Paieška Egzotiškosios palmės

Egzotiškosios palmės

Teresė JOKŠIENĖ

Vilniaus pedagoginio universiteto oranžerijos vedėja

 

Palmės yra vieni iš puošniausių augalų pasaulyje. Tai ilgaamžiai, dideliais, puošniais lapais medžiai ir krūmai. Jų vardas asocijuojasi su išskirtinumu, ypatingu grožiu. Ne be reikalo. Ilgiausius 25m siekiančius lapus  pasaulyje turi Afrikoje auganti palmė rafija (Raphia regalis Becc.). Didžiausią žiedyną turi skėtinė korifa (Corypha umbraculifera L) – 10 metro ilgio ir jį sudaro keli milijonai žiedų. Didžiausią sėklą, sveriančią iki 20 kg, taip pat užaugina palmė - Lodoicea maldavica Pers. ex H. Wendl. Tradiciškai mes, lietuvaičiai ir ne tik, gražiai užaugusias jukas, dracenas, bananus ir kitus augalus vadiname palmėmis. Bet jie visiškai negiminingi palmėms ir, kaip vėliau sužinosime, visai nepanašūs į jas. Tik cikainiai – cikai, zamijos, kiaušviai – panašūs į jas, nes turi odiškus, plunksniškai skaldytus lapus. Populiariose knygose dažnai jie vadinami „sago palmėmis“. Bet jie visiškai negiminingi joms. Tai pušūnai, mūsų eglių ir pušų giminaičiai.

Palmės yra labai senoviški augalai. Jų randamos fosilijos yra apie 85 milijonų metų senumo (paprastosios nipos - Nypa fruticans Wurmb - liekanos rastos prie Londono).

Nuo senų laikų žmonės pažinojo palmes ir naudojo savo reikmių tenkinimui. Mezopotamijoje ir Vidurio Rytuose palmių vaisius datules maistui naudojo jau prieš 5000 metų. Biblijoje palmės minimos 30 kartų, o korane 22 kartus.

Dabar skirtingi autoriai priskaičiuoja nuo 2500 iki 3500 palmių rūšių, priklausančių 210–236 gentims. Tai ketvirta ar penkta pagal skaičių vienskilčių šeima.

Aukštis labai įvairus. Liliputu galima vadinti Paragvajuje augančią kiaulpalmę (Syagrus lilliputiana Becc.). Ji pasiekia tik 10–15cm aukštį. O gigantu - Naujosios Gvinėjos Pigafetta filaris (Giseke) Becc, kurios aukštis būna 50–60 m.

Palmes iš kitų augalų tarpo lengva atskirti pagal lapus. Jos turi plunksniškai arba vėduokliškai skaldytus didelius odiškus lapus. Vėduokliški lapai yra iki 5m ilgio, o plunksniški gali būti ir 15 metrų. Lapų skaičius ant augalo priklauso nuo rūšies. Kelis lapus turi storoji rapėpalmė (Hyophorbe lagenicaulis H. Wendl.), o labai daug - aukštoji palmikė (Chamaedorea cataractum Mart.).

Palmės yra medžiai, bet ne tikri. Žinome, kaip pas mus augantys ąžuolai, klevai ir kiti kasmet darosi vis storesniais kamienais. Palmių augimas yra visai kitoks. Jos neturi antrinio storėjimo. Kai žemės paviršiuje kamienas susiformuoja reikiamo skersmens, tik tada jis ima augti į viršų ir visą laiką išlieka vienodo storio. Todėl palmės yra tokios laibos ir grakščios. Dauguma jų turi vieną aukštą, tiesų ir nešakotą iki 60 m aukščio kamieną. Tai roistonija (Roystonea elata (Bartr.) F. Harper), skėtinė korifa (Corypha umbraculifera L.). Kamienas lygus, kai kurių padengtas lapų liekanomis.

Kelių rūšių palmių stiebai driekiasi žeme (Elaeis oleifera (Kunth) Cortes, Serenoa repens (Bartram) Small).O Raphia regalis Becc., Salacca sp yra visiškai bestiebės – iš žemės paviršiaus išauga tik lapai.

