Paieška Tarsi medžiais kalbėjo „Šiaulių arena“...

Tarsi medžiais kalbėjo „Šiaulių arena“...

2008 09 19 naujojoje „Šiaulių arenoje“ surengta sueiga, skirta devintąjį kartą nepriklausomoje Lietuvoje pažymėti Miškininko dieną.

Augustas UKTVERIS

 

Tapo tradicija, jog priešpaskutinį rugsėjo šeštadienį visose urėdijose švenčiama Miškininko diena. Jos išvakarėse garbūs miškininkai, visos Lietuvos žmonės, kurių veikla susieta su miškais, rinkosi į „Šiaulių areną“. Joje muzikinį sveikinimą susirinkusiems pradžioje siuntė Šiaulių miesto konservatorijos jungtinis moksleivių ir mokytojų akordeonininkų orkestras (vadovė – mokytoja Marytė Markevičienė).

 

Šventės pirmąjį puslapį atvertė Lietuvos miškininkų sąjungos pirmininkas dr. Edmundas Bartkevičius:

„Tapo tradicija, jog Miškininko dienos paminėti susirenkame vis kitame Lietuvos mieste. Šiandien malonu visus sveikinti profesinės šventės proga Šiauliuose. Šie kasmetiniai susitikimai yra ir mūsų tvirtybės šaltinis, kad atsispirtume nepagrįstiems puolimams, neapgalvotoms permainoms... Kitų profesijų žmonės į mišką eina pailsėti, atgauti jėgas, o miškininkams giria – kasdienės veiklos objektas. Gal rašytojas bei filosofas Hermanas Hesė taipogi galvojo apie miškininkus šitaip rašydamas: „Gera, kad žmogus surastų profesiją, pagal kurią ir sugebėtų ne tik dirbti, bet kuri padėtų pažadinti ir įgyvendinti jame glūdinčią svajone, kuri ne tik maitintų, bet ir kilnintų bei leistų išreikšti save“ .

Susirinkus švęsti, nereikėtų imtis kokių gilių analizių. Tačiau Edmundas Bartkevičius kiek grybštelėjo ir šiuo irklu. Tiesa, pasak pranešėjo, krentant medienos kainoms rinkose, lėtėjant šalies ekonomikos tempams, miškų urėdijos dirbo stabiliai – ne tik kertama, o ir sodinami nauji miškų plotai. Nepamirštamas ir miškų sertifikavimo bei registravimo procesas. Gerai, jog nuolat yra bendradarbiavimo saitai tarp valstybinių miškų valdytojų ir privačių girių savininkų. Džiugina ir išplėtota jaunųjų miško bičiulių veikla.

„Tačiau negalime nepaminėti ir mūsų veiklos sąlygų. Pastaruoju metu labai suintensyvėjo kai kurių medienos pramonės atstovų įvairiausių formų atakos prieš šalies valstybinių miškų ūkį, kaltinant miškininkus ir jų vadovybę įvairiomis būtomis ir nebūtomis nuodėmėmis. Tam pasitelkiant net kaimyninių valstybių verslo partnerius (IKEA ir pan.). Miškininkai yra kaltinami, kad jie trukdo pramonininkams plėtoti savo pajėgumus, kad miškų urėdijos ūkininkavo neracionaliai, kad pernelyg mažai kertama ir t.t. Visa tai daroma tiek pasitelkiant žiniasklaidą, tiek įvairiais raštais atakuojant Vyriausybę bei Seimą.

Kita vertus, atsiradęs naujas visuomeninis judėjimas „Už gamtą“ reikalauja nekirsti miškų nuo kovo iki rugpjūčio. Užmirštant, jog dabartinių ir ankstesnių kartų miškininkų darbas, protingas ūkininkavimas ir sudarė prielaidas rastis tokiai gausiai biologinei įvairovei Lietuvos miškuose, ko pavydi daugelis Europos šalių“, - kalbėjo Edmundas Bartkevičius.

