Paieška Vištyčio forumas–3: bendradarbiavimas žuvininkystėje

Tarptautinė konferencija

Vištyčio forumas–3: bendradarbiavimas žuvininkystėje

Vytautas VAITIEKŪNAS

Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro generalinio direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis generalinį direktorių

 

Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities pasienio zonoje esančios Kuršių marios yra aukšto produktyvumo telkinys. Dar prieš 15–20  metų Lietuvos Respublikos dalyje laimikiai siekdavo apie 2 tūkst. tonų. Paskutiniais metais versliniai žuvų sugavimai Kuršių marių Lietuvos Respublikos dalyje sumažėjo ir siekė apie 1300-1400 t, o Rusijos Federacijos Kaliningrado srities dalyje – 2,0-2,4 tūkst. t. Dėl mažėjančių laimikių pajamų netenka žvejai ir kiti verslininkai. Tačiau Kuršių marios tebelieka produktyviausias pasienio vandens telkinys, kuriame sugaunama apie 90 proc. visų Lietuvos vidaus vandenyse sužvejojamų žuvų. Nemunas liko vienintelė Lietuvos upė, kurioje vyksta verslas (metiniai laimikiai – apie 130 t). Bendrų vandenų yra ir su kitais Lietuvos kaimynais.

Nepaisant pasienio vandens telkinių reikšmės, skiriamas nedidelis valstybės dėmesys jų žuvų išteklių valdymui ir ypač atkūrimui. Žuvų ištekliai ne tik reikiamai neatkuriami, bet net ir nėra jų atkūrimo, valdymo, apsaugos ir stebėsenos (monitoringo) tarpvalstybinės sistemos. Dėl įvairių faktorių pasienio vandens telkinių bioįvairovė mažėja, žvejybos verslas komplikuojasi. Nėra glaudžios sąveikos tarp šalių žuvininkystės organizacijų ir žvejų visuomenės, nesikeičiama technologijomis, patirtimi, neracionaliai išnaudojamos žuvivaisinės galimybės, mokslinis potencialas. Pasienio vandens telkiniuose beveik neplėtojama rekreacinė žuvininkystė, kuri įgalina gauti apie 5 kartus didesnį efektą iš tų pačių žuvų išteklių panaudojimo. Norint spręsti šias problemas būtinas glaudus bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis.

Dabar Lietuvoje siūloma keisti verslinės ir mėgėjiškos žūklės tvarką, todėl yra įdomu sužinoti kokia situacija yra kitose kaimyninėse šalyse.

2008 m. rugsėjo 24-26 d. Lietuvoje, Vilkaviškio r. Vištytyje įvyksianti tarptautinė konferencija „Vištyčio forumas  3  - Tarptautinis bendradarbiavimas žuvininkystėje“ įneš didelį indelį mėgėjiškos ir rekreacinės žuvininkystės plėtrai bei verslinei žuvininkystei vystyti. Bus pateikti pasiūlymai apie įstatyminių normų ir reglamentų sutvarkymą. Konferencijoje dalyvaus šešių šalių atstovai: Lietuvos, Lenkijos, Rusijos Federacijos, Baltarusijos, Latvijos, Ukrainos valstybių  institucijų, mokslo įstaigų ir ūkinių subjektų atstovai bei socialiniai partneriai.

2008 m. rugsėjo 24 d. – tarptautinės konferencijos atidarymas.

2008 m. rugsėjo 25 d. – tarptautinė konferencija prasidės dalyvių registracija, vėliau vyks plenarinis posėdis, kuriame sveikinimo žodžius tars Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrė prof. habil. dr.  Kazimira Danutė Prunskienė, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities žemės ir žuvininkystės ūkio ministras Andrėjus Romanovas, kitų šalių atstovai. Po pietų prasidės darbas sekcijose.  Pirmojoje sekcijoje bus pristatyti pranešimai apie vidaus vandenų tyrimus, verslinės ir mėgėjiškos žūklės plėtros strategiją. Antrojoje sekcijoje bus pristatyti pranešimai apie naujas žuvų auginimo technologijas ūkininkams ir smulkiesiems verslininkams. Sekcijų darbas pasibaigs diskusijomis bei protokoline vakariene.

2008 m. rugsėjo 26 d. – antrosios sekcijos „Naujos žuvų auginimo technologijos ūkininkams ir smulkiesiems verslininkams“ dalyviai galės nuvykti į Simno eksperimentinį žuvų veislyną susipažinti su eksploatuojamomis uždarosiomis sistemomis. Vėliau bus svarstomas konferencijos rezoliucijos projektas, pasirašomos bendradarbiavimo sutartys su kaimyninių šalių institucijomis.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"