Paieška Aplinkos ministerijoje: 2008 m. lapkričio 10-16 d.

Aplinkos ministerijoje: 2008 m. lapkričio 10-16 d.

 

Lapkričio 10-11 d. Berlyne (Vokietija) vyko seminaras „Sanglaudos fondas 2007-2013“. Dalyvavo AM Komunalinio ūkio departamento direktorius Rimgaudas Špokas ir Vandens paslaugų skyriaus vedėja Vilma Karosienė. Išsamesnė informacija: Rimgaudas Špokas, tel. 266 3506.

 

Lapkričio 10-11 d. Briuselyje vyko Europos Komisijos darbo grupės susitikimas, kuriame svarstyti klausimai dėl nanomedžiagų naudojimo. Dalyvavo AM Cheminių medžiagų departamento Rizikos vertinimo skyriaus vyr. specialistas Sigitas Beržinskas. Išsamesnė informacija tel. 212 6098.

 

Lapkričio 10-12 d. Berlyne (Vokietija) vyko konferencija „Sanglaudos fondas 2007-2013, efektyvus programos valdymas ir įgyvendinimas“. Dalyvavo AM Europos Sąjungos paramos administravimo departamento ES fondų valdymo skyriaus vyr. specialistė Kristina Naglytė. Išsamesnė informacija tel. 266 3525.

 

Lapkričio 10-11 d. Briuselyje vyko 45-tasis CITES komiteto susirinkimas. Dalyvavo AM Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Eugenijus Leonavičius. Išsamesnė informacija tel. 266 3550.

 

Lapkričio 11-15 d. Paryžiuje (Prancūzija) - seminaras „Dvylika žingsnių, padėsiančių jums tapti geresniais programų ir projektų vadovais“. Dalyvauja AM Europos Sąjungos paramos administravimo departamento ES fondų valdymo skyriaus vyr. specialistai Sigita Umbrasaitė, Laura Zukė ir Aurimas Zabulis bei Komunalinio ūkio departamento Vandens paslaugų skyriaus vyr. specialistė Laura Bernackaitė. Išsamesnė informacija: Laura Zukė, tel. 266 3531.

 

Lapkričio 11-16 d. Šanchajuje (Kinija) vyksta 3-iasis pasaulinės parodos „EXPO 2010“ dalyvių susitikimas. Dalyvauja AM Visuomenės informavimo ir viešųjų ryšių departamento direktorius Romas Jankauskas. Išsamesnė informacija tel. 266 3488.

 

Lapkričio 12-14 d. Gdanske (Lenkija) vyksta seminaras, kuriame aptariami ES Baltijos jūros regiono strategijos aplinkosaugos klausimai. Dalyvauja AM Aplinkos kokybės departamento Vandenų skyriaus vyr. specialistė Agnė Kniežaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3517.

 

Lapkričio 13 d. sostinės viešbutyje „Naujasis Vilnius“ (Konstitucijos pr. 14) - Priežiūros komiteto posėdis dėl Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) įgyvendinimo priežiūros. Posėdžio tikslas - aptarti Lietuvos 2004-2006 metų BPD aktualijas, esant poreikiui priimti BPD įgyvendinimui svarbius sprendimus, aplankyti keletą įgyvendinti baigtų projektų. Dalyvaus Aplinkos ministerijos sekretorius Inesis Kiškis ir Europos Sąjungos paramos administravimo departamento ES paramos planavimo ir procedūrų skyrius vyr. specialistė Stefanija Zemlickienė. Išsamesnė informacija: Stefanija Zemlickienė, tel. 266 3541.

 

Lapkričio 13-14 d. Briuselyje vyks ekspertų pasitarimas dėl Nacionalinės žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programos. Dalyvaus AM Bendrųjų reikalų departamento direktorius Vidmantas Adomonis. Išsamesnė informacija tel. 266 3624.

