Paieška Parko širdis – smuklėje

Parko širdis – smuklėje

Zenonas Butkevičius

 

Keletą amžių ji buvo ta Dubingių miestelio vieta, kuri nuolat turėdavo daugiausia lankytojų. Apylinkių gyventojai, užsukę išgerti kaušą kitą senojo alaus ar molinę taurę degtinėlės, keleiviai, sustoję pailsėti ar pernakvoti, pirkliai. Tą didelį namą galima vadinti smukle, galima vadinti karčema.

Seniau ji man labai patiko. Ypač ta dalis, kuri vadinosi ratine. Prietema, plūkta asla, kvapas, įsismelkęs į sienas ir vis dar primenantis degutu suteptas vežimų ar karietų ašis, arklių prakaitą. Sužinojęs, kad Molėtų rajono savivaldybė karčemą perduoda Saugomų teritorijų tarnybai, konkrečiau – Asvejos regioniniam parkui, trupučiuką sunerimau – dings ta mano senovė...

Žinoma, dingo. Ar šiaip žiūrėsi, ar kitaip, jos dienos jau buvo suskaičiuotos. Stovėjo, palengva nyko senasis pastatas, o jam gyvybės įkvėpti galėjo tik nauja prasminga paskirtis.

„Pravažiuodami su liūdesiu žiūrėdavome į tą griūvantį pastatą, - sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovė Rūta Baškytė, kai čia praėjusį penktadienį buvo atidaromas Asvejos regioninio parko lankytojų centras. – Labiausiai dėkingi Molėtų rajono merui, kuris suprato reikalo esmę ir pasistengė, kad savivaldybei priklausantis pastatas būtų perduotas parko reikmėms.“

O rajono meras Valentinas Stundys atvirai pabrėžė:

„Mes laimingi, nes rajoną iš vienos pusės supa Asvejos, iš kitos – Labanoro regioniniai parkai. Be to, turime dar ir rečiausią objektą – Etnokosmologijos centrą. Kaip nesidžiaugsi, turėdamas šitokias vertybes!“

...Senoji karčema nusimetė įgrisusį šiferio stogą, užsidėjo naują, drebulės lentelių, išorė prašviesėjo, o vidus pasