Paieška Būk sveika, žuvele!

Būk sveika, žuvele!

Vištytyje žuvininkai aptarė tarptautinio bendradarbiavimo aktualijas

Vacys PAULAUSKAS

 

Žuvys nepripažįsta sienų ir vandens telkiniuose sumerkti pasienį ženklinantys plūdurai joms - ne kliūtis plaukti ten, kur daugiau maisto, švaresnis vanduo ar geresnės sąlygos daugintis ir išlikti. Džiaugiamės gyvendami Europoje, tačiau esame apsupti kaimyninių šalių, su kuriomis turime bendrus vandenis, ir mūsų vienų pastangų neužtenka, kad jie būtų žuvingi ir visokeriopai  patrauklūs.

„Gražia tradicija tapo Lietuvos ir kaimyninių šalių žuvininkystės specialistų bendradarbiavimas. Jis svarbus visuose sektoriuose, tačiau žuvininkystėje – ypač, nes pasienio telkiniuose bendri žuvų ištekliai, panašios žuvininkystės problemos ir jų sprendimo būdai“, - savo sveikinime tarptautinės konferencijos „Vištyčio forumas–3“ dalyviams teigia žemės ūkio ministrė, prof. habil. dr. Kazimira Danutė Prunskienė.

Vilkaviškio rajone Vištytyje aptarti tarptautinį bendravimą žuvininkystėje rugsėjo 24-26 dienomis susirinko Baltarusijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos Federacijos ir Ukrainos mokslininkai, žuvininkystės specialistai ir vadovaujančių institucijų atstovai, vykdantys ir remiantys žuvininkystės mokslo bei tiriamuosius ir praktinius darbus, finansuojamus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Vištyčio forumų idėją iškėlė Kaliningrado valstybinio technikos universiteto bendradarbiai – prof. Sergejus Šibajevas ir Konstantinas Tylikas.

Šioje tarptautinėje konferencijoje, kurią organizavo Žemės ūkio  ministerija, Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras, Žuvininkystės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos, Kaliningrado valstybinis technikos universitetas (Rusijos Federacija), Stanislovo Sakovičiaus vardo vidaus vandenų žuvininkystės institutas (Lenkijos Respublika), Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, Vilniaus universiteto Gamtos fakultetas, Žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“ ir Žuvininkų sąjunga. Baltarusijos, Latvijos ir Ukrainos delegacijos forume dalyvavo pirmą kartą ir buvo šiltai sutiktos.

 

Vanduo ne tik gydo...

 

Aktualų ne vien žuvininkystei pranešimą paruošė biologijos mokslų kandidatė Evelina Skurat iš Baltarusijos žuvininkystės instituto. Ji apibūdino pavojingus žmogui ir gyvūnams parazitus, aptinkamus Baltarusijos vidaus telkiniuose. Pasirodo, jų gausu  ir Lietuvos-Baltarusijos pasienyje Nemune. Tai verčia manyti, jog ir mūsų šalis gali susidurti su šia problema. Jei kai kurie parazitai, tokie kaip laisvai vandenyje gyvenančios cerkarijos (viena siurbikių, parazituojančių stuburiniuose gyvūnuose, lervos vystymosi stadijų), tik sukelia  vadinamąjį „besimaudančiųjų niežulį“ ir dažnai apninka ilgiau vandenyje besipliuškenančius vaikus, yra mažiau pavojingi, tai kiti sukelia daug rimtesnes problemas.

Baltarusijos medicinos įstaigos kasmet nuo 1983 m. fiksuoja susirgimus opistorchoze. Jų skaičius labai svyruoja: pvz., 1983 m. – 6, 1988 m.– 89, 1998 m. – 18, 2001m. – 23, 2007m. – 26. Tai žmogaus, galvijų, žvėrių ir žuvų invazinė liga. Jos šaltinis – sergantys žmonės ar gyvuliai, su kurių išmatomis parazito kiaušinėliai patenka į vandenį. Juos praryja moliuskai, iš kurių lervos patenka į karpinių žuvų organizmą. Apsikrėtus žmogui parazitai pažeidžia kepenis, tulžies pūslę ir kasą. Ūminiai skausmai pajuntami dešinėje pašonėje. Žmogus gali vemti, gali svaigti galva. Vėliau pastebimas gleivinių pageltimas, virškinimo organų sutrikimas.

Kita Baltarusijos mokslininkams kelianti susirūpinimą liga yra difiliobotriozė. Čia žuvis yra pavojingos žmogui ir gyvuliams kirmėlės – žuvinio kaspinuočio, dar vadinamo plačiuoju soliteriu, tarpinis šeimininkas. Subrendusio parazito kūnas, sudarytas iš narelių, būna iki 10, o kartais net iki 15-20 m ilgio. Parazituoja jis žmonių, kačių, šunų, kiaulių, lapių, vilkų ir kai kurių kitų žinduolių žarnose. Žmogaus organizme jis gali išgyventi iki 25 metų, žinduolių – nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Jeigu žuvinio kaspinuočio kiaušinėliai su išmatomis patenka į vandenį, iš jų išsivysto lervos, kurias praryja vėžiagyviai. Pastaraisiais minta žuvys, kuriose lervos toliau vystosi. Jos dažniausiai aptinkamos plėšrių žuvų raumenyse, riebaluose, kepenyse, ikruose, žarnų sienelėse ir yra matomos paprasta akimi. Apsikrėtęs žmogus dažnai neturi apetito, jaučia bendrą nusilpimą, galvos, pilvo ir reumatinio pobūdžio skausmus. Pasireiškia galūnių konvulsijos, viduriavimas, mažakraujystė, žymiai sumažėja darbingumas.

Minėtomis ligomis apsikrečiama vartojant maistui netinkamai paruoštą žuvį. Todėl prieš tai ją reikia gerai išvirti arba iškepti. Taip pat parazitai žūva, kai žuvis ilgai stipriai sūdoma ar karštai rūkoma.

Pranešime išdėstyti ne vien nerimą keliantys faktai, bet  nurodyta vandens telkinių priežiūros profilaktika. Ją taikant siekiama pašalinti parazitams plisti palankias sąlygas ir taip apsaugoti  žmonių sveikatą. Šis pranešimas Lietuvai aktualus, nes minėtų ligų sukėlėjų lervų yra randama Kuršių marių,  Nemuno žemupio  ir kitų vandens telkinių žuvų organizme. Taigi, tarptautinis bendradarbiavimas, siekiant žmonių ir gyvūnų  sveikatingumo, - į naudą visoms suinteresuotoms šalims.

 

Mėgėjų ir verslininkų akistatoje

 

Gaila, tačiau kol kas Lietuvoje trintis tarp žvejų mėgėjų ir verslininkų egzistuoja. Apie mėgėjiškos ir verslinės žuvininkystės įstatyminio reguliavimo kryptis forumo dalyviams kalbėjo LR Seimo narys, Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos narys Viačeslavas Škilis. Šiuo metu Lietuvoje galioja 2000 m. priimtas Žuvininkystės įstatymas, 2004 m. priimtas Mėgėjiškos žūklės įstatymas, o nuostatos, susijusios su žuvininkyste Administraciniame pažeidimų kodekse, buvo priimtos 2005 m.

Žuvininkystės įstatymas, daugiausia reglamentuojantis verslinę žvejybą tiek Lietuvos vidaus vandenyse, tiek jūrų vandenyse, nuo priėmimo buvo keičiamas ar papildomas penkis kartus. Seimo narys mano, kad šie skaičiai rodo įstatymo aktualumą, požiūrį į įtvirtintas nuostatas, kuriomis numatoma vystyti žuvininkystę ateityje. Jo nuomone, verslinė žvejyba Lietuvoje reglamentuota labai nuosekliai ir atsakingai, tad šiuo metu įstatymų leidėjų pagrindinis dėmesys bus kreipiamas į mėgėjų žvejybos įstatyminį reglamentavimą. Ruošiama Mėgėjiškos žūklės įstatymo nauja redakcija, kuri įtvirtins šiuolaikišką požiūrį į žvejus mėgėjus ir asmenis, jiems teikiančius paslaugas, susijusias su žvejybos leidimų įsigijimu ir kitokiu aptarnavimu. Taip pat turės būti akivaizdžiai nustatytas mėgėjų žvejybos santykis su versline ir specialiąja žvejyba.

 

Kokia vandens gyvių sveikata?

 

Siekiant apsaugoti Pasienio vandens telkinių ekologinę būklę ir užtikrinti racionalų žuvų išteklių naudojimą, būtini hidrobiologiniai tyrimai. Apie jų svarbą  tolesnei vidaus vandenų žuvininkystės plėtrai kalbėjo Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto docentas dr. Egidijus Bukelskis. Pasienio vandens telkiniuose minėti tyrimai intensyviausiai vykdyti Kuršių mariose. 1956-1959 m. ir 1967-1976 m. dėmesys buvo skirtas Nemuno upei. Likusieji Pasienio vandens telkiniai (Šešupė, Vištyčio ežeras) intensyviau tirti pradėti tik prieš kelerius metus.

Pasienio vandens telkiniuose geriausiai ištirta hidrobiontų grupė yra žuvys. Jų,  kartu su apskritažiomeniais, priskaičiuojama beveik 50 rūšių, iš kurių net 33 žuvų ir nėgių rūšys yra saugomos ES konvencijų ir Lietuvos įstatymų.

Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais beveik nėra duomenų apie ichtioparazitologinę situaciją net Kuršių mariose ir Nemune. Jis įvardijo tirtinas parazitų grupes ar rūšis. Ypač aktualūs yra naujų invazinių parazitų rūšių tyrimai.

Žuvininkystės vystymo perspektyvos priklauso nuo trijų svarbiausių aspektų: visuomenės poreikių, gamtinių resursų išteklių ir jų apsaugos bei nuo ekonominio vertinimo. Dr. E. Bukelskis konstatuoja, jog didžiojoje dalyje Pasienio vandens telkinių, išskyrus Kuršių marias, svarbiausi yra mėgėjiškos žvejybos objektų ištekliai, tarp jų - ir vėžių. Todėl didžiausias dėmesys turi būti skiriamas lydekų, šamų, sterkų gausinimui. Labai svarbu išsaugoti natūralias atskirų rūšių žuvų populiacijas, išvengti naujų rūšių parazitų invazijos, nesutrikdyti natūralių mitybos saitų. Svarbus uždavinys yra invazinių rūšių, tokių kaip rainuotasis vėžys, plitimo prevencija. Būtina gausinti retų žuvų rūšių išteklius. Tam pirmiausia reikia specialių bendrų tarpvalstybinių programų. Pasienio vandens telkinių žuvų resursų išsaugojimas, gausinimas ir apsauga įmanomi tik bendromis mokslinių organizacijų, žuvininkų, aplinkosaugininkų pastangomis, o priimant sprendimus būtina vadovautis hidrobiologinių tyrimų, atliktų suinteresuotų šalių mokslininkų, duomenimis ir rekomendacijomis.

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"