 

Lapkričio 13-14 d. Paryžiuje (Prancūzija) įvyks Europos Komisijos darbo grupės dėl požeminio vandens apsaugos pasitarimas, plenarinis posėdis ir konferencija. Pagrindiniai darbotvarkės klausimai: metodinių rekomendacijų projekto „Požeminio vandens būklės ir tendencijų vertinimas“ svarstymas, „ES Požeminio vandens politika: gera būklė ir integruoto valdymo planavimas“. Dalyvaus Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas. Išsamesnė informacija tel. 213 6272.

 

Lapkričio 14-15 d. Briuselyje vyks ES Tarybos aplinkos klausimų darbo grupės posėdis. Dalyvaus AM Aplinkos strategijos departamento direktorė Vilija Augutavičienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3523.

 

Lapkričio 14-21 d. Dohoje (Kataras) vyks Vienos konvencijos šalių narių 8-asis susitikimas (COP-8) ir Monrealio protokolo šalių 20-asis susitikimas. Dalyvaus AM Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vedėja Marija Teriošina. Išsamesnė informacija tel. 266 3501.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3657

 

 

Atidėliojamas sprendimas dėl valstybės paramos pristabdys daugiabučių modernizavimą

 

2008 11 11 Seimo nutarimas atidėti sprendimą dėl Vyriausybės pasiūlytų Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pataisų ir atiduoti jų projektą iš naujo svarstyti būsimai Vyriausybei ne tik pristabdys, aplinkos ministro Artūro Paulausko vertinimu, daugiabučių namų modernizavimo procesą, bet ir dar labiau pažeis teisėtų lūkesčių principą.
Dalis senų daugiabučių namų savininkų šiems namams modernizuoti yra parengę investicijų projektus, kuriems numatyta valstybės parama. Tačiau nėra galimybių įgyvendinti šiuos projektus, kadangi dėl lėšų stokos žadėtoji valstybės parama vis nesuteikiama. Dabar yra 360 daugiabučių namų modernizavimo projektų, kuriems buvo pritarta iki 2008 m. birželio 15 d., kai buvo pakeistos šiam tikslui skiriamos valstybės paramos teikimo taisyklės. Jų vertė – 594,8 mln. litų. Arti pusės šios sumos – 263 mln. litų – sudaro valstybės parama.
Vyriausybės pasiūlytos įstatymo pataisos numatė, kad valstybės paramos gavėjai gautų banko kreditą valstybės paramos daliai padengti, o butų savininkams būtų kompensuojamos šio kredito palūkanos ir draudimo įmoka iš Specialiajai daugiabučių namų modernizavimo programai skirtų lėšų.

AM Visuomenės informavimo skyrius
2008 11 12

 

Piktavalių išpilti naftos produktai užteršė Vilnelę

 

Lapkričio 12 d. Vilnelės upėje sostinės Naujosios Vilnios rajone ties Pramonės gatve buvo pastebėtos naftos produktų dėmės. Teršalai į Vilnelę, pasak Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Rolando Masilevičiaus, patenka iš jos intakėlio, įtekančio dešiniajame krante. Rastas ir taršos židinys. Tai šalia geležinkelio bėgių esantis kanalizacijos šulinys, į kurį, kaip akivaizdžiai matyti, buvo supiltos naftos produktų atliekos. Naftos produktais užterštas ir dirvožemis aplink šulinį. Į jį, preliminariais vertinimais, neteisėtai buvo išpilta daugiau kaip 200 litrų naftos produktų.
Teršalams surinkti ir neutralizuoti gelbėjimo tarnybos pastatė bonines užtvaras, panaudojo sorbentus. Aplinkosaugininkai laboratoriniams tyrimams paėmė vandens ir teršalų mėginių, kad galėtų įvertinti aplinkai padarytą žalą ir nustatyti teršalų kilmę.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 11 12

 

“Panoramos” reklama nedraugiška aplinkai

 

Aplinkos ministerija kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašydama, kad būtų atliktas neseniai Vilniuje atidaryto prekybos ir laisvalaikio centro “Panorama” plakatų ir kitos reklamos tyrimas.

