Paieška Per pelkes, per kalvas...

Per pelkes, per kalvas...

Deima PRANCKŪNIENĖ

Tytuvėnų regioninio parko direkcijos vyr. specialistė

 

Sakoma, jog ir modernių technologijų laikais ateina metas į realią gamtą atsigręžti. Net ir kartojant, jog ir su gamtiniais dalykais labai paprasta susipažinti spoksant į kompiuterių ekranus, atstojančius knygą bei tikrovę. Tačiau kaip vis dėlto viskas atrodo pačioje gamtoje?

Atsakyti į šį klausimą panoro jaunųjų gamtininkų-entuziastų būrelis. Iš Tytuvėnų regioninio parko teritorijoje esančių mokyklų liepos mėnesio pradžioje rinkosi tie entuziastai į parko direkcijos organizuotą jaunųjų gamtininkų „Vasaros stovyklą“. Šių metų stovykla buvo skirta temai „Pelkės ir piliakalniai“. Jaunieji gamtininkai iš Tytuvėnų gimnazijos, Mockaičių pagrindinės ir Šiluvos vidurinės mokyklų stovyklos metu mokėsi ne tik pažinti gamtą, o ir bendrauti, savo jėgas išbandant fizinių jėgų „paprašančiuose“ žygiuose per pelkes, minant dviračius.

Pirmą stovyklos dieną skyrėme pažinčiai su Sargelių kaimo bendruomenės vykdoma aplinkosaugine veikla bei pelkių įvairove. Sargelių bendruomenės aktyvistai Daiva Šeškauskaitė ir Bernd Gliwa stovyklautojams įdomiai pasakojo apie jų bendruomenės įgyvendinamą projektą, susijusį su Praviršulio pelkės išsaugojimu. Žygio dalyviams teko pamatyti ir kaip atrodo tikri lietuviški žemaitukų veislės arkliai. Vėliau, lydimi gido, visi patraukėme į Praviršulio tyrelį, esantį Raseinių ir Radviliškio rajonų sandūroje. Ilgas žygis per visų tipų pelkes (žemapelkes, tarpinio tipo pelkes ir aukštapelkes) tikrai įsiminė kiekvienam. Juoba - akis į akį susidūrėme su nuodingąja angimi. Tačiau viskas baigėsi taikiai. Pamatėme daug retųjų augalų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą: musinį ofrį (Lietuvoje aptinkamą tik trijose vietose), siauralapę gegužraibę, raudonąją ir baltijinę gegūnes, siauralapę saulašarę.

... Puikus oras ir gailių kvapas (desertui – mėlynės) gaivino jaunuosius keliautojus gana nelengvame žygyje. Šlapius batus ilgai džiovinome prie vakarienei sukurto laužo Tytuvėnėlių dvarvietės senajame parke. Trumputę vasaros naktį dar labiau „dildė“ netylantys pašnekesiai apie patirtus dienos įspūdžius...

 Antrą ir trečią stovyklos dieną praleidome Varnių regioniniame parke, kur laukė įdomus žygis po piliakalnių kraštą. Atgaivai - kūlgrinda, kad patirtume kaip mūsų protėviai sumaniai slėpdavosi nuo kryžiuočių antplūdžių.

23 kilometrų žygio dviračiais metu smagiai, su vėjeliu leidomės nuo nesuskaičiuojamos galybės Žemaitijos kalnelių. Smagu – į pakalnę, kiek liūdniau – kylant į kalną... Aplankėme garsųjį Medvėgalio piliakalnių kompleksą, užkopėme į Moteraičio, Bilionių, Sprūdės ir kitus piliakalnius, susipažinome su dvarininkų Sakelių kapaviete-mauzoliejumi, įrengtu Sklepkalnyje, buvusioje pagoniškoje alkavietėje. Dar daug įdomių istorijų apie šį kraštą teko išgirsti iš originalia žemaitiška kalba ekskursijas vedusio gido lūpų. Stovyklą iškilmingai baigėme ant Šatrijos kalno - su padėkomis ir originaliu tortu (batonas su šokoladiniu kremu).

Smagu pakeliauti po Lietuvą ir savo akimis pamatyti tai, ko tikrai kasdien nepamatysi. Už šią galimybę nuoširdžiai dėkojame Kelmės rajono savivaldybei, finansavusiai šią vasaros stovyklą, ir Šiluvos vidurinės mokyklos direktoriui Rimui Puidokui - už mūsų kelionėms nebrangiai išnuomotą autobusą. Tai suteikė galimybę (nors ir turint minimalius resursus) jaunimui pažinti dalelę savo krašto gamtos ir kultūros.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"