Paieška Povandeninių aruodų dalybos

Povandeninių aruodų dalybos

Vacys PAULAUSKAS

 

Lietuvoje yra 2827 (didesni nei 0,5 ha) ežerai, 1589 tvenkiniai ir 733 (ilgesnės nei 10 km) upės. Lietuvos Respublikai tenka 413 kv. km šiaurinės Kuršių marių akvatorijos. Jose bei Kauno mariose yra pagrindiniai vidaus vandenų žvejybos plotai. Upėse verslinė žvejyba orientuota į vertingų žuvų rūšių – stintų ir ungurių – žvejybą. Versline žvejyba rekomenduojama užsiimti tik dideliuose ežeruose, kuriuose nuo seno tradiciškai tai daroma.

 

Reikalavimai paramai

 

Apie tai, aptardamas ES paramos galimybes vystant žvejybą vidaus vandenyse, „Vištyčio forumas–3“ dalyviams kalbėjo Žuvininkystės departamento prie LR Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Antanas Gonta. Žinia,  įsisavinant Europos žuvininkystės fondo paramą, būtina sumažinti žuvininkystės veiklos neigiamą ir padidinti teigiamą poveikį aplinkai.

Vadovaujantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu, žvejybos vidaus vandenyse sektoriui parama bus teikiama: vidaus vandenų žvejybos laivų modernizavimui, jų perorientavimui į kitą nei žvejyba veiklą, investicijoms į vidaus vandenų žvejybos infrastruktūrą ir laikiną žvejybinės veiklos sustabdymą. Parama dėl šio sustabdymo galima tik tais atvejais, kai Bendrijos akte patvirtinamos priemonės dėl vidaus vandenyse gyvenančių rūšių atkūrimo. Laikinos veiklos sustabdymo atveju turi būti sustabdoma visa žvejybinė veikla. Šiuo metu kompensacijas už tai bus galima gauti tik priėmus nacionalinį ungurių išteklių valdymo planą, sukuriant priemones Europos ungurių ištekliams atkurti.

 

Nesutaria

 

Tad „gražus mažytis mūsų kraštas“ turtingas žydraisiais  aruodais. Anot Asociacijų sąjungos „Žuvininkų  rūmai“ prezidento Leono Kerosieriaus, Lietuvos vidaus vandenų žuvų ištekliai siekia apie 17 tūkst. tonų. Žvejai verslininkai vidaus vandenyse kasmet pagauna apie 1300-1500 t. žuvų, o žvejai mėgėjai – apie 1200-1500 t. Brakonieriai ir „nelegalai“ ištraukia dar apie 1300-1800 t. Apie 600-800 t. žuvų Lietuvos vidaus vandenyse išgaudo didieji kormoranai.

Draugiškai susitarti su brakonieriais (ir kormoranais) beviltiška, tačiau labai dažnai bendros kalbos tarpusavyje neranda žvejai mėgėjai ir verslininkai. Vieni teigia, jog verslininkai tinklais šluoja povandeninius aruodus taip intensyviai, lyg pasaulinis badas artėtų. Kiti – piktinasi kritika, pilstomais purvais, keliama isterija ir akcijomis. Kad eskaluojamas konfliktas tarp žvejų mėgėjų ir žvejų verslininkų, savo pranešime, „Verslinės žuvininkystės plėtros Lietuvos vidaus vandenyse moksliniai pagrindai“, atkreipia dėmesį ir Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Vandens ekosistemų skyriaus vadovas dr. Vytautas Kesminas.