Vilniečiai ir sostinės svečiai, lankydamiesi šiame centre ar pravažiuodami pro šalį, įvairiuose spaudos leidiniuose stebi ryškią reklamą, kurioje vaizduojama mergina, bandanti paslapčiomis naktį senus nereikalingus daiktus išmesti į miško pakraštyje iškastą duobę.

“Reklamos šeimininkai, norėdami patraukti pirkėjus, pasirinko netinkamas priemones ir būdus, - sako aplinkos ministras Artūras Paulauskas. – Šiuo metu, kai mūsų visuomenė mokosi rūšiuoti ir deramai tvarkyti atliekas, išmesti jas į tam tikslui skirtus konteinerius, palikti atliekų surinkimo aikštėse, tokia reklama netiesiogiai skatina visuomenę teršti aplinką, pažeidinėti aplinkosaugos reikalavimus. “

Ministro Artūro Paulausko manymu, aplinkai nedraugiškos reklamos naudojimas nedelsiant turėtų būti sustabdytas.  

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 11 12

 

Ešerių kritimo priežastis gali būti biologinės kilmės

 

Aplinkos apsaugos specialistai toliau aiškinasi žuvų (ešerių) kritimo vidurio ir šiaurės Lietuvoje priežastis. Atlikę detalius paimtų vandens Lėvens, Mūšos ir Nevėžio upėse mėginių tyrimus, taršos cheminėmis medžiagomis nenustatė. Momentinės taršos pėdsakų taip pat nerasta.

Lapkričio 11 d. Valstybinėje aplinkos apsaugos inspekcijoje įvykusiame pasitarime, kuriame dalyvavo Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimo centro, Ekologijos instituto specialistai, buvo svarstyta prielaida, kad ešerių kritimo priežastis gali būti biologinės kilmės. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, žuvų kritimą gali sukelti bakterijos. Pasitarime buvo aptarti tolesni veiksmai.

 „Nutarta VU Ekologijos institute atlikti biologinį bandymą su galimai pažeistomis ir sveikomis žuvimis, - sakė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas. - Bandymams bus gaudomos žuvys iš vandens telkinių, kuriuose yra kritusių ešerių ir upėse, kuriose jų nėra. Šiuo metu tęsiami tyrimai Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos institute.“

Aplinkosaugininkams atlikus vandens telkinių žvalgybą, nustatyta, kad kritusių ešerių randama Lėvens upėje nuo Panevėžio rajono Piniavos gyvenvietės iki įtekėjimo į Mūšą Pasvalio rajone, Mūšos upėje nuo Lėvens įtekėjimo iki Latvijos sienos ir Mūšoje Latvijos teritorijoje. Taip pat kritusios žuvys stebimos Sanžilės kanale tarp Lėvens ir Nevėžio upių. Kritusių žuvų randama beveik visame Nevėžyje, nuo Sanžilės kanalo iki Babtų mietelio.

Kol ešerių kritimo priežastys dar neišaiškintos, gyventojams nerekomenduojama minėtuose vandens telkiniuose gaudyti žuvis ir jas vartoti. 

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 11 12

 

Darbai kūrybiniam konkursui „Žmogus ir aplinka“ – iki gruodžio 1 dienos

 