Daug rūšių auga kaip krūmai. Tai įvairios palmikės (Chamaedorea Wild.), rapipalmės (Rhapis L). Kelios rūšys turi laipiojančius stiebus – aukštoji palmikė (Chamaedorea elatior Mart), rotanginis kaliamas (Calamus rotang L.). Dichotomiškai šakotus stiebus turi paprastosios nipos, grakščiosios palmikės (Chamaedorea cataractum Mart.).

Palmės pradeda žydėti nuo 3–5 metų amžiaus, nors dažniausiai po 40 ir daugiau metų. Paprastai jos žydi kasmet. Bet yra keletas rūšių – arenga (Arenga pinnata Merr.) ir aitrioji kariota (Caryota urens L.), kurios pradeda žydėti pasiekusios solidų amžių, ir tas žydėjimas tęsiasi metus ar ilgiau. Augalas peržydėjęs žūsta.  

Palmių žiedai smulkūs, neryškūs. Kadangi yra sutelkti į didelius žiedynus, tai atrodo įspūdingai. Palmių vaisiai sausi arba sultingi kaulavaisiai, rečiau uogos. Sėklos daigios išlieka labai trumpą laiką.

Natūraliai palmės yra paplitusios atogrąžose ir paatogrąžėse. Auga skirtingose klimatinėse sąlygose, todėl jos tokios įvairios. Daugiau kaip du trečdaliai rūšių auga drėgnuose atogrąžų miškuose. Kelios (pvz.: datulinis finikas Phoenix dactylifera L.) - sausose savanose. Atspariausios vėsiems orams yra melsvoji svirpalmė (Nannorrhops ritchiana (Griff.) Aitch.) iš Afganistano ir kanapinė šiurkštuolė (Trachycarpus fortunei (Hook.) H. Wendl.) iš Himalajų kalnų. Jas kasmet žiemą uždengia sniegas.

Ravenea musicalis auga 2,5 m gylio vandenyje.

Visų palmių augimui reikia daug vandens. Todėl auga jos ten, kur dažnai lyja arba gruntinis vanduo yra negiliai žemės paviršiaus. Dauguma mėgsta rūgštinį substratą, tik kelios šarminį.

Daugiausiai auga Amerikoje - 1140 rūšys, Australijoje ir Azijoje – 1150. Afrikoje - tik 50 rūšių. Europoje natūraliai auga vienintelė rūšis - paprastoji nykštukė (Chamaerops humilis L).

Palmės yra labai naudingos. Iš jų gaminamas techninis ir maistinis aliejus. Sumalus kamienų šerdį, kuri yra labai krakmolinga, galima pagaminti sago kruopas. Kai kurios rūšys augina valgomus vaisius. Tai mums gerai žinomos datulės, kurios užauga ant datulinio finiko (Phoenix dactylifera L) ir kokosai, užaugantys ant  riešutinio kokoso (Cocos nucifera L.). Kai kurių rūšių jauni lapai yra valgomi kaip salotos. Taip pat galima pagaminti cukrų, augalinį vašką. Palmių mediena yra vertinga kaip statybinė medžiaga. Laipiojančių palmių iki 50 m ilgio ir 1–3 cm skersmens stiebai naudojami pintų baldų gamyboje (rotangas). Iš lapų pinami tvirti krepšiai, dembliai.

Dabar kai kurios palmės gamtoje nyksta. Tai yra susiję su intensyvėjančia žmonių veikla. Kertant miškus ir plečiant miestus yra naikinamos jų natūralios augimvietės. Palmės taip pat sunaikinamos gaminant sago kruopas ir skinant lapus salotoms. Jos turi tik viršūninį augimo pumpurą. Jei jis yra pažeidžiamas, augalas žūva.

Kai kurių rūšių natūraliose augimvietėse yra likę po kelis augalus. Taip atsitiko su Madagaskare augančiomis Hyophorbe lagenicaulis (L. H. Bailey)H. E. Moore,  Latania loddigesii Mart. Bet įvairiose pasaulio vietose, kur yra tinkamos klimatinės sąlygos steigiami medelynai, skirti palmių auginimui.

Dabar apie 100 palmių rūšių yra ant išnykimo ribos. 1995 m buvo manoma, kad plečiantis miestams išnyko 9 rūšys. Tai Sabal miamiensis Zona, aprašyta1985 Floridoje, Roystonea stellata Leon iš Kubos; Pritchardia macrocarpa Linden ex Andre ir P. montis-kea Rock. iš Havajų Syagrus leptospatha Burret ir S. macrocarpa Barb. Rodr iš Brazilijos; Syagrus lilliputiana Becc.iš Paragvajaus; Thrinax ekmaniana (Burret) Borhidi š Kubos; ir Medemia argun  Wuert. ex H. Wendl iš Egipto ir Sudano oazių. Bet per pastaruosius metus  Medemia argun Wuert. ex H. Wendl Sudane vėl buvo atrasta. Sabal miamiensis Zona irgi pradedama auginti medelynuose. Thrinax ekmaniana (Burret) Borhidi Kuboje dabar jau randama apie 200 augalų.

Žmonės gali ir turi pasirūpinti šiais gražiais ir naudingais augalais. Platinti juos sunku, nes sėklos greitai praranda daigumą, o botanikos soduose galima auginti tik kelis augalus, nes tai yra dideli medžiai.

Lietuvoje visos palmių rūšys gali būti auginamos tik uždarose šildomose patalpose, ir mes palmes pažįstame kaip kambarines gėles. Tai tikrai labai puošnūs augalai, tinkantys gyvenamosioms, darbo patalpoms, žiemos sodams. Augindami palmes mes ne tik papuošime savo aplinką, o ir padėsime jas išsaugoti. Jų įvairovė labai didelė. Pasirinkime tinkančias pagal dydį ir poreikį savo patalpoms. Žinoma, pasodintos į vazonus jos neužaugs tokios didelės kaip gamtoje.

*  *  *

Vilniaus pedagoginio universiteto oranžerijoje auga paprastoji vašingtonija (Washingtonia filifera H. Wendl.). Ji yra pasodinta tiesiai į gruntą, todėl auga labai intensyviai – per metus užaugina apie 18 lapų. Dabar jos kamienas yra 4 m aukščio ir 0,45 m skersmens, lapai – 2 m ilgio. Augalas greitai pasieks lubas.

Ką daryti? Nukirsti ir sudeginti?

O gal surasti erdvę, kur būtų galima ją perkelti.

Mums įdomi Jūsų nuomonė. (Atsiliepimus galima rašyti adresu:

T. Jokšienei, Vilniaus pedagoginis universitetas, Gamtos mokslų fakultetas, Studentų 39, LT–08106 Vilnius; el. paštas: oranzerija@vpu.lt

*  *  *

Paprastoji vašingtonija yra pavadinta Džordžo Vašingtono, pirmojo JAV prezidento garbei.

Dar vadinama – Vašingtono palme, dykumos vėduokle, Amerikos medvilnine palme.

Natūraliai auga Pietų Kalifornijoje, Vakarų Arizonoje, Vakarų Meksikoje. Gamtoje reta.

Užauga iki 20 m aukščio. Kamieno apačia yra su horizontaliais dryžiais – tai vietos, kur buvo prisitvirtinę lapai. O viršutinėje dalyje yra išlikusios pačių lapų liekanos.

Lapai vėduokliški, skaldyti į daugiau kaip 50 dalių. Jie - apie 2 m ilgio. Ant vieno augalo gali būti iki 30 lapų. Skiriamasis šios rūšies palmių požymis yra siūlai, kurie nutįsta nuo lapų dalių jam skleidžiantis. Jauni lapai yra nukreipti į viršų, bet su amžiumi jie svyra žemyn, suformuodami lapų „sijoną“.

Žydi pavasarį geltonai. Žiedynas - 3 m ilgio. Raudonai juodi vaisiai yra 13 mm skersmens, valgomi. Sėklos žirnio dydžio.

Dauginamos sėklomis. Jas reikia mirkyti. Sudygsta po mėnesio. Auginamos puriame substrate. Tveria trumpalaikį jo išdžiūvimą, bet nemėgsta susikaupusio vandens. Būtinas drenažo sluoksnis. Jauni augalai persodinami kasmet. Dideli augalai gerai veši didelėse talpose. Kuo jos didesnės, tuo palmė turi daugiau lapų. Laikomos šviesiose vietose – kelias valandas per dieną jas turi apšviesti saulė. Gerai auga sausame kambario ore. Tveria net -6°C šaltuką. Todėl galime auginti tiek šiltame, tiek vėsiame kambaryje.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"