Paieška Spindžiaus miško prieglobstyje

Spindžiaus miško prieglobstyje

Birutė SŪDŽIENĖ

Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro metodininkė

 

Nuo birželio 26 d. iki liepos 1 d. Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras ir Aukštadvario regioninio parko direkcija organizavo stovyklą „Aukštadvario regioninio parko takais“. Jis buvo skirta neakivaizdinės aplinkosaugos mokyklos „Žalioji studija“ nariams. Jaunimas iš Vilniaus, Jonavos, Rokiškio, Panevėžio, Vievio, Šalčininkų, Kaišiadorių, Elektrėnų, Jonavos, Utenos apsistojo palapinėse Spindžiaus miško prieglobstyje (Stankos ežero pakrantėje). Stovyklos tikslas – „Natura 2000“ teritorijos Spindžiaus miško gamtotvarkos plano, natūralių buveinių su charakteringomis augalų ir gyvūnų rūšimis, informacinės sistemos, gamtos ir kultūros paveldo pažinimas. Ir, žinoma, dalyvavimas įgyvendinant gamtotvarkos plano priemones. Spindžiaus kraštovaizdžio draustinyje saugomi ir eksponuojami Strėvos aukštupio dubaklonių, miškų, pelkių ir ežerų kraštovaizdis, gamtos objektai (Strėvos įgriuva, Spindžiaus ąžuolas, Bekamienė eglė, Špokų vinkšna, Strėvos šaltinis, raudonžemis), Spindžiaus, Drabužaičių ežerai, retųjų augalų ir paukščių buveinės, kultūros paveldo vertybės (Strėvos, Lausgenių, Drabužninkų pilkapiai, „Karališkos virtuvės“ vietovė). Spindžiaus miško pušynų su paprastojo ąžuolo pomiškiu buveinėms išsaugoti įsteigta „Natura 2000“ teritorija.

Pirmąją stovyklos dieną Strėvos kaimo kunigaikščių laikus menantis akmenimis grįstas kelias „nuvedė“ prie Strėvos įgriuvos  – „Velnio duobės“ sesers. Tai - vietinės reikšmės gamtos paminklas. Einant liepteliu per Strėvos upę, prieš akis „iškilo“ čia kadaise stovėjęs malūnas. Su išspaustu iš kanapių sėklų aliejumi bei išaustomis iš kanapių virvėmis. Kiek tolėliau – kadaise veikusi kalkių deginimo krosnis.

Apžiūrėjome aplink Strėvos įgriuvą įrengtą naują pažintinį 600 metrų ilgio pėsčiųjų taką. Take įrengtos penkios stotelės: „Informacija apie taką“, „Kertinė miško buveinė“, „Spindžiaus miško gamtinė įvairovė“, „Dauba iš arčiau“, „Natura 2000 teritorija“. Strėvos įgriuva susidarė ledynų tirpsmo vandenims „išgraužus“ gilias duobes, kurios vėliau buvo užpildytos ledo. Duobės viršuje ledynų tirpsmo vanduo „atnešė“ nuosėdas. Ledo luistui ištirpus, paviršius dubo ir atsirado stačiašlaitė dauba. Joje vėliau atsirado ežeras ir pradėjo kauptis ežerinės bei balų nuosėdos.

Antroji diena buvo skirta susipažinimui su „Natura 2000“ teritorija - Spindžiaus mišku. Apibūdinome Vakarų taigos buveinių augalus, įvertinome jų būklę, surinkome šiukšles. Iš retesnių augalų radome apskritalapį katilėlį ir Lietuvos raudonosios knygos atstovę kalninę arniką. Vakarų taigos buveinę charakterizuoja subrendę spygliuočių miškai su paprastąja pušimi, paprastąja egle. Negausu rūšių. Spindžiaus miško gamtotvarkos plane numatyta retinti paprastąją eglę ten, kur jos projekcinis padengimas yra 50 proc. - kyla grėsmė buveinės bioįvairovei. Taip pat numatyta kartografuoti Vakarų taigos buveines, nustatant taksacinius miško sklypus su paprastąja egle. Šiose teritorijose draudžiami miško kirtimai, galintys pakenkti buveinės struktūrai.

Apibūdinę pasirinkto ploto Stepinės pievos buveinių augalus, aptikome 31 žolinių augalų rūšį. Iš retesnių augalų radome vyriškąją gegužraibę ir Lietuvos raudonosios knygos atstovą melsvąjį gencijoną. Spindžiaus miško gamtotvarkos plane numatyta pašalinti iš apaugusių Stepinių pievų buveinių plotų krūmus ir medžius, kirsti jų atžalas bei šienauti arba ganyti pievoje.

Įdomu buvo apsilankyti vienintelėje Šaltinių su besiformuojančiais tufais vadavietėje - pietrytiniame Spindžiaus ežero pakrantės šlaite. Buveinėje apžiūrėjome kieto vandens šaltinius su intensyviai besiformuojančiomis nuosėdomis arba tufais. Čia vyravo samanų buveinės, drėgni uosynai su alksniais. Ši buveinė yra labai jautri intensyvėjančios rekreacijos poveikiui, hidrologinio režimo pokyčiams.

Susipažinę su Spindžiaus miško pažintiniais maršrutais, informacine sistema, pasidžiaugę itin lankoma Strėvos atokvėpio aikštele, pasukome Strėvos pilkapių link. Suskaičiavome 27 pilkapius, išmatavome penkių pilkapių skersmenis rytų–vakarų, šiaurės–pietų kryptimis, aukščius, apskaičiavome ilgius. Skersmenys svyravo nuo 9,4 m iki 10, 8 m. Pilkapių ilgiai svyravo nuo 27,1 m iki 29,8 m; aukščiai – nuo 1,15 m iki 1,67 m. Pilkapiai buvo apjuosti grioviais, kurie būdingi IX-XII a. Tyrinėjant pilkapius buvo aptikta žirgų kapų, apdegusių pakinktų.

... Dar daug žavingų akimirkų padovanojo naktinis žygis į Strėvos piliakalnį, dviračių žygis „Pakalninkai–Tolkiškės–Lauzgeniai“, draugystės vakarai liepsnojančio laužo kaitroje. Buvome tikri, jog nei laikas, nei atstumas nesunaikins patirtų įspūdžių, artimesnio bendravimo žavesio. Visų mūsų vardu dėkojame Aukštadvario regioninio parko direkcijos direktoriui Vaclovui Plegevičiui, vyr.  ekologui Talvydui Špiliauskui, Panevėžio muzikos mokyklos mokytojai Giedrei Jatautytei, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro ugdytinei Vitalijai Septilkaitei, padovanojusiems jaunimui šį nepakartojamą renginį.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"