 Aplinkos ministerija ir Lietuvos žurnalistų sąjunga kviečia žurnalistus dalyvauti tradiciniame kūrybiniame konkurse „Žmogus ir aplinka“ ir savo darbus vertinimo komisijai pateikti iki š. m. gruodžio 1 dienos. Šio jau šeštą kartą ministerijos ir LŽS rengiamo konkurso tikslas – skatinti žurnalistus supažindinti visuomenę su aplinkos sektoriaus (aplinkos apsaugos, statybos bei būsto plėtros) aktualijomis, problemomis ir jų sprendimo būdais, ugdyti sąmoningą šalies gyventojų požiūrį į aplinką.
Konkurse gali dalyvauti žurnalistai, kurie per metus (nuo praėjusių metų gruodžio 1 d. iki šių metų gruodžio 1 d.) aplinkos apsaugos ar statybos ir būsto plėtros temomis paskelbė publikacijų Lietuvos spaudoje, internetinėje žiniasklaidoje arba sukūrė laidų, transliuotų per radiją ar televiziją. Darbus, atitinkančius konkurso tematiką bei tikslą, gali teikti redakcijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos skyriai ir patys žurnalistai.
Kiekvienas autorius gali pasiūlyti ne daugiau kaip tris darbus (rašinių arba laidų ciklas traktuojamas kaip vienas darbas). Pateikiant spaudinius, reikia pristatyti iškarpų iš laikraščių ar žurnalų kopijas (po vieną), o teikiant garso ar vaizdo medžiagą – įrašą ir išsamų laidos aprašymą bei pažymą, kur ir kada laida buvo rodyta ar transliuota. Taip pat būtina pateikti darbo kopiją skaitmeniniu formatu. Pateikiant darbus, reikia nurodyti jų autoriaus adresą, telefoną, elektroninį paštą.
Darbus reikia pristatyti Lietuvos žurnalistų sąjungai iki gruodžio 1 d. užklijuotame nepermatomame voke adresu: konkursui „Žmogus ir aplinka“, Lietuvos žurnalistų sąjunga, S. Konarskio g. 49, 03123 Vilnius.
Konkursinius darbus vertins komisija, sudaryta iš keturių Lietuvos žurnalistų sąjungos ir trijų Aplinkos ministerijos atstovų. Pagrindiniai vertinimo kriterijai: aktualumas, visuomeninė reikšmė ir profesionalumas.
Išsamesnė informacija tel. (5) 212 2805, el. paštas: info@lzs.lt arba tel. (5) 266 3660, el. paštas: r.karnackaite@am.lt.

 

Unikali Trakų rajono gamta apsaugota nuo savivalės

 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo ir panaikino Trakų rajono savivaldybės sprendimus dėl detaliųjų planų rengimo. Įgyvendinus šiuos detaliuosius planus, rajono teritorijoje, turinčioje istorinę, kultūrinę ir visuomeninę vertę, būtų prasidėjusios statybos 450 ha plote. 

Nustačiusi, kad Trakų rajono savivaldybėje detalieji planai rengiami ir tvirtinami pažeidžiant teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus, Aplinkos ministerija kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą prašydama ginti viešąjį interesą. Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas prašymas panaikinti 160 Trakų rajono savivaldybės sprendimų. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju, kai nėra patvirtintų bendrųjų ar specialiųjų teritorijos planavimo dokumentų, negalėjo būti rengiami detalieji planai, keičiantys žemės paskirtį, išskaidantys žemės plotus į mažus, statyboms pritaikytus, sklypus. Todėl savivaldybės sprendimai turėjo būti naikinami, kaip prieštaraujantys Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms.  

„Tokiais nusižengimais siekiama prie ežerų, kitose gražiose vietose įteisinti gyvenamųjų namų statybas, statyti juose gyvenamųjų namų grupes, kvartalus,- sakė aplinkos ministras Artūras Paulauskas. – Būtų pažeidžiama ne tik gamta, bet ir gyvenamųjų teritorijų, urbanistinė ar infrastruktūros plėtra. Kartu su gyvenamųjų namų statybomis turi būti planuojami ir vaikų darželiai, mokyklos, sveikatos priežiūros įstaigos, kelių tiesimas ir kiti gyvybiškai svarbūs objektai.“

Trakų rajono savivaldybė kai kuriuos savininkus buvo įpareigojusi parengti infrastruktūros plėtros specialiuosius planus, įrengti ir eksploatuoti infrastruktūros objektus,  tačiau teismas padarė išvadą, kad šis savivaldybės įpareigojimas yra neteisėtas. Teritorijų planavimą reglamentuojantys įstatymai savivaldybės tarybai nesuteikia teisės nustatyti tokio pobūdžio įpareigojimų.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 11 10

