Paieška Baltijos jūros projektas

Gamta, kūryba ir aš

Įspūdžiai iš Baltijos jūros projekto (BJP) surengtosios stovyklos

Kristina AVESTIANAITĖ

Kauno Jono Basanavičiaus vidurinė mokykla

 

Kai buvau maža mergaitė, močiutė sakydavo, kad tikrąjį gamtos grožį (ryšį su augmenija ir mažaisiais miško gyventojais) gali pajusti tik tada, kai joje praleisi daugiau laiko. Todėl mes dažnai drauge susikabinusios už rankučių vaikštinėdavome parko takeliais. Tikiu, kad močiutė man įskiepijo meilę gamtai.

 

Ar kraustysimės į kitą planetą?..

 

Kai buvau rugpjūčio 21–24 dienomis vykusioje kasmetinėje Baltijos jūros projekto (BJP) stovykloje Lietuvos mokyklų mokiniams „Gamta, kūryba ir aš“, ši ryšį pajutau. Juk mes gyvenome Lietuvos jaunųjų gamtininkų centre, esančiame Pavilnių regioniniame parke. Vakarais vaikščiodama po šio centro parką ir mažąjį zoologijos sodelį pasijutau tarsi sugrįžusi į vaikystę, vėl prisiminiau tuos pasivaikščiojimo su močiute vakarus...

Šioje stovykloje dalyvavo 21 mokinys iš įvairių Lietuvos kampelių: Kauno, Kauno rajono (Garliavos, Mastaičių, Lapių), taip pat ir iš Prienų, Vilniaus bei Alytaus miestų mokyklų. Taigi, stovyklos metu mes daug kalbėjome apie gamtosaugą, patyrėme daug gerų įspūdžių, išmokome daug naujo bei susiradome gerų draugų.

Pirmąją dieną - stovyklos atidarymas. Po pietų - ekodramos užsiėmimas (vedė Raimonda Medeišienė). Jo metu visi susipažinome žaisdami žaidimus, verčiančius ne tik prisiminti vienas kito vardą, o ir sužinoti šį tą daugiau apie kitų charakterį bei pomėgius.

Vėliau mes vaidinome proceso dramą. Pasidalinome į keturias grupeles ir kiekviena iš grupelių turėjo įtikinamai suvaidinti, nupiešti ar pakalbėti apie kraustymosi į kitą planetą svarbą. Mūsų Žemė ­– labai užteršta, todėl reikia galvoti apie tolesnį žmonių išlikimą. Mums buvo pasiūlyta planeta X – naujoji mūsų gyvenvietė. Viena grupelė piešė transporto priemones, kuriomis būtų galima patekti į naująją planetą, kita suvaidino televizijos laidą, norėdama mus informuoti, ką mano žmonės apie persikraustymą. Trečioji grupelė suvaidino šeimą, kurią taip pat palietė ši opi problema. Na, o ketvirtosios grupelės nariai suvaidino, jog švenčia Kalėdas ir jų trokštamiausia dovana – grynas oras, kurio mūsų planetoje beveik neliko. Visos grupelės vieningai nutarė, jog kraustymasis – vienintelis išlikimo kelias. Vėliau piešėme planetą, padalintą į keturis sektorius. Pirmasis sektorius buvo planetos energijos šaltinis, kitame sektoriuje apsigyveno mokslininkai, trečiąjį pavadinome „šeimos“ sektoriumi, o ketvirtasis buvo mišrus – jame buvo ir daug gyvenamų namų, ir energiją tiekiančių vėjo bei vandens jėgainių. Vėliau turėjome sumąstyti, ką daryti su radioaktyviomis atliekomis, kurios liko Žemėje po branduolinio karo.

 

Mąstyti globaliai, veikti lokaliai

 

Tą dieną dar vyko susipažinimo vakaras – vakarienė prie laužo. Žaidėme žaidimą „Pasimatymas“. Tad turėjome progą pabendrauti ir artimiau susipažinti su kitais stovyklautojais.

Kitądien klausėmės paskaitos „Globalus žmonių godumas“ bei dalyvavome diskusijoje, kurią vedė Miglė Simanavičienė. Vėl susiskirstėme į tris grupeles ir bandėme įrodyti, kas kaltas dėl planetos užterštumo – vartotojas, gamintojas ar valdžia. Ši diskusija tikrai vertė pamąstyti ne tik apie kaltes, bet ir apie sprendimo būdus. Diskutuodami supratome ir tai, jog nereikia mąstyti labai globaliai, užtenka prisiminti, ką patys darome, kad galėtume išsaugoti mūsų planetą.

Vienas iš labiausiai patikusių užsiėmimų – „Gamtos įvaizdžiai lietuvių folklore“ (lietuvių liaudies šokiai ir dainos). Mokėmės atpažinti paukščių balsus, klausėmės jų čiulbėjimo bei pamėgdžiojimų. Vėliau bandėme groti įvairiais lietuvių liaudies instrumentais: skudučiais, būgneliais, kanklėmis. Subūrėme ir orkestrėlį, kuris mus pamalonino liaudies muzika.

Kiekvienas lietuvis turi mokėti nors kelis tautinius šokius, todėl mes mokėmės šokti „Žvirblį“, „Siūlai, siūlai susivykit“, įvairius šokius porose bei ratelyje. Šokių metu mus lydėjo gera nuotaika bei juokas. (Už šį smagų užsiėmimą mes esame dėkingi Audronei Vakarinienei.)