Jis taipogi atkreipė dėmesį ir į kai kurių visuomeninių organizacijų siūlymus perduoti valstybinių miškų valdymą Žemės ūkio ministerijai. Jai jau miškai yra priklausę – puikiai atsimename tuos laikus, kai buvo supriešinti miškininkai ir aplinkosaugininkai. Miškų ūkio valdymo perdavimas Žemės ūkio ministerijai, ko gero, grėstų geros, stabilios tvarkos miškų žinyboje suardymu. Lietuvos miškininkų sąjunga tam nepritarianti.

„Mes dar pamename visai neseną Žemės ūkio ministerijos siūlymą perduoti 50 tūkst. ha valstybinių miškų kaip kompensaciją už mieste savininkams negrąžintus sklypus. Jei valstybiniai miškai būtų priklausę Žemės ūkio ministerijai, manau, jog šis pasiūlymas jau būtų įgyvendintas“, - sakė Lietuvos miškininkų sąjungos vadovas.

Beje, Europos šalių miškų ministrai 2007 metų lapkričio 5-7 dienomis Varšuvoje vykusioje konferencijoje nutarė šių metų spalio 20-24 d. paskelbti visuotine Europos miškų savaite. Tikslas – supažindinti visuomenę su miškininkų veikla. Tad kiekvienas miškininkas turėtų prisidėti prie Europos miškų savaitės renginių.

 

Aplinkos ministras Artūras Paulauskas iš šventinės tribūnos prisipažino, jog nusprendė sakyti ne proginę kalbą, o dalykiškai apžvelgti problematiką šalies valstybiniuose miškuose.

„Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, miškai tvarkomi pagal bendrus darnaus miškų ūkio vystymo principus, kurie nustato, jog miškai ir miško žemė turi būti prižiūrima, naudojama palaikant biologinę įvairovę, produktyvumą, gebėjimą atsikurti, gyvybingumą, pajėgumą užpildyti dabar ir ateityje ekologinę, ekonominę ir socialinę funkcijas lokaliniu, nacionaliniu ir globaliniu lygmeniu. Nedarant žalos kitoms ekosistemoms.

Vadovaujantis šiais principais suformuota mūsų šalies politika ir strategija. Patvirtintos Lietuvos miškingumo didinimo, miško genetinių išteklių ir selekcijos plėtros, valstybinių miškų medelynų modernizavimo plėtros, ąžuolyno, turimo valstybiniuose miškuose, programos bei kiti dokumentai ir teisės aktai, reglamentuojantys miškų naudojimą, atkūrimą ir plėtrą“, - kalbėjo Artūras Paulauskas.

Pasak jo, neabejotinai svarbiu šių uždavinių įgyvendinimo garantu – ir valstybinės miškų urėdijos, kurios patikėjimo teise valdo, naudoja, atkuria ir prižiūri, saugo šalies valstybinės reikšmės miškus. Miškų urėdijose per pastaruosius kelerius metus padarytos ženklios investicijos, daug nuveikta modernizuojant valstybinius miško medelynus. Žemės ūkiui netinkamose žemėse įveista daug naujų miškų. Efektyviai veikia bendra valstybinė priešgaisrinių priemonių sistema. Užkirstas kelias neteisėtiems miško kirtimams ir medienos grobstymams. Miškai pritaikomi visaverčiam poilsiui gamtoje kuriant rekreacinę infrastruktūrą. Labai pasistūmėta ir teisiškai įregistruojant valstybinius miškus. Valstybiniai miškai sertifikuojami pagal visame pasaulyje pripažintą sistema.

Nuo 2004 m. įgyvendinant Lietuvos miškingumo didinimo programą šalies miškų plotas padidėjo vienu procentu (apie 50 tūkst. ha) – dabar miškai apima 32,7 proc. šalies teritorijos.

Aplinkos ministras atkreipė dėmesį, jog miškų urėdijos taipogi daug prisideda formuojant mūsų jaunosios kartos pasaulėžiūrą, pagarbą gamtai. Miškininkų iniciatyva šalies mokyklose, vaikų darželiuose veikia 346 jaunųjų miško bičiulių būreliai, klubai, mokyklinės girininkijos, miško bičiuliukų tuntai, vienijantys daugiau kaip 6000 narių.