 

Mokslininko nuomonė

 

Jis teigia: ,,Lietuvos vidaus vandenyse yra plėtojama profesionali ir rekreacinė žuvininkystė, kaip ir kitose Europos šalyse. Pastaruoju metu dėl įvairių objektyvių priežasčių profesionalios žuvininkystės vaidmuo vidaus vandenyse mažėja, tačiau sparčiai auga rekreacinės žuvininkystės plėtra. Iš viso Lietuvos vandenyse beveik 3 tūkst. žmonių gaudo žuvis versliniais įrankiais, tačiau iš šio verslo gaunamų pajamų dažnai nepakanka socialiam saugumui užtikrinti. Tokią padėtį lemia tai, jog dauguma žuvininkystės įmonių yra smulkios, menko investicinio pajėgumo ir mažo konkurencingumo. Nežiūrint į tai, verslinė žvejyba yra svarbi atskirų rajonų gyventojams socialiniu požiūriu, šios ūkio šakos tradicijų palikimui, kaimo turizmo plėtrai. Biologine prasme, žuvų ištekliai vidaus vandenyse turi būti eksploatuojami racionaliai atsižvelgiant į vandens telkinių tipus, dydį, žuvų bendrijų struktūrą ir išteklių gausą“.  Mokslininkas teigia, jog 75% verslinių žuvų laimikių tenka Kuršių marioms. Jų laimikiai per dešimtmetį išaugo bemaž dvigubai - žuvų ištekliai įsisavinami optimaliai. Kauno marioms vidutiniškai tenka 7-8% visų vidaus vandenyse sugaunamų žuvų kiekio. Jose dauguma žuvų rūšių eksploatuojamos labai intensyviai, todėl dabar uždrausta verslinė žvejyba savaitgaliais bei švenčių dienomis, sumažintas žvejybai naudojamų karšinių tinklaičių kiekis, karšių sugavimo limitas bei padidintas minimalus žvejybai naudojamų tinklaičių akytumas.  Šiuo metu verslinė žuvininkystė upėse yra vykdoma tik Nemuno žemupyje, kur pagrindiniai laimikiai (apie 90%) tenka stintai. Upių ištakose iš ežerų yra žvejojami unguriai, o Drevernos upėje – kuojos. Dėl žvejybos struktūros reorganizavimo, kooperavimo, išteklių panaudojimo ir apskaitos sistemos trūkumų katastrofiškai sumažėjo laimikiai ežeruose. V. Kesminas mano, kad verslinė žvejyba išliks tik dideliuose ežeruose ir ežeringuose Lietuvos regionuose, turinčiuose senas verslinės žvejybos tradicijas.

 

Užtenka visiems

 

Tarptautinėje konferencijoje „Vištyčio forumas–3“, aptariant tarptautinį bendradarbiavimą žuvininkystėje, susipažinta su mėgėjiška ir versline žvejyba Baltarusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje ir Ukrainoje.

Verslinės ir mėgėjiškos žvejybos padėtį savo šalyje apibūdino Baltarusijos žuvininkystės instituto direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui doc. Vladimiras Kostousovas. Verslinę žvejybą Baltarusijos Respublikoje vykdo ūkio subjektai, turintys  atitinkamą licenciją žvejybos naudmenų nuomos sutarties pagrindu. Nuomininkų skaičius ir jų išsinuomotas plotas nuolat kinta. Tai susiję su siekiu išnuomoti kiek galima didesnį vandens telkinių skaičių. Žuvų verslu Baltarusijoje užsiima valstybiniai žuvininkystės ūkiai, konservų gamyklos, kolūkiai, tarybiniai ūkiai, miškų ūkiai, visuomeninės organizacijos. Pagrindiniai žuvies paruošėjai buvo žuvininkystės ūkiai ir konservų gamyklos. Dešimtajame dešimtmetyje, priėmus Nuomos įstatymą, žvejybos naudmenas imta nuomoti valstybinėms ir nevalstybinėms įmonėms bei fiziniams asmenis. Dėl to padidėjo žvejybos vandens telkinių skaičius, tačiau nepadidėjo bendras sugaunamos žuvies kiekis. Valstybinės gyvūnijos ir augmenijos apsaugos inspekcijos duomenimis, 2005 01 01 Baltarusijoje buvo įregistruoti 260 žvejybos naudmenų nuomininkai, iš kurių 210 užsiėmė versline ir vandens bestuburių žūkle. Be verslo, žuvų gaudymu užsiima ne mažiau kaip 100 tūkst. žvejų mėgėjų, kurie, skirtingai nei verslininkai, naudojasi visu vandenų fondu, įskaitant ir pačius mažiausius vandens telkinius.

