Paieška Bulviakasis

Konkursui "Gamtos pasaka - 2008"

Bulviakasis

Andrius KACEVIČIUS, Kaišiadorių r. Antakalnio pagrindinės mokyklos 10 klasės mokinys (mokytojos Laimutė Matiukienė ir Romualda Suslavičienė)

 

Rugsėjis. Mokslo metų pradžia. Bet ne mažiau svarbus įvykis – rugsėjo gale prasidedantis bulviakasis. Kadangi mano tėčio ir mamos tėvai gyvena kaime, tai darbo per bulviakasį užtenka su kaupu.

Kai buvau vaikas, maždaug šešerių, bulves išardavo arkliu, o jas kasdavo kauptuku. Prisimenu, man labai patikdavo rinkti dideles bulves, o dar labiau – važinėtis vežimu ant bulvių maišų, kai tėtis jas veždavo namo. Visada prašydavau tėčio, kad užkurtų bulvienojų laužą, kuriame su sesėmis ir pusseserėmis kepdavome bulves. Būdavo labai skanu.

Dabar bulves kasame traktoriumi. Aš visada bulves renku su mama, nešioju pilnus krepšius. Anksčiau man atrodė, kad bulviakasis – nesunkus darbas, didelio čia daikto bulves į krepšius mėtyti. Dabar, kai tenka tuos krepšius ir nešioti, paskausta ne tik rankos, bet ir kojos, nugara, o į pabaigą tiesiog norisi šliaužti per bulvių lauką…

Tačiau nuovargis greitai praeina, kai baigę darbus susėdame prie stalo, ant kurio garuoja mano mėgstamiausi patiekalai – bulvių plokštainis arba vėdarai. Jais močiutė po bulviakasio visada palepina.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"