 

Gaisro „Mažeikių naftoje“ metu teršalai pasklido tik įrenginio zonoje


Lapkričio 7 d. 11 val. bendrovėje „Mažeikių nafta“ kilusį gaisrą aplinkosaugininkai vertina kaip gamybinį incidentą. Jis kilo, kai trūko tarpinė ir užsidegė iš atviros siurblinės išsilieję naftos produktai. Kadangi gaisras buvo užgesintas gana greitai – po 20 minučių, jis, pasak Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjo Gedimino Markausko, nelaikomas ekstremaliu įvykiu. Tokiu įvykiu gaisras pavojingame ar valstybinės reikšmės objekte laikomas tuo atveju, kai jo lokalizavimas trunka ilgiau kaip 4 valandas.
Minėtojo gaisro metu išsiliejęs nedidelis naftos produktų kiekis pasklido tik įrenginio zonoje, o dūmų šleifas susidarė tik įmonės teritorijoje. Į aplinką teršalai negali patekti. Tikslus išsiliejusių naftos produktų kiekis bus nustatytas tiriant incidento priežastis.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 11 07

 

Informacija apie aplinką – svarbi ir reikalinga visiems gyventojams

 

 Lapkričio 6 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė išvadas, kad aplinkos ministras Artūras Paulauskas, pradiniu politinės kampanijos laikotarpiu skelbiant informaciją apie savo ir ministerijos veiklą, naudojosi pareigomis asmeninei neturtinei naudai gauti ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. 

Artūras Paulauskas nesutinka su tokiu Komisijos sprendimu ir žada jį skųsti teismui.

„Žiniasklaidoje pateikta informacija man nesuteikė jokios asmeninės neturtinės naudos, - sako ministras. -  Kai aš pradėjau vadovauti ministerijai, buvo priimami svarbūs sprendimai, susiję su nelegaliomis statybomis, daugiabučių namų renovacija, saugomų teritorijų, klimato kaitos, atmosferos ir vandens kokybės, atliekų tvarkymo bei kitomis problemomis. Šių problemų sprendimas turi įtakos kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybei. Visoje veikloje, kuri vykdoma siekiant išsaugoti švarią ir sveiką aplinką, turi tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti įmonės, savivaldos institucijos ir patys gyventojai. Todėl ir reikėjo pateikti kuo daugiau informacijos visuomenei per įvairias žiniasklaidos priemones.“ 

Pasak ministro Artūro Paulausko, informacija, išsakyta ministro vardu, iliustruota nuotraukomis, yra efektyvesnė už nuasmenintą ministerijos pranešimą.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

 

Senos padangos priimamos nemokamai

 

Iki lapkričio 10 d. automobilių savininkai pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus privalėjo vasarines padangas pakeisti žieminėmis. Tačiau ne vienas jų, kaip rodo patirtis, šiuo laikotarpiu nudėvėtas vasarines padangas išmeta pakelėj, prie garažų, miške, paežerėj ar kitoje nuošalesnėje vietoje. Taip užteršiama gyvenamoji aplinka, gamtos kampeliai.
Aplinkosaugininkai tikisi, pasak Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Rolando Masilevičiaus, kad dauguma automobilių savininkų pasielgs civilizuotai ir senas padangas nugabens į didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę. Tokiose aikštelėse padangų atliekos, kaip ir kitos didžiosios atliekos – seni baldai, televizoriai, šaldytuvai, kompiuteriai, butų remonto atliekos ir pan., priimamos nemokamai. Šiuo metu Lietuvoje veikia 47 didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės 31-oje savivaldybėje. Planuojama įrengti dar 98 tokias aikšteles. Informacijos apie atliekų surinkimą galima teirautis savo miesto ar rajono savivaldybėje.
Didžiųjų atliekų surinkimo aikštelių ypač trūksta Vilniuje. Jų turėtų būti vienuolika, o veikia tik dvi. Tai didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės Lentvario g. 15 ir Viršuliškių skg. 60. Jos veikia darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas yra įpareigojęs sostinės savivaldybės administraciją imtis priemonių, kad didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės būtų įrengtos ir tinkamai eksploatuojamos Aplinkosaugininkams teko bausti UAB “VSA Vilnius”, kuri eksploatuoja abi veikiančias aikšteles, atsakingus darbuotojus už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus.
Didžiųjų atliekų surinkimo aikštelių sostinėje problemoms spręsti vakar buvo sukviestas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovų pasitarimas. Jo metu nutarta, kad savivaldybės administracija užtikrins, kad abi sostinėje esančios didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės bus eksploatuojamos tinkamai, o sostinės gyventojai bus informuojami apie galimybę atiduoti atliekas.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, jo direktoriaus Rolando Masilevičiaus žodžiais, sustiprino ir autoservisų, kuriuose keičiamos transporto priemonių padangos, kontrolę. Pagal teisės aktų reikalavimus autoservisai privalo pasilikti visas susidariusias atliekas. Draudžiama jas grąžinti transporto priemonės savininkui ar naudotojui. Jeigu Vilniuje autoservisas atsisako priimti atliekas, miesto gyventojai apie tai gali informuoti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrą tel. 213 9961, 213 9962 arba el. paštu vilniaus.ma@vrd.am.lt.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 11 06

