Paieška Bėgimas nuo asbesto

Bėgimas nuo asbesto

Arba - šiferiu dengtų stogų turėtų nelikti

Dr. Antanas PETRAUSKAS,

Socialinių problemų analitikas

 

Ne ką blogiau nei dabar žmonių sveikata rūpintasi ir sovietmečiu. Dauguma gyventojų dirbo sveikatai kenksmingomis sąlygomis, o savo būsto stogą dengė šiferiu, kurio sudedamoji dalis – asbestas – pasižymi ilgalaikiu kancerogeniniu poveikiu ir gali sukelti plaučių vėžį.

 

Asbesto palydovas – vėžys

 

Sovietmečiu asbestas dėl savo savybių – atsparumo cheminėms medžiagoms ir ugniai, blogo šilumos ir garso laidumo – plačiai naudotas statybinėms medžiagoms gaminti ir kitoms reikmėms: šiferio lakštams stogams dengti; beslėgiams vamzdžiams, skirtiems kanalizacijos kanalams įrengti; termoizoliacinėms medžiagoms, skirtoms katilinių termoizoliacinėms medžiagoms (katilinėms ir šiluminėms trasoms); asbestiniam audiniui, skirtam nedegiai aprangai siūti; elektros laidų izoliacijai; automobilių stabdžių kaladėlių įdėklams; įvairiems ekranams.

Nuo 1961-ųjų iki 2005-ųjų Lietuvoje įvairiems asbestcemenčio gaminiams gaminti sunaudota apie 700 tūkst. tonų asbesto. Vien 1990-2002 metais į šalį kasmet buvo įvežama  apie 3-4 tūkst. tonų asbesto – skaidrulingų silikatų: krokidolito, aktinolito, antofilito, chrizolito, amozito ir tremolito.

Didžioji dalis asbesto naudota šiferiui ir vamzdžiams gaminti, todėl jo yra beveik visuose sovietmečiu statytų namų stoguose, katilinėse, šiluminėse trasose.

Ekspertų vertinimais, Lietuvoje gali būti sunaudota apie 1 mln. tonų asbestcemenčio gaminių, iš kurių apie 96 proc. sudaro šiferinė stogų danga. O į Lietuvą asbestas ir jo gaminiai vežti iš Rusijos, kurioje yra chrizolito ir amfibolų telkinių.

Visos asbesto atmainos yra pripažintos pirmos kategorijos kancerogenais. Vadovaujantis Higienos instituto mokslininkų atliktų tyrimų rezultatais, 1992-2001 metais Lietuvoje užregistruoti 125 mezoteliomos atvejai. Be to, kasmet nustatoma apie 1,5 tūkst. naujų plaučių vėžio atvejų, iš jų apie 50 per metus gali būti sukelti asbesto.  Kadangi asbesto kancerogeninis poveikis žmogaus sveikatai yra ilgalaikis, todėl liga gali užklupti po 20 ar net daugiau metų.  

 

Šalinimui – trys sąvartynai

 

Įgyvendinant Europos Komisijos 1999 metų liepos 26 dienos direktyvos 1999/77/EB reikalavimus į Lietuvą įvežti ir naudoti asbestą, taip pat visus jo turinčius gaminius uždrausta nuo 2005 metų sausio 1 dienos. Kadangi asbestas buvo plačiai naudotas statiniams statyti, todėl pažeistų ir asbesto turinčių gaminių skaidulos ir toliau kelia riziką visuomenės sveikatai. Iki šiol nebuvo sistemingai renkama ir kaupiama informacija apie asbesto turinčius gaminius, jų būklę, pažeistų asbesto turinčių gaminių kiekį, vietoves, kurios galėtų būti labiausiai užterštos asbestu. Taigi sunku planuoti asbesto turinčių gaminių šalinimo iš aplinkos darbų apimtį, finansavimo poreikį, nustatyti asbesto turinčių gaminių šalinimo iš aplinkos prioritetus.

Valstybinės atliekų apskaitos duomenimis, 2004–2005 metais susidarė ir į sąvartynus pašalinta apie 3738 tonas asbesto turinčių atliekų. Atskiros asbesto turinčių atliekų šalinimo sekcijos įrengtos bent viename ar keliuose sąvartynuose Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Utenos, Tauragės ir Telšių apskrityse. Klaipėdoje asbesto turinčias atliekas surenka ir saugo UAB „Toksika“ filialas, o Marijampolėje – didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelė.

Įgyvendinant atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių nuostatas, nuo kitų metų liepos 16 dienos bus uždrausta atliekas šalinti ES reikalavimų neatitinkančiuose sąvartynuose, taip pat ir tuose, kuriuose įrengtos atskiros asbesto turinčių atliekų šalinimo sekcijos. Uždarius šiuos sąvartynus, asbesto turinčias atliekas bus galima šalinti Vilniaus statybinių atliekų sąvartyne ir dviejuose regioniniuose sąvartynuose – Alytaus ir Kauno (Lapių), kuriuose numatoma įrengti atskiras asbesto turinčių atliekų šalinimo sekcijas.

 

Specialistų ir teisinės bazės svarba

 

Patikimiems geros kokybės duomenims apie asbesto turinčius gaminius rinkti būtini kompetentingi specialistai, gebantys aptikti asbesto turinčius gaminius, įvertinti jų keliamą riziką visuomenės sveikatai, bei tinkama asbesto turinčių gaminių šalinimo iš aplinkos ir asbesto turinčių atliekų tvarkymo teisinė bazė.

Šiuo metu darbuotojų, kurių veikla susijusi su nuodingomis medžiagomis, taip pat ir asbestu, privalomą sveikatos mokymą gali vykdyti tik licencijuotos įstaigos. Daugiausia darbuotojų apmokyta Valstybiniame aplinkos sveikatos centre.

Higienos istituto Cheminių veiksnių tyrimo laboratorija akredituota vykdyti asbesto tyrimus darbo aplinkos ore, o Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamente galima papildomai atlikti kokybinius asbesto tyrimus.

Patvirtintas ir Kompetencijos reikalavimų įmonėms, vykdančioms statinių, turinčių konstrukcijose asbesto, griovimo, jų konstrukcijų ar asbesto šalinimo darbus, aprašas bei Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklės ir Pavojingas atliekas tvarkančių įmonių darbuotojams taikomų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo tvarka.

Šiuo metu pavojingas atliekas tvarkančių įmonių, norinčių gauti pavojingų atliekų tvarkymo licencijas, mokymą vykdo 3 įstaigos, o tvarkyti asbesto atliekas jau yra atestuota 264 pavojingas atliekas tvarkančių įmonių specialistai. Žinotina, kad didžiausią asbesto keliamą riziką sveikatai patiria darbuotojai, vykdantys statinių griovimo, remonto ir asbesto šalinimo darbus.

 

Patvirtina asbesto šalinimo programa

 

Asbesto turinti šiferinė danga plačiausiai paplitusi kaimo vietovėse ir rajonuose, kurių gyventoji gauna mažas pajamas, taigi neišgali šios dangos pakeisti į neasbestinę dangą. Be to, nėra ir asbesto turinčių gaminių šalinimo iš aplinkos skatinimo mechanizmo, todėl gyventojai, užuot naudojęsi paslaugomis įmonių, vykdančių asbesto šalinimo darbus, imasi šių darbų patys ir asbesto turinčių atliekų neperduoda jas tvarkančioms įmonėms.

Vykdant neseniai Vyriausybės patvirtintos Asbesto šalinimo programos priemones, 2009-2010 metais miestų ir rajonų savivaldybėms teks inventorizuoti viešojo naudojimo, gyvenamuosiuose ir kituose namų valdų pastatuose esančius asbesto turinčius gaminius. Jų šalinimui 2011-2013 metais iš valstybės biudžeto ketinama atseikėti 14 mln. litų tam, kad šiuos darbus vykdančioms įmonėms būtų apmokėta dalis asbesto turinčių gaminių šalinimo iš viešojo naudojimo ir gyvenamųjų namų investicinių projektų vertės.

Paramos sulauks ir daugiabučių namų savininkai bei mažas pajamas gaunančios šeimos. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija leidžia jos lėšomis finansuoti šilumos tiekimo tinklų ir sistemų modernizavimą, daugiabučių namų atnaujinimą probleminėse teritorijose ir viešojo naudojimo pastatų modernizavimą. Įgyvendinant šias energijos efektyvumo didinimo priemones, bus galima pašalinti asbesto turinčius gaminius iš šilumos tinklų ir sistemų, daugiabučių namų ir viešojo naudojimo pastatų.

Asbesto šalinimo programoje numatytų priemonių praktinis įgyvendinimas vien iš valstybės biudžeto pareikalaus 22,6 mln. litų. Kaip jau buvo minėta, iš šios sumos 14 mln. litų atiteks viešojo naudojimo ir gyvenamųjų namų šiferiniams stogams keisti, o likę 8,6 mln. litų – duomenų bazei apie asbestą šalyje kaupti, visuomenei šviesti ir medicininiams tyrimams vykdyti.

Žinoma, jog 96 proc. asbesto yra šiferio lakštuose ant stogų, o likęs kiekis – sovietmečiu tiestuose inžineriniuose tinkluose, vėdinimo įrenginiuose, stabdžių trinkelėse ir kt. Apie 70 proc. stogų Lietuvoje yra dengti šiferiu, todėl iš Asbesto šalinimo programos įgyvendinimui išskirtų lėšų nesunku suvokti, kad didelių kompensacijų norintiems stogų šiferinę dangą pakeisti saugesne vargu ar verta tikėtis. Taigi minėtos programos priemonių įgyvendinimui užtikrinti teks naudoti ir savivaldybių, ES bei tarptautinių fondų lėšas. 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"