Šiltas bendravimas, jaukūs namai ir galybė smagių akimirkų. Dėl to galėjome jaustis didele laiminga šeima. Tokią šeimą palikti būna labai sunku.

Kupiškėnai panoro anksčiau grįžti namo, tad stovyklos uždarymas vyko viena diena anksčiau. Kiekvienas gavome atminimo dovanėles, išgirdome daug gražių palinkėjimų. Deja, jau kitą dieną ir mūsų stovyklos laikas baigėsi. Atsisveikinę su jūra, su namų šeimininkais, pilni įspūdžių keliavome namo. Su rusenančia viltimi: dar ir dar kartą čia sugrįžti...

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"