Paieška Formalizuotos Aplinkosaugos vadybos sistemos – indikatorius žaliesiems pirkimams

Formalizuotos Aplinkosaugos vadybos sistemos – indikatorius žaliesiems pirkimams

Dr. Marytė KUODYTĖ

Aplinkos apsaugos agentūra

 

2007 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė nutarimą „Dėl Nacionalinės žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programos patvirtinimo“, kurioje aptariama Žaliojo pirkimo sąvoka. Žaliasis pirkimas – toks viešasis pirkimas, kai perkančioji organizacija įtraukia vieną ar kelis aplinkosaugos kriterijus į viešojo pirkimo sąlygas, pasirinkdama prekes, paslaugas ir darbus (toliau – Produktas) ne tik pagal jų kainą ir kokybę, bet ir daroma mažesnį poveikį aplinkai vienoje, keliose ar visose Produkto būvio fazėse, taip skatindama kurti kuo daugiau aplinkai palankių produktų.

Rengiant Vyriausybės nutarimą siekiama skatinti organizacijas savanoriškai domėtis aplinkosaugos darnaus vystymosi problemomis, naudojant aplinkai palankesnius produktus, taip siekiant gerinti visų Lietuvos gyventojų gyvenamąją aplinką bei žmonių sveikatą.

Šiuo metu, siekiant diegti darnios aplinkosaugos principus, Europos Komisija pasiūlė visoms institucijoms, gaunančioms finansavimą iš mokesčių mokėtojų pinigų, kiek tai įmanoma, įgyvendinti Nacionalines žaliųjų pirkimų programas. Lietuvos Respublika, vykdydama šias rekomendacijas, 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 804 patvirtino Nacionalinę Žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programą. Siekiant, kad Žalieji pirkimai vyktų skaidriai ir suprantamai, labai svarbu parengti aiškius ir suprantamus indikatorius, kuriais vadovaujantis, būtų vykdomi Žalieji pirkimai. Vienu iš indikatorių pirkimų organizatoriui, vykdant Žaliuosius pirkimus, norint apibūdinti pirkimo objekto „Žaliasias“ savybes, yra galimybė pageidauti, kad tiekėjas turėtų įdiegtą savanoriškai pasirenkamą formalizuotą aplinkosaugos vadybos sistemą. Formalizuotos aplinkos vadybos sistemos gali būti diegiamos vadovaujantis Tarptautinės standartizacijos organizacijos standartu ISO 14001 „Aplinkosaugos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės“ (toliau - ISO 14001) arba 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (toliau – EMAS). Formalizuota Aplinkosaugos vadybos sistema yra savotiškas prekinis ženklas, parodantis, kad organizacija siekia aukšto aplinkosaugos veiksmingumo, savanoriškai pasirenka aplinkosaugos priemones, kurios užtikrina didesnį aplinkosaugos veiksmingumą nei reikalaujama teisiniuose reikalavimuose, be to, į aplinkos apsaugos veiklą įtraukia visus organizacijos darbuotojus, geranoriškai keičiasi aplinkosaugine informacija su visomis suinteresuotomis pusėmis. Todėl organizuojant Žaliuosius pirkimus formalizuotų aplinkosaugos vadybos sistemų įtraukimas į viešojo pirkimo sąlygas, tai - darnaus aplinkosaugos vystymosi siekis, gerinant išteklių naudojimo efektyvumą, mažinant aplinkos taršą, drauge gerinant šalies ekonominio ir socialinio visuomenės vystymosi ir informuotumo rodiklius. Vyriausybės nutarimas dėl Žaliųjų pirkimų nacionalinės programos patvirtinimo turėtų skatinti geriau suvokti darnaus vystymosi esmę ir jo įgyvendinimo principus vietos bendruomenėse. Lietuvoje nuolat didėja organizacijų skaičius įdiegusių formalizuotas aplinkosaugos vadybos sistemas, vadovaujantis ISO 14001.