Vakare žiūrėjome filmą „Nepatogi tiesa“. Šio filmo siužetas buvo mūsų pamąstymo objektas apie tai, kaip neatsakingai žmonės elgiasi su mūsų planeta Žeme. Vėliau apie tai vyko gyva diskusija.

 

Virš krioklio – žemyn galva!

 

Trečiąją dieną klausėmės Sigito Juzėno paskaitėlės „Laukinių augalų parduotuvės maisto skyrius“. Paskaitėlės–praktinio užsiėmimo metu sužinojome daug naujo apie įvairias žoleles bei augalus. Buvo išsamiai papasakota apie tai, kokius augalus ar grybus galima valgyti, o kokių ne, taip pat, sužinojome, kaip reiktų juos paruošti, kad nebūtų pavojingi mūsų sveikatai ir gyvybei. Taip pat įvyko ir augalų bei žolelių atpažinimo viktorina, kurios nugalėtojai gavo dovanėlių – knygas „Bridges of Tales“ (liet. - „Pasakų tiltai“), „1000 klausimų ir atsakymų apie Lietuvą“ ir „Recycling“ (liet. – „Perdirbimas“).

Po pietų mes buvome padalinti į dvi grupes ir laiką leidome skirtinguose užsiėmimuose. Pirmoji grupelė klausėsi mokytojų iš Suomijos Simo Korpela bei Anja Hakajarvi paskaitos apie vandens užterštumą. Mokytojai buvo labai draugiški ir noriai pasakojo ir apie savo mokyklą bei rengiamas tarptautines stovyklas gamtosaugos tema. Jie mus taip pat kvietė prisijungti ir pamėginti kartu draugiškai jose sudalyvauti.

Ėmėmės Vilnelės vandens kokybės tyrimų - atlikome chemines reakcijas, kurios vyksta vandenyje. Supratome, jog Vilnelės vanduo užterštas ir reiktų imtis saugos priemonių norint užkirsti tam kelią. Šio užsiėmimo metu pagilinome savo chemijos žinias (o ir anglų - kadangi užsiėmimas vyko anglų kalba).

Antroji grupelė pasinėrė į kūrybą. Teisybę sakant, buvo galima pasirinkti ­– kelionę po gamtininkų centro parką ar pasiklausyti mūsų vadovės Virginijos Drobelytės pasakojimų apie įvairius parko objektus ir vėliau parašyti apie pasirinktą objektą trumpą sakmę, ar nupiešti kaukę – pagoniškąjį lietuvių Dievą bei sugalvoti jo šūkį. (Vėliau galėjome pasiklausyti labai gražių moksleivių sukurtų sakmių apie ąžuolus, vabalėlius tipografus, voveraites bei egles. Gražiausių sakmių kūrėjai buvo apdovanoti knygutėmis. Kaukių piešėjai taip pat apdovanoti knygelėmis.)

... Vakarėjo... Stovyklos vadovas Vytautas Eidėjus mus vedė į žygį pėsčiomis po Pavilnių bei Verkių regioninius parkus. Labai gaila, bet ėjo tik šeši moksleiviai, tačiau buvo galima įsitikinti, jog jie – nebijantys iššūkių drąsuoliai. Ėjome ilgesniu ir pavojingesniu keliu. Ne juokas vaikščioti lietaus nudrengtais stačiais šlaitais ir šlaitukais, bristi per upelius, vandens telkinius iki juosmens su rūbais, persisverti per tiltuką ir, vadovui laikant už kojų, žvelgti žemyn į putojantį krioklį iš penkių metrų aukščio. O kur dar slampinėjimas po tamsų bunkerį - jame neįmanoma matyti net savo rankų, prikištų prie pat akių, tad nedrąsu žengti pirmyn...

Po žygio buvome labai pavargę, rūbai nešvarūs, tačiau nuotaika buvo puikiausia. Mūsų komanda buvo tikrai drąsi!

... Paskutinioji stovyklavimo diena. Ant lapukų rašėme viską, kas mums labiausiai patiko. Vėliau - diplomų ir dovanėlių įteikimas. Jaunųjų gamtininkų centro kiemelyje moksleiviai dar ilgai negalėjo išsiskirti ir atsisveikinti, nes čia mums buvo gera. Labiausiai esame dėkingi šio projekto organizatorei, tarptautinio Baltijos jūros projekto koordinatorei Rūtai Jociūtei–Žolynienei už tai, jog suorganizavo šią stovyklą bei pakvietė mus. Esame dėkingi ir stovyklos vadovui Vytautui Eidėjui - už tai, jog nusivedė mus į nuostabų žygį, visuomet sugalvodavo labai smagių, įdomių žaidimų bei padėjo visiems susidraugauti. Taip pat dėkojame užsiėmimų vedėjams Sigitui Juzėnui, Raimondai Medeišienei, Miglei Simanavičienei, Audronei Vakarinienei bei mokytojams iš Suomijos Simo Korpela bei Anja Hakajarvi - už linksmai ir turiningai praleistą laiką užsiėmimuose. Tikimės, jog šiame projekte susitiksime dar ne kartą!

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"