Paieška Leila VARONECKAITĖ

Konkursui "Gamtos pasaka - 2008"

Kaip Bjanka tapo Rude

Leila VARONECKAITĖ

Palangos pradinė mokykla, 4 „Šaltinio“ klasė

 

Šiaurės ašigaly, kur šalta šalta, kur būna ilgos ilgos naktys, kur švyti nuostabioji Šiaurės pašvaistė, gyveno balta kaip pūkas meškutė Bjanka. Ji buvo tikra ledo karalienė. Pūkuotukei patikdavo čiuožinėti pačiūžomis. Baltutė mėgo vaikščioti pas poną Pingviną, kuris turėjo „Šaltuko“ kavinę. Ten susitikdavo su draugėmis, plepėdavo apie savo dienos nuotykius, išgerdavo varveklių lašelių kokteilį ir suvalgydavo didžiulę ledų porciją su žuvies gabaliukais.

Dažnai ji paskambindavo panelei Žirafai, kad galėtų sužinoti visos Afrikos naujienas. Ką veikia liūtai? Kaip sekasi beždžionėm? Perduodavo linkėjimus nuo pono Pingvino visiems Afrikos pingvinams. Visada Žirafos pasiklausdavo: kaip oras? Sužinodavusi, kad labai karšta ir sausra, pašokdavo iš džiaugsmo ir sušukdavo:

- Kaip gerai, kad gyvenu ledo rūmuose!

Vieną kartą Bjanka, atsikėlusi iš snaigių patalėlių, pamatė ant savo gražiosios čiuožyklos balutes. Ji greitai nubėgo pas poną Pingviną ir gavo ištižusių ledų porciją. Sunerimus paskambino savo draugužei panelei Žirafai, paklausė kaip sekasi, kaip oras. Sužinojusi, kad Krokodilo upėje vanduo atšalo ir pradėjo kristi balti pūkai, Bjanka pradėjo verkti. Pamačiusi, kad ašaros nepavirsta ledinukais, dar labiau išsigando. Paskui nubėgo prie vandenyno ir pamatė banginį, atplaukiantį su žinia nuo Afrikos krantų. Jis papasakojo, kas vyksta žemėje, koks užterštas vandenynas, kad lyja rūgštimis, o iš kaminų rūksta juodi debesys ir žmonės visai nesaugo gamtos, mėto šiukšles kur pakliūva.

- Mūsų laukia katastrofa! – tarė Bjanka.

Tai supratę gyvūnai ėmė keistis: drambliai apaugo plaukais, žirafos pradėjo megztis ilgiausius šalikus, liūtai apsimovė kojines, o beždžionės ant galvų užsimaukšlino kepures. Šiaurės ašigalyje Bjanka su savo draugėmis meškutėmis ėmė nešioti rudos spalvos kailinius, nusipirko tamsius akinius ir kremo nuo saulės. Tačiau niekas negelbėjo. Bjanka tapo paprasta ruda meškute. Ji jau buvo ne Bjanka, o Rudė.

Žmonės, atvažiavę į Šiaurės ašigalį slidinėti ir aplankyti Kalėdų senelį, nustebdavo nieko neradę. O tie, kurie plaukė į Afriką atostogauti, pastebėjo, kad viskas ten užšalę. Pradžioj žmonės pagalvojo, kad kas iš jų piktai pasijuokė ir juos ne ten nuvežė, paprasčiausiai sumaišę šalis. Bet tai buvo netiesa. Po kurio laiko žmonės suprato: jie patys kalti, kad taip pasikeitė Žemės klimatas. Nuo to laiko žmonės ėmė saugoti gamtą ir ja rūpintis.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"