Paieška Mėsytė skanu, bet kainuoja...

Mėsytė skanu, bet kainuoja...

Zenonas BUTKEVIČIUS

 

Kainuoja. Tai tau ne bulvė. Tačiau vegetarais vargu ar visi pavirsime. O juk kaip tik daugiausia augalais mito mūsų tolimiausi protėviai, gyvenę džiunglėse. Kaip kad dabar gorilos.

Manoma, kad maždaug prieš tris milijonus metų augalėdžiai australopitekai iškeliavo į lygumas. Gal keitėsi aplinkos sąlygos, kas ten dabar bežino. Tose lygumose buvo mažiau vaisių, bet daugiau gyvūnų. Gyvūnų riebalai ir baltymai augino didesnius kūnus ir smegenis. Natūralioje gamtoje augalinių riebalų nedaug. Turėjo praeiti galybė metų, kol išmokome juos gaminti.

Taigi šimtus tūkstančių metų riebalus ir baltymus žmonės dažniausiai gaudavo iš mėsos. Visai nesvarbu, kokia ji buvo – antilopė ar vikšras, šviežia ar gaišena. Tiko ir kaimyninės genties žmogelis, netyčia užklydęs į svetimus medžioklės plotus. Kanibalizmas buvo būdingas visur, ne tik Papua Gvinėjoje. Ten gal išsilaikė ilgiausiai, vėliau virtęs ritualinių apeigų dalimi.

Dabar mėsos reikia vis daugiau. Prieš septynetą metų pasaulyje jos buvo suvalgyta maždaug 230 milijonų tonų. Apskaičiuota, jog 2050 metais reikės dvigubai daugiau, nes vis gausės žmonių. Ryžius ir kitą augalinį maistą į mėsą keičia vis daugiau kinų, indų, brazilų.

Bėda ta, kad mėsą užauginti reikia kelis kartus daugiau žemės nei augaliniam maistui. Gyvulių bandoms jau skiriame trečdalį ūkininkavimui tinkamų žemių. Tai dažniausiai ganyklos. Bet ir trečdalis ariamos žemės jau tenka gyvuliams – ten auginami pašariniai augalai. Kinija dar neseniai pati eksportuodavo sojas, o dabar jau perka Brazilijoje, nes savųjų nebeužtenka vištų lesalui. Importuoti ėmė Indija, Pietų Afrikos Respublika, net Europos Sąjunga, nes savų pašarų jau neužtenka.

Natūralu, nauji ganyklų, žemdirbystės plotai gali atsirasti, atėmus juos iš miškų, savanų, tai yra gyvosios gamtos. Tai bėda. Bet yra ir kita.

Kai prieš porą metų pasirodė pirmosios žinios apie tai, jog šiltnamio efektą planetoje labai didina naminių gyvūnų gausa, daug kas juokėsi – še tau, visų bėdų maišas – mieloji karvutė ar avytė... Bet kai kurie specialistai nesijuokė. Suskaičiavo galvijų, kitų naminių gyvūnų bandas, būrius, apskaičiavo, kiek kuris gyvūnas aplinkon išskiria atliekų, šiuo atveju – dujų, ir paskelbė stebėtinus skaičius.

Pasirodo, jog naminiai gyvūnai iš tikrųjų išskiria gana apčiuopiamą dalį anglies dvideginio, daug metano ir labai daug azoto oksidų. O metanas ir azoto oksidai sukelia daug didesnį šiltnamio efektą nei visos kitos dujos, kartu sudėtos.

Ar įmanoma išsiversti be mėsos? Galbūt - ne. Toks jau mūsų organizmas. Ar galima sumažinti jos vartojimą? Taip. Tik kažin ar pasiseks, nes mėsytės nori vis daugiau milijardų burnų...

Kaip teks suktis? Su augaliniu maistu viskas paprasčiau – genetiškai modifikuoti augalai įsitvirtins, paplis dar labiau ir bent porai dešimtmečių patenkins mūsų poreikius. Deja, ir genetiškai modifikuotų augalų galimybės ribotos - kad ir ką darytum, rugys neaugins kilogramą sveriančios varpos. Nebent kur nors laboratorijoje. Genetiškai modifikuotų gyvūnų indėlis, matyt, bus gerokai mažesnis. Tačiau bendras maistui skirtų gyvūnų skaičius, žinoma, didės.

Girdėjau, jog matant jų įtaką šiltnamio efektui, genetikos inžinieriai jau konstruoja naujas bakterijas, kuriuos iš esmės sumažins išmetamų aplinkon dujų kiekį. Tos bakterijos darbuosis galvijų viduriuose.

Galbūt kada nors pravers ir žmonėms. Beje, kodėl iki šiol niekas neapskaičiavo, kiek metano kasdien atmosferon išmeta žmonės, kurių jau dabar 6,5 milijardo?

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"