Paieška Išdidžių plunksnuočių viešpatijoje

Išdidžių plunksnuočių viešpatijoje

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Apie gana jauną Labūnavos girininkijos vadovą  Remigijų Bučinską Kėdainių miškų urėdas Juozas Girinas kalbėjo kaip apie puikų miškininką.

„Iniciatyvus, dalyvauja Labūnavos kaimo bendruomenės veikloje, o kai buvo švenčiamas girininkijos penkiasdešimtmetis, pats pasirūpino, kad būtų sukurta šalia girininkijos pastato numatyta pastatyti medžio skulptūra. Aišku, ir mes padėjome – ir mintimis, ir lėšomis, bet viskas vyko jo iniciatyva. Kaip tik šių metų rugsėjo mėnesį numatyta švęsti girininkijos penkiasdešimtmetį, galbūt kartus su Miškininkų diena. Tad štai Remigijus surinko ištisą girininkijos istorijos informaciją, su buvusių ankstesnių girininkų biografijomis.

Pats girininku dirba nuo 2001 metų liepos 3 dienos. Beje, šioje girininkijoje, Pelėdnagių seniūnijoje, kitais metais bus sodinamas naujas parkas. Toje pačioje vietoje, kurioje augo uosynas, nes tie uosiai nudžiūvo.

Girininkas subūrė nevedusių vyrų komandą, pats neseniai trisdešimtmetį perkopęs. Mėgsta bendrauti su vaikais, tad jo vadovaujami jaunieji miško bičiuliai tikrai aktyviai veikia. Paukščių dienos šventę pavasarį rengiame, todėl daug inkilų, lesyklų prigamina. Su aplinkiniais gyventojais gerai sutaria...“, - kalbėjo miškų urėdas Juozas Girinas.

 

Vyrauja minkštieji lapuočiai

 

Girininkijos miškų įvairovė gana didelė, bet daugiausia lapuočių. Jų net apie 55 proc. visų miškų.

„Turi būti visokio amžiaus medynų, jaunuolynų. Žinoma, gerai, kai yra daugiau pusamžių ir brandžių miškų. Bet jų taip greitai neatsiranda, medžiui užaugti reikia ilgo laiko. Yra visokio amžiaus medžių, tad vyksta normali miško rotacija“,  - aiškino girininkas.

Valstybinių miškų girininkijoje – 2426 hektarai. Daugiau kaip pusės plotų yra minkštieji lapuočiai – beržynai, drebulynai; esama šiek tiek ąžuolynų, o uosynų – ir nemažai. Tik kažkodėl uosiai džiūsta. Šio nemalonaus reiškinio priežasčių gali būti įvairių. Juk kalbama ir apie tai, kad Lietuvoje keičiasi net klimatas. Nors gali būti ir paprastesnė priežastis – kenkėjai, ligos. Girininkui, žinoma, gaila uosynų. Vertingi ir gražūs medžiai. O šiaip medžių įvairovė miškuose didžiulė. R. Bučinsko nuomone, retai kur Lietuvoje aptiktum panašią įvairovę.

 

Prie erelio rėksnio lizdo

 

Galbūt todėl ir gyvūnijos įvairove girininkija nesiskundžia. Ypač paukščių visokių gausu. Čionykščius miškus pamėgo net mažieji ereliai rėksniai. Tad jiems veistis girininkijos teritorijoje yra specialus biosferos poligonas. Bet jame yra ir juodųjų gandrų, gervių, garnių, baltųjų garnių, kurių daugėja. Pasitaiko genių, labai daug suopių.

Poligono teritorija Labūnavos girininkijos miškuose – apie tūkstantis hektarų; dar driekiasi ir už jos ribų. Ūkininkavimas šioje teritorijoje suvaržytas, kirtimai nevykdomi nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.      

Remigijus Bučinskas, aišku, žino ir kur yra erelių rėksnių lizdai, tik ne visiems juos rodo. Vieną iš jų, tiesa, apžiūrėjome drauge. Keista atrodė, kad tas šiaip ramybę mėgstantis sparnuotis įsikūrė nudžiūvusiame medyje, visai netoli kelio, kuriuo neretai ir automobiliai važinėja. Gal supranta, jog yra saugomas, tad nusprendė nuo žmonių labai nesišalinti.