 

Reguliuoja įstatymas

 

Su versline ir mėgėjiška žuvininkyste Latvijos vidaus vandenyse  supažindino Latvijos žuvų išteklių agentūros vidaus vandenų laboratorijos vedantysis specialistas Eriks Aleksejevs.

„Pagal Latvijos Respublikos civilinę teisę, 207 ežerai ir 42 upės priklauso valstybei (viešai prieinami). Kiti vandens telkiniai yra privatūs, tačiau 208 privačiuose ežeruose žvejybos teisė irgi priklauso valstybei. Maždaug 30 valstybinių ežerų yra išnuomoti žvejybai. Žuvininkystės ūkį Latvijoje reguliuoja Žuvininkystės įstatymas, o žvejybą – verslinės bei mėgėjiškos žūklės taisyklės. Verslinė žvejyba leidžiama beveik visuose ežeruose, dviejose upėse ir trijuose tvenkiniuose. 16-oje upių leidžiama specializuota nėgių, taip pat 16-oje upių (ištekančių iš ežerų) – ungurių žvejyba.

Pastaraisiais metais žvejyba buvo vykdoma maždaug 200 ežerų. Verslinei žvejybai išduota apytiksliai tūkstantis leidimų. 80% žvejų sugautas žuvis sunaudoja asmeniniams tikslams – jie neturi teisės jų parduoti. Šiems žvejams leidžiama naudoti ne ilgesnius nei 30 m ilgio tinklus privačiuose ežeruose, ne ilgesnius nei 50 m – valstybiniuose (arba vieną venterį). Kiti 20% užsiima versline žvejyba – jie turi teisę žuvį parduoti. Naudojamas maksimalus tinklų ir venterių kiekis yra nustatomas priklausomai nuo vandens telkinio. Norint verstis versline žvejyba, reikalingas savivaldybės leidimas. Didesnę dalį įmonių valdo vienas asmuo, kuris pats užsiima žvejyba.“

 

Dėmesys sportui

 

Apie verslinę ir mėgėjišką žuvininkystę atviruose Lenkijos Respublikos vandenyse pasakojo Lenkijos Stanislovo Sakovičiaus vardo vidaus vandenų žuvininkystės instituto habil. dr. Arkadijušas Volosas. Jis akcentavo didžiulį dėmesį, skiriamą sportinei žūklei:

„Žvejybos ūkis, mišrus žvejybos ūkis, plius sportinė žūklė, arba tik sportinė žūklė vykdoma beveik 600 ūkinių vartotojų vienetų. Tarp jų - 45 Lenkijos Sportinės žūklės susivienijimo apskričių, keletoje dešimčių kooperatyvų tipo ūkių, keletoje nacionalinių parkų (pagrindiniais čia vadinami Slovinskų ir Vigerskų ūkiai). Kiti žvejybos subjektai yra privačių asmenų, mokyklų, miestų komitetų ir kitų tipų vartotojų žinioje.”

Mokslininkas akcentavo, kad: „... ypatingas dėmesys skiriamas mėgėjiškiems sugavimams, nes priimta manyti, kad per metus jie sudaro apie 40 tūkst. tonų, savo lygiu viršydami bendrą akvakultūros lygį (karpių, vaivorykštinių upėtakių ir kitų žuvų rūšių, daugiausia veisiamų tvenkiniuose), taip pat prekinių žuvų sugavimus ežeruose, upėse ir tvenkiniuose. Taip pat svarbus yra faktas, kad bendra ekonominė vertė, sudaranti 1,155 mlrd. zlotų, 3,6 karto viršija ekonominę žuvų, gaunamų akvakultūroje ir profesionalioje atvirų vandens telkinių žvejyboje, pardavimų vertę.”