Lietuvos Respublikos aplinkos ir ūkio ministerijos remia organizacijų siekius diegiant formalizuotas aplinkosaugos vadybos sistemas. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija apmoka dalį išlaidų, susijusių su aplinkosaugos vadybos sistemų diegimu, vadovaujantis ISO 14001 ar EMAS reikalavimais. Ūkio ministerijos užsakymu 2006 m. atliktas mokslinis tyrimo darbas „Europos Bendrijos ekologinio ženklinimo ir aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) diegimo galimybių Lietuvoje studija“. 2007 m Aplinkos ministerijos specialistai skaitė pranešimus 6 seminaruose (vykusiuose Vilniuje, Kaune, Tauragėje, Telšiuose, Šiauliuose, Panevėžyje) apie Europos Bendrijos ekologinio ženklo ir Europos Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo galimybes dėl Žaliųjų pirkimų organizavimo, taip siekiant gerinti informacijos sklidimą apie Žaliųjų pirkimų privalumus. Renginiuose dalyvavo savivaldybių, pramonės įmonių, visuomeninių organizacijų, valstybinių ir mokslo institucijų atstovai. Kai kurios Lietuvos Respublikos miestų, kaip Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, savivaldybės, aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, siekiant savivaldybėse įdiegti formalizuotas aplinkosaugos vadybos sistemas, nes tai itin svarbu šių savivaldybių gyventojams, norintiems gyventi mažiau užterštoje aplinkoje, vadovaujant savivaldybių darbuotojams, besirūpinantiems darnios plėtros principų diegimų savivaldybių teritorijose.

Vokiečiai juokauja, kad pas juos nei vienas meras nebūtų išrinktas, jei jis rinkimų metu ar po jų nežadėtų darnaus aplinkosaugos vystymosi principų įgyvendinimo, t. y. aplinkosaugos vadybos problemų sprendimų, taigi jis pademonstruotų, kad visai nesidomi savo rinkėjų gyvenamos aplinkos gerinimu. O kaipgi atrodė 2007 m. Lietuvos savivaldybės, kurių teritorijose veikiančiose organizacijose yra įdiegtos formalizuotos vadybos sistemos, vadovaujantis ISO 14001 reikalavimais.

Lietuvos Respublikoje yra daugybė savivaldybių, kuriose nėra organizacijų, besidominčių aplinkosaugos vadybos sistemomis, arba yra labai neženklus skaičius. Pirmauja didieji Lietuvos miestai: Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Tačiau žvelgdami į pateiktą žemėlapį matome, kad yra ir tokių rajonų, kaip Šalčininkų, Švenčionių, Lazdijų, Šakių, Pagėgių, Skuodo Joniškio, Radviliškio, Kupiškio, kuriuose nei viena organizacija nėra įdiegusi formalizuotos vadybos sistemų. Daugiausia formalizuotų vadybos sistemų, vadovaujantis ISO 14001 standarto reikalavimais, yra įdiegusios statybos darbus vykdančios įmonės (net 121). Formalizuotos vadybos sistemos yra įdiegtos 33-iose inžinierines paslaugas teikiančiose organizacijose, 25-iose maisto produktų, gėrimų ir tabako pramonės įmonėse. Labai svarbu, kad formalizuotos vadybos sistemos įdiegtos tokiose monopolinėse įmonėse, kaip UAB „Šiaulių vandenys“, UAB „Dzūkijos vandenys“, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Kauno vandenys“, kur vartotojas visais atvejais gali gauti vandenį tik iš šių įmonių, kadangi nėra kito pasirinkimo. Tad labai svarbu, kad tiekėjas būtų galimai palankesnis aplinkai.

Tenka paminėti, kad Ūkio ministerija teikia finansinę pagalbą įmonėms, diegiančioms formalizuotas aplinkosaugos vadybos sistemas (tiek vadovaujantis ISO 14001, tiek ir EMAS reikalavimais).

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"