 

Žiemojantys paukščiai primena – atėjo laikas įrengti lesyklas


Kiekvieną rudenį paukščiai patys mums primena, kad atėjo laikas įrengti lesyklą. Jau spalio pradžioje pirmosios zylės, bukučiai, geniai ima lankytis prie namų, ypač gausiai sugrįždami į tas vietas, kuriose buvo lesinami pernai, užpernai. Lesykla paukščiams bent 4-5 mėnesiams taps viso gyvenimo centru, todėl jau dabar turime apsispręsti, kur ir kokią lesyklą įrengti, kaip sukaupti lesalų.  Nors lesyklos paukščiams nėra naujiena, tačiau  Aplinkos ministerija gauna daug gyventojų klausimų, kaip reikia įrengti lesyklas, kokį maistą į jas berti ir pan. Į  gyventojų dažniausiai užduodamus klausimus atsako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologionės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas PALTANAVIČIUS. 

 

- Kokia turėtų būti lesyklos konstrukcija?

 

- Iš tikrųjų visai nesvarbu, kokia lesykla įrengiama paukščiams - jeigu ji jų nebaido ir naudojamas tinkamas lesalas, sparnuočių visada bus daug. Jos konstrukciją apibrėžti sunku, nes nustatyto lesyklų tipo nėra. Tai gali būti visų įsivaizduojama klasikinė, namelį be šoninių sienų primenanti lesykla, gali būti lesyklos iš gamtinės medžiagos, iš pačių įvairiausių apyvokos daiktų. Kokią daryti lesyklą, dažniausiai lemia turimos medžiagos bei vieta, kurioje ji bus pritvirtinta. Ne mažiau svarbus akcentas - paukščių rūšys, kurios potencialiai gali lankytis šioje vietoje.
Prie lango, turėklo, namo sienos tvirtinama lesykla turėtų būti lengva, deranti prie aplinkos, geriausiai medinė. Kieme, ypač uždarame, apsuptame medžių ar gyvatvorės, statoma didelė lesykla. Ji gali būti su stogeliu, tačiau puikiai tiks ir be stogo įrengta lesykla - paprasta, plokščia, su krašteliais. Nuo jos gali tekti kasdien valyti sniegą, tačiau be to neapsieisime ir prižiūrėdami kitokias lesyklas. Plati atvira lesykla patraukli daugeliui paukščių, kuriems svetima uždara erdvė (pastogė) - juodagalvei sniegenai, svilikui, čimčiakams, šiaurės kikiliams, geltonosioms startoms.

 

- Iš kokių medžiagų turėtų būti pagaminta lesykla?