„Artimiausioje perspektyvoje vieni iš aktualiausių uždavinių lieka Lietuvos miškingumo programos įgyvendinimas, ES struktūrinės paramos priemonių miškų ūkiui įsisavinimas. Būtina sudaryti kuo palankesnes sąlygas privačių žemių savininkams pasinaudoti ES finansine parama. Atidumo ir kruopštumo reikalauja kvalifikuotų paslaugų jiems teikimas, bei aprūpinimas kokybiškais miško sodmenimis naujų miškų įveisimui. Reikia atsakingai tęsti valstybinės reikšmės miškų teisinės registracijos darbus. Išsiaiškinti padarytas klaidas dėl atsiradusių neteisėtų privatizacijos atvejų valstybinės reikšmės miško plotuose bei užtikrinti tinkamą jų apsaugos statusą.

Pastaruoju metu ypač išaugo privačių miškų sektoriaus reikšmė. Pirmiausia, šie miškai teikia naudą daugiau kaip 230 tūkst. jų savininkų. Tai labai svarbus faktorius šalies ekonominiame ir socialiniame gyvenime. Be to, nuolat didėja privačių miškų indėlis šalies medienos rinkoje, vis daugiau Lietuvos gyventojų džiaugiasi šalies miškų teikiamomis gėrybėmis, galimybe poilsiauti ne tik valstybiniuose, o ir privačiuose miškuose. Nors privačių miškų šeimininkų šeimininkavimo miškuose patirtis dažniausiai dar nesiekia nė dešimtmečio, pastebimai gerėja nuosavybės svarbos suvokimas, o tai lemia ir geresnį šių miškų tvarkymą. Siekiant ilgalaikės naudos ir savojo miško išsaugojimo vaikams. Vis daugiau dėmesio skiriame ateities privatiems miškams. Ne tik atkuriamas iškirstas miškas, bet ir investuojama ir į naujų miškų įveisimą, miškų ekologinės, socialinės ir ekonominės vertės didinimą“, - kalbėjo šalies aplinkos ministras.

Jis akcentavo, jog nauji iššūkiai šiandien iškyla ir miškų sektoriui. Visų pirma, pasaulinės ekonominės recesijos akivaizdoje kaip niekad aktualus tampa miškų ūkio ekonominio gyvybingumo ir tuo pačiu sektoriaus gyvybingumo klausimas. Ši problema aktuali tiek miškų urėdijoms, tiek privačių miškų savininkams. Iš kitos pusės, sparčiai didėjantis medienos poreikis pramonėje ir energetikoje taip pat kelia tam tikrą įtampą medienos rinkoje. O kartais pasireiškia ir nekorektiškais metodais, atskirų verslo grupių propaguojamais siekiais užsitikrinti išskirtines sąlygas apsirūpinant apvaliąja mediena. Juk kirtimų apimtys Lietuvoje šiandien jau priartėjusios prie optimalių.

„Medienos išteklių racionaliam naudojimui taip pat kyla tam tikros grėsmės, nes šiandien dar garsiai sklinda kai kurių visuomeninių ar aplinkosaugos organizacijų nepagrįsti reikalavimai uždrausti miško kirtimus 5-6 mėnesius, visiškai atsisakyti plynų miško kirtimų. Yra Lietuvos stojimo į ES metu priimti įsipareigojimai įgyvendinti paukščių ir buveinių direktyvas, sukuriant paukščių ir buveinių apsaugai svarbių saugomų teritorijų tinklą. Didėja norai miško žemę (ypač valstybinius miškus) skirti miesto plėtros poreikiams, naudingų iškasenų karjerams eksploatuoti, kitoms su miškų ūkiu visiškai nesusietoms reikmėms“, - kalbėjo iš šventinės tribūnos ministras Artūras Paulauskas.  