 

Tinklai Vištytyje

 

Su Rusijos Federacijos Kaliningrado srities vandenų valdymo ir naudojimo žuvininkystės strategija konferencijos dalyvius supažindino Žuvininkystės komiteto „Zapbaltrybvod“ Biologinių resursų atkūrimo skyriaus viršininkas O. Poliakovas. Jis ypač pabrėžė Kuršių ir Kaliningrado marių reikšmę ir nurodė, kad būtent jos vaidina pagrindinį vaidmenį aprūpinant srities gyventojus šviežia žuvimi. Kadangi abejose mariose kasmet sugaunama apie 5 tūkst. t. žuvies, tai kitiems žuvininkystės ūkio objektams tenka antraeilis vaidmuo. Pranešėjas supažindino su numatomu vidaus vandenų  intensyvesniu panaudojimu žuvininkystėje ir apibūdino siekiamus tikslus: papildomai gauti žuvų produkcijos, išplėsti mokamas paslaugas rekreacinei žuvininkystei, gerinti vandens telkinių ekologinę būklę, išsaugoti bioįvairovę, sukurti papildomas darbo vietas srities kaimiškuose rajonuose, sumažinti brakonieriavimo lygį.

Kadangi srities ežerai, išskyrus Vištytį, maži (tik 38 yra didesni nei 10 ha), juose vykdoma tik mėgėjiška ir sportinė žūklė. Iš ežerų verslinė žvejyba leidžiama tik Vištytyje.

 

Dėmesys žmogui

 

Dabartinės verslinės ir mėgėjiškos žvejybos padėtį Ukrainoje apibūdino Chersono valstybinio agrarinio universiteto Žuvininkystės ir ekologijos fakulteto aspirantė Olga Lianzberg. Iš jos sužinojome, kad pagrindinė Ukrainos žuvų verslo laivyno žuvų sugavimo ir kitų gyvų vandens išteklių laimikių vieta yra išskirtinės (jūrinės) šalių ekonominės zonos. Vidaus vandens telkiniams tenka nedidelė žuvų ir kitų vandens gyvūnų išteklių laimikių dalis. Kalbėdama apie mėgėjišką ir sportinę žūklę, pranešėja akcentavo: „Ji leidžiama visuose Ukrainos vandens telkiniuose, išskyrus gamtos rezervatų vandens telkinius, tvenkinius ir kitus žuvivaisos ūkius, vandens telkinius, kurių specialus naudojimas yra ribojamas (geriamieji, techniniai, gydomieji ir pan.). Be to, mėgėjiška ir sportinė žūklė bendro naudojimo vandens telkiniuose vykdoma nemokamai. Tuo tarpu atskiruose vandens telkiniuose žuvų koncentracijos vietose žvejyba galima tik su specialiu žuvų apsauga besirūpinančių institucijų leidimu, tai yra už tam tikrą mokestį. Teisę nemokamai žvejoti mokamuose vandens telkiniuose turi I ir II grupės invalidai, karų ir ginkluotų konfliktų dalyviai, I ir II kategorijos Černobilio atominės elektrinės avarijos likvidavimo dalyviai, taip pat vaikai iki 16 metų.“

Apibūdinant žvejų mėgėjų ir verslininkų santykius buvo pasakyta: „Pagal Mėgėjiškos ir sportinės žūklės vykdymo taisykles, žuvų ūkio vandens telkiniuose, skirtuose mėgėjiškai ir sportinei žūklei, draudžiama verslinė žvejyba. Už neteisėtą užsiėmimą žuvų gavybos verslu Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę (kaip baudą) iki 250 eurų arba laisvės apribojimą su verslo įrankių ir priemonių bei viso laimikio konfiskavimu.“

 

Lūkesčiai

 

Tad kitos šalys geba be pykčio ir barnių spręsti vidaus vandens telkinių pasidalijimo problemas. Labai norėtųsi, kad ir Lietuvoje  priešprieša tarp žvejų mėgėjų ir verslininkų išnyktų, kad visi nesutarimai civilizuotai būtų išspręsti. Belieka tikėti, kad visų mūsų naujai išrinktas Lietuvos Respublikos Seimas gebės pagaliau priimti abiem pusėms priimtiną įstatymą ir skirs didesnį dėmesį visiems savo šalies gyventojams.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"