 

- Lesyklas galima   gaminti iš plastmasinio vamzdžio (ar butelio) - jos patraukliausios įprastoms uoksinėms rūšims ir nepasiekiamos kėkštui, riešutinei, kitiems varniniams paukščiams bei stambesniems geniams. Kai kas lesyklai panaudoja tuščią kartoninę pieno pakuotę, kuri, nors ir nėra graži, tačiau savo funkciją atlieka. Svarbiausia - tokias trumpaamžes lesyklas nepamiršti surinkti atėjus pavasariui ar joms visiškai suirus žiemą.

 

- Parduotuvėse yra pagamintų įvairių lesyklų. Kaip išsirinkti geriausią?

 

- Iš tiesų dabar galima nusipirkti pačių įvairiausių serijinės gamybos lesyklų. Jos patogios, patvarios, tačiau tai - ne mūsų rankomis daryta paukščių globos priemonė. Ji suteiks mažiau džiaugsmo tiems, kurie mėgsta pritaikyti buityje panaudotą tarą ar kitokį nebereikalingą daiktą, kurie mėgsta meistrauti, pagaminti ką nors įdomaus.

 

- Kaip įrengti miške paukščių lesinimo aikštelę? 

 

- Atviroje, bet nedaug nuo krūmų ar medžių nutolusioje vietoje gali būti įrengiama paukščių lesinimo aikštelė. Nuvalytoje bent 4 kv. m aikštelėje pilamos pabiros, surinktos žolių sėklos, žiemą šis maistas paįvairinamas saulėgrąžomis. Tokioje aikštelėje mėgsta lankytis daugelis atvirus plotus mėgstančių paukščių, kai kada net kurapkos. Tačiau čia būtinai lankysis ir zylės, bukučiai, geniai, kėkštai. Tokiose aikštelėse paukščius dažnai puola paukštvanagiai, todėl jos kraštuose galima pastatyti eglutes, į sniegą įsmeigti eglės ar spygliuotų medžių šakų. Taip pat gali būti įrengiama ir kitų lesyklų aplinka.

 

- Kokį lesalą galima duoti paukščiams?

 

- Paukščių lesalas turi būti kuo natūralesnis, nesupelijęs, nesugedęs, be jokių prieskonių ar priemaišų. Daugelis paukščių mielai lesa pakabintus riebalus. Medžiotojai tam naudoja šviežiai nuluptus šernų kailius, kuriuos paukščiai greitai taip nuvalo, kad juos galima vežti išdirbti.
Daugelis paukščių žiemą lesa skaldytus grūdus, kruopas, tačiau geriausia berti kuo įvairesnį jų mišinį, kuriame galėtų būti ir kanapių, saulėgrąžų, neapdorotų sorų grūdų. Jei nėra tokios galimybės, galima pagaminti batono ir nesūdytų riebalų mišinį, kurį paukščiai mėgsta kapoti.
Pats didžiausias skanėstas paukščiams - saulėgrąžų sėklos, kurias lesa visi be išimties lesyklos lankytojai. Kai kurie gamtos mylėtojai kasmet augina dešimtis saulėgrąžų ir saugo neišlukštentus jų graižus. Pakabintas toks graižąs tampa savotiška lesykla.

 

- Kuo svarbi tokia gyventojų parama sparnuočiams?

 

- Paukščių lesykla - lyg įžadai sparnuočiams, kad jais rūpinsimės iki pavasario. Pripratę prie mūsų teikiamos pagalbos, jie jos tikėsis visada. Negalime jų apvilti. Tik prisiminkime, kiek daug bus džiaugsmo širdyse, kai jie savo skambiomis giesmėmis kartu su mumis sveikins atėjusį pavasarį. Lietuvoje paukščius kol kas lesina ir globoja tik nedaugelis. Lesyklos kiemuose, soduose, palangėse turėtų tapti įprastu reiškiniu – taip jau seniai yra daugelyje Europos šalių. Tokiose vietose paukščių gausa būna taip pat  daug didesnė.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 11 06

 

 

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"