Jis taipogi priminė, jog šiandien kai kurie politikai iš naujo pradeda eskaluoti valstybinių miškų ūkio valdymo funkcijų perdavimą Žemės ūkio ministerijai. Po nepriklausomybės atkūrimo miškų žinyba buvo bene daugiausiai mėtoma. Ir jau pergyveno tris panašias transformacijas ir reorganizacijas. Pasak aplinkos ministro, šiandien vietoj kalbų apie miškų ūkio žinybos stumdymą (kuris jokio teigiamo efekto neduoda, o tik sukeltų sistemoje dezorganizacija ir pareikalauti nemažai papildomų valstybės biudžeto išlaidų) reikia sutelkti dėmesį į vieningą darbą ir bendromis pastangomis spręsti visas iškylančias problemas, kad miškų ūkis Lietuvoje ir toliau modernėtų.

... Miškininko dienos proga aplinkos ministras nuoširdžiai sveikino visus specialistus, dirbančius miškų urėdijose, nacionaliniuose parkuose, savivaldybėse, miško mokslo ir mokymo įstaigose, miškotvarkos, miškų apsaugos, selekcijos ir sėklininkystės, miškų kontrolės bei kituose valstybės institucijose, privačiose miškų ūkio įmonėse, privačių miškų asociacijų narius, miško darbininkus, Lietuvos miškininkų sąjungos, privačių miškų ūkio įmonių darbuotojus, jaunuosius miško bičiulius ir jų vadovus, o taip pat ir privačių miškų savininkus. Visus, kurie padeda auginti ir saugoti mišką – žmogaus išminties ir gerovės šaltinį.

 

Profesinės šventės, Miškininko dienos proga, aplinkos ministro padėkos įteiktos:

Nauriui Jotautui, Švenčionėlių miškų urėdijos miškų urėdui; Jonui Rimvydui Šečkui, Telšių miškų urėdijos Platelių girininkijos girininkui; Arvydu Strazdui, Valkininkų miškų urėdijos miškų urėdui; Marijonui Sinkevičiui, Druskininkų miškų urėdijos Kabelių girininkijos girininkui; dr. Loretai Semaškienei, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Miškų ir dekoratyviųjų želdynų fakulteto prodekanei; Linutei Melkovienei, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos Bendrojo skyriaus specialistei.

 

Buvo perskaitytas aplinkos ministro įsakymas dėl 1-os kvalifikacinės girininko klasės suteikimo šiems valstybės įmonių miškų urėdijų girininkams:

Jonui Algirdui Barysui, Varėnos miškų urėdijos Dubyčių girininkijos girininkui; Juozui Kasperavičiui, Jurbarko miškų urėdijos Monciškių girininkijos girininkui; Rimantui Bruzgai, Šalčininkų miškų urėdijos Dieveniškių girininkijos girininkui; Jonui Butkevičiui, Radviliškio miškų urėdijos Gudžiūnų girininkijos girininkui; Virginijui Mušauskui, Kuršėnų miškų urėdijos Šaukėnų girininkijos girininkui; Antanui Navickui, Kaišiadorių miškų urėdijos Būdos girininkijos girininkui; Albinui Siniauskui, Varėnos miškų urėdijos Dainavos girininkijos girininkui; Petrui Venckui, Šalčininkų miškų urėdijos Rudninkų girininkijos girininkui.

 

Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas taipogi buvo šventiškai dalykiškas, pabrėždamas, jog tos lėšos, kurios buvo uždirbtos pernai, padidėjus medienos kainai, neiššvaistytos.

„Daugiau kaip 40 mln. Lt išleista valstybinių miškų registravimui. Ryžomės tai padaryti. Tikimės, jog šių metų pabaigoje apie 70 proc. Lietuvos valstybinių miškų bus įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Atsiradus papildomoms lėšoms daugiau nei 15 mln. Lt skyrėme medelynų modernizavimui. Daugiau nei 20 mln. Lt skirta keliams miškuose tvarkyti.

Per 10 metų medienos kaina pabrango tik 50 proc., visos kitos medienos gavimui sudedamosios dalys pabrango 200 proc. Nesame prasiskolinę, jei ir pasiskolinę iš bankų, tačiau tai sudaro tik 5-7 proc. įmonės kapitalo, o investicijos padarytos milžiniškos. Vien rekreacinių objektų įrengta per 1000.

Laukia dar pertvarkymas ir kitų medelynų. Jie bus tolimesnis rodiklis ir tolimesnei galimai reorganizacijai“, - kalbėjo šalies generalinis miškų urėdas.

 

Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos garbės raštai įteikti:

Astai Juškevičienei, Alytaus miškų urėdijos medelyno brigadininkei; Dainai Marijai Račienei, Anykščių miškų urėdijos Kavarsko girininko pavaduotojai; Rolandui Miliukui, Kaišiadorių miškų urėdijos miškotvarkos ir miško naudojimo inžinieriui; Vytautui Sadauskui, Kauno miškų urėdijos Kalnėnų girininkijos eiguliui; Dianai Kindurienei, Kėdainių miškų urėdijos miško naudojimo ir miškotvarkos inžinierei; Violetai Mačenskienei, Marijampolės miškų urėdijos vyriausiajai buhalterei; Augustui Lemežiui, Mažeikių miškų urėdijos miškų urėdo pavaduotojui miškininkystei; Alfonsui Vidui Misevičiui,  Panevėžio miškų urėdijos medienos ruošos ir techninio padalinio vyresn. mechanikui; Egidijui Barčkui, Radviliškio miškų  urėdijos miško urėdo pavaduotojui miškininkystei; Mindaugui Jankauskui, Šakių miškų urėdijos Klevinių girininkijos girininkui; Julijanai Skirutienei, Šalčininkų miškų urėdijos Girios girininkijos girininko pavaduotojai; Kęstučiui Kinderiui, Tauragės miškų urėdijos Ringių girininkijos girininkui; Egidijui Želviui, Tytuvėnų miškų urėdijos Kelmės girininkijos girininkui; Marijonai Zinkevičienei, Trakų miškų urėdijos vyr. buhalterei; Gintarui Venslovui, Utenos miškų urėdijos Utenos girininkijos girininko pavaduotojui; Gintarui Kazlauskui, Varėnos miškų urėdijos miškų urėdo pavaduotojui medienos ruošai ir prekybai; Antanui Jurčiukoniui, Veisiejų miškų urėdijos Seirijų girininkijos girininko pavaduotojui; Francui Jakubovskiui, Vilniaus miškų urėdijos Migūnų girininkijos girininkui; dr. Vytautui Bareikai, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Aplinkotvarkos katedros lektoriui; Reginai Bartusevičienei, Generalinės miškų urėdijos Teisės ir personalo skyriaus vyresn. specialistei.

 

Buvo perskaitytas generalinio miškų urėdo įsakymas dėl 2-os kvalifikacinės girininko klasės suteikimo šiems valstybės įmonių miškų urėdijų girininkams:

Eimontui Alsiui, Kuršėnų miškų urėdijos Pavenčių girininkijos girininkui; Romanui Ascilai, Marijampolės miškų urėdijos Vilkaviškio girininkijos girininkui; Irmantui Barkauskui, Veisiejų miškų urėdijos Ančios girininkijos girininkui; Raimondui Bernotui, Kuršėnų miškų urėdijos Gulbinų girininkijos girininkui; Rolandui Čakui, Veisiejų miškų urėdijos Veisiejų girininkijos girininkui; Algiui Krivui, Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos girininkui; Kęstučiui Mikulskui, Trakų miškų urėdijos Ropėjų girininkijos girininkui; Romaldui Račui, Anykščių  miškų urėdijos Kavarsko girininkijos girininkui.

 

Buvo perskaitytas generalinio miškų urėdo pavaduotojo įsakymai dėl valstybinių miškų medelynų apžiūrų rezultatų ir dėl parodos „Sprendimų ratas“ dalyvių pagerbimo. Geriausiųjų medelynų darbuotojams bei miškų urėdijų atstovams, rengusiems dalyvavimą parodoje „Sprendimų ratas“, atiteko prizai ir pažintinės kelionės į užsienio šalis bei parodų centrą Dortmunde (Vokietija).

 

Miškininkus sveikino ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas, kalbėjęs itin pakiliai:

„Jūsų darbo neretai ir nepamatysi – vis skirtas vaikams ir vaikaičiams džiaugtis. Tai reiškia, jog savo rankomis pasodini ne vieną šimtą, o ir tūkstantį medelių ateičiai. Tad kuriate ateitį, kaip architektai, mokytojai... Jūsų rankose keleto ateities kartų sveikata, grožis, pomėgiai. Netgi poezija. Tad ta proga paskaitysiu Antano Baranausko „Anykščių šilelį“. (...) Ir Jono Aisčio eilių. (...).

... Tačiau  dar svarbiau yra išauginti medį žmogaus širdy. Kad nuo kūdikystės gebėtų saugoti, vertinti, išmintingai panaudotų, o atėjus laikui ir atsipūstų pavėsyje. Tai todėl tokia svarbi ne tik tiesioginė jūsų, brangieji ir sumanieji miškininkai, veikla – puoselėti, želdinti, racionaliai panaudoti gamtos turtus bei skiepyti jaunimui meilę miškui, gimtajam kraštui. Dėkoju jums už rūpestį Lietuvos gamta, už kantriai tiesiamus tiltus tarp medžių ir žmonių.“

 

Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas įteikė savuosius padėkos raštus:

Antanui Algimantui Baranauskui, Kretingos miškų urėdijos miškų urėdui; Pranui Jonkui, Biržų miškų urėdijos Biržų girininkijos girininkui; Danutai Kazakevičienei, Nemenčinės miškų urėdijos miškų urėdo pavaduotojai miškininkystei; Mindaugui Navasaičiui, Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškininkystės katedros docentui; Juozui Antanui Neverauskui, Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos Jūrės girininkijos girininkui; Algimantui Tamašauskui, Šilutės miškų urėdijos Švėkšnos girininkijos girininkui.  

 

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas:

„Saugokite mūsų turtą – miškus, kartu ir mūsų dvasią bei kultūrą. Dėkoju jums už tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu.

Žinau, jog į miškus kai kas ir gviešiasi, tačiau galiu užtikrinti: kol dirbs mūsų Vyriausybė, miškai bus apsaugoti.

(...) Skridau  malūnsparniu per Lietuvą, Latviją, Estiją. Galiu pasakyti, jog mūsų miškai tikrai yra gražiausi... Sveikinu ir didžiuojuosi tuo. Puiku, jog jus saugote  8 proc. nacionalinio turto, jog gaminate 4 proc. bendro vidaus produkto. Priminsiu, jog tų keturių procentų reikia norint išlaikyti visas šalies pradines, pagrindines, vidurines mokyklas, gimnazijas. Tad miškininkų indėlis yra labai didelis. (...) Pagalvokime ir apie tai, jog pasaulio trečdalis valstybių, galima sakyti, visai neturi miškų, jau nekalbant, jog pasaulis (net ir Europa) dykumėja.“

 

Ministras Pirmininkas savo padėkas įteikė:

Vytautui Daukševičiui, Jonavos miškų urėdijos miškų urėdui; Zigmonui Siminauskui, Rietavo miškų urėdijos Judrėnų girininkijos girininkui; Algimantui Juozui Kundrotui, Kuršėnų miškų urėdijos miškų urėdui; Vytautui Valinskui, Zarasų miškų urėdijos Salako girininkijos girininko pavaduotojui; Lionginui Mažeikai, Ukmergės miškų urėdijos Glitiškių girininkijos girininko pavaduotojui; Laimutei Jakaitienei, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Miškininkystės katedros lektorei.