Iš kitų medynų gana nemažai eglynų. Miškai daugiausia drėgni, tad, priešgaisriniu požiūriu, didelių rūpesčių nekelia. Nebent tik pavasarį miškininkams reikia būti akylesniems, nes vis dėlto atsiranda sausos žolės padegėjų. Bet praėjusi vasara buvo gana lietinga, tad gaisrams kilti sąlygų mažai buvo.

Pasak R. Bučio, per metus prikertama apie 10 tūkstančių kietmetrių medienos.

Miško vagysčių labai sumažėjo, nors smulkių pažeidimų pasitaiko. Bet jie didelės problemos nesudaro.

 

Nuo miško darbininko iki girininko

 

Kilęs R. Bučinskas iš Žemaitijos.

„Gimiau Šilutės rajone, o užaugau Tauragės rajone, mūsų kaimelis buvo apsuptas miškų. Krikšto tėvas miškininkas, gal ir dėl to man miškas taip pat artimas visada atrodė. Taigi 1995 metais įstojau į Lietuvos žemės ūkio universitetą, miškininkystės fakultetą, o studijas baigiau 2000-aisiais. Pradėjau dirbti Tauragės miškų urėdijoje, Šilinės girininkijoje, globojamas jauno, entuziastingo girininko Arūno Gendroliaus. Dar besimokant kiekvieną vasarą mane jis girininkijoje įdarbindavo. Iš pradžių miškų ūkio darbininku, paskui praktiką atlikdavau, vėliau ir eiguvą priskyrė. Esu labai dėkingas VĮ Kėdainių miškų urėdijos urėdui Juozui Girinui, kad jis manimi jaunu pasitikėjo ir 2001 m. priėmė dirbti girininku Labūnavos girininkijoje. Visada mane traukė tas darbas, norėjau jėgas išbandyti girininkaudamas. Girininkijos kolektyvas tikrai yra geras. Kartu su pavaduotoju Vaidu Balsevičiumi ir eiguliu Vaclovu Vutencu visus darbus nudirbame, rūpinamės bandomaisiais želdiniais, kurių turime nemažai. Naudojamės dviem tarnybiniais automobiliais, taigi ir transporto problemų nėra. Su jaunaisiais miško bičiuliais bendradarbiaujame, yra du būreliai – Pelėdnagių pradinėje mokykloje, kurioje būrelis įkurtas pernai, ir Labūnavos pagrindinėje mokykloje – vyresni moksleiviai. Jie mūsų girininkijoje – gana dažni svečiai. Drauge paukščiams inkilus kabiname, miško žvėrimis rūpinamės, be jų pagalbos neapsieina ir nei vienas miškasodis“, - šnekėjo girininkas.

 

Būsimųjų medžių prieglobstyje

 

Net hektaro plotą girininkija skyrė riešutmedžio bandomiesiems želdiniams. Tiesa, tai ne vien šio medžio sodinukų buveinė. Mat specialiai riešutmedis auga pamišrintas su liepa, ąžuolu, klevu ir egle. Kol kas nelabai žinoma, kokių medžių kaimynystė tinka riešutmedžiui. Štai ir siekiama išsiaiškinti, nes miškininkui tai ne tik smalsu, bet reikalinga, kad žinotų, kokius medžius mišriuose plotuose galima derinti ir kokių negalima. Tame pačiame aptvare, bet atskirame plote auga platanalapio klevo klonų archyvas. Visus įskiepius (iš viso Pabaltijo nuo pačių vertingiausių platanalapių klevų) surinko, ir įskiepijo pats mūsų miškų urėdas Juozas Girinas. Kiekvienas medelis numeruotas, tarsi su savotišku pasu.

O paprastojo uosio bandomųjų želdinių plotas – apie 2,4 ha. Tame plote auga medeliai, išdaiginti iš sėklų, surinktų iš įvairių regionų – iš Skandinavijos šalių, Vokietijos, Prancūzijos, Danijos, Lenkijos. Labai daug surinkta iš Lietuvos įvairių vietų. Kiekvienas medelis turi savo kodą. Pažiūrėjus į juos matyti, kurie geriausiai auga. Vadinasi, tie sodinukai ir geriausiai tinka auginti Lietuvoje. Ar bent tam tikrame mūsų šalies regione. Iš viso šiame plote – net 9 tūkstančiai sodinukų. Jie buvo pasodinti prieš trejus metus.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"