Paieška „Purpurinio kryžiaus“ ordinas – ne žmonėms

„Purpurinio kryžiaus“ ordinas – ne žmonėms

 

Juo Australijoje apdovanojami keturkojai, kurie, gelbėdami žmones, parodo ypatingą drąsą ir ištikimybę. O įsteigė ordiną lygiai prieš 15 metų šalies Australijos gyvūnų globos draugija.

Pirmasis „Purpurinį kryžių“ gavo devynmetis terjeras Fizas, išgelbėjęs keturis paauglius nuo vienos iš nuodingiausių šio žemyno reptilijų – rudosios gyvatės – įkandimo. Šuo puolė gyvatę, ją pasmaugė, tačiau nuo gautų įkandimų neteko sąmonės. Veterinarai keletą dienų kovojo dėl jo gyvybės, tačiau šunelis galutinai pasveiko tik po šešerių mėnesių.

Antrojo „Purpurinio kryžiaus“ savininku po mirties tapo legendinis asilas Merfis, kuris Pirmojo pasaulinio karo metais turkų Galipolio miesto rajone išnešė iš kovų lauko daugybę sužeistų karių. Jo skulptūros, puošiančios visus Australijos žemyno karinius memorialus, pažįstamos kiekvienam australui.

1997 metų spaly gudrus šuo Butsas išgelbėjo savo šeimininką, kurį ištiko širdies smūgis. Pagyvenęs žmogus iš paskutiniųjų jėgų parašė keletą eilučių popieriaus lapelyje apie savo savijautą, o ištikimasis Butsas tuoj pat šį lapelį nugabeno į vietos ligoninę. Šio neįprasto paštininko dėka buvo laimėta laiko, ir vyras liko gyvas.

„Purpurinio kryžiaus“ ordino kavalieriais taip pat tapo rotveileris Takas ir Staffordšyro terjeras Makis: jie išgelbėjo mažylį, įkritusį į vandens telkinį. Ištraukę vaiką iš šalto vandens, šunys nei sekundei nenustojo loję, šaukdamiesi į pagalbą žmones.

Tarp šunų–herojų – vedlys Anzakas, išvedęs iš liepsnojančio namo savo aklą šeimininką, ir terjerė Roki, ištraukusi žmogų iš ugnies. Po šio įvykio Naujojo Pietų Velso valstijos premjeras Bobas Karas atšaukė draudimą įeiti šunims į vietos parlamento pastatą.

Po mirties garbingą apdovanojimą gavo ir mažylis terjeras Pikimenas, kuris tragiškai žuvo kartu su dar 30 šachtininkų, patekusių į šachtos griūtį dar 1854 metais.

 

Parengė Kostas JANKUS

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"