 

Miškininkus sveikino Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Juozas Jaruševičius, įteikęs miškininkams ir šio komiteto vedėjo Broniaus Bradausko padėkas bei perskaitęs jos sveikinimą.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Broniaus Bradausko padėkos įteiktos:

Sigitui Kazimierui Dovydaičiui, Raseinių miškų urėdijos miško atkūrimo inžinieriui; Robertui Judickui, Prienų miškų urėdijos miškų urėdui; Rimantui Kapušinskui, Rokiškio miškų urėdijos miškų urėdui; Sauliui Laurikiečiui, Pakruojo miškų urėdijos Gedžiūnų girininkijos girininkui; Juozui Noreikai, Šiaulių miškų urėdijos miškų urėdo pavaduotojas medienos ruošai ir prekybai; Tomui Pūkui, Kupiškio miškų urėdijos miškų urėdo pavaduotojui miškininkystei.

 

Taipogi miškininkus sveikino Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Jonas Jagminas. Ūkio ministras Vytas Navickas sveikindamas priminė, jog pramonininkai nesiekia skriausti miškininkų. Žemės ūkio ministrė Kazimira Danutė Prunskienė taipogi tarė šiltą žodį miškininkams, pabrėždama, jog visus vienija žemė, ant kurios auga ir miškas, kad turime ne susipriešinti, o ieškoti geriausio balanso valstybės labui.

Be abejo miškininkus sveikino ir šalies priešgaisrinės apsaugos sistemos bei policijos vadovai.

Lietuvos paraplegikų asociacijos prezidentas Juozas Bernatavičius dėkojo miškininkams už paramą ir atliktus geruosius darbus neįgaliesiems – už takus miškuose, už centrą Monciškėse, prie Baltijos.

Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos „Litbioma“ prezidentas Remigijus Lapinskas pasidžiaugė, jog jau ketverius metus draugauja su valstybine miškų sistema, jog jau pernai 17 proc. centralizuotos šilumos Lietuvoje pagaminta naudojant vietinę atsinaujinančią žaliavą – biokurą. (Tiesa, Švedijoje net 66 proc. centralizuotos šilumos gaunama iš atsinaujinančių energijos išteklių.)

Sveikintojų buvo, žinoma, dar daug. Jų tarpe buvo ir Šiaulių apskrities viršininkas Alvydas Šedžius. Jis tarsi pajuokavo, tarsi rimtai sakė, jog miškininkai su miškais pritinka bet kokiai ministerijai.

„Ir Krašto apsaugos ministerijai miškas patinka – šauniai kareiviai jame gali slėptis... Kaip gali nerūpėti Sveikatos apsaugos ministerijai, jei pušynai nuostabiai gydo, neminint jau to, jog miškininkai ir neįgaliaisiais rūpinasi... Finansų ministerijai rūpi, kiek miškininkai uždirba, kiek biudžetą papildo... Švietimo ir mokslo ministerijai ar gali miškininkai nerūpėti: ir mokslo esama, ir darbo su moksleiviais, jaunaisiais miško bičiuliais. Užsienio reikalų ministerijai miškininkai labai svarbūs tuo, jog dažnai važiuoja į užsienius – į seminarus, mokymus, tad kiekvienas urėdas būtų puikiausias ambasadorius... Žodžiu, visas problemas išspręstume, jei Generalinė miškų urėdija būtų prie Vyriausybės, o urėdijos pavaldžios apskričių viršininkams. Plojimai?.. Štai šioje šventėje groja akordeonistų ansamblis, kuris pavaldus apskričiai – kaip šauniai groja. Pavyzdys: susigrotume ir mes“, - lyg linksmino visus, lyg ir „lakmuso popierėlį“ paleido Šiaulių apskrities viršininkas.

Miškininkams šventės proga, ko gero, nieko kito neliko, kaip šeimininkams - „Šiaulių arenai“ - padovanoti simbolinį ąžuoliuką. O puikaus dainininko Gyčio Paškevičiaus ir grupės „Vairas“ atliekami kūriniai, lazerių šviesos visus „aprengė“ suvis šventine nuotaika. Ošė plojimai, tarsi medžiais kalbėjo „Šiaulių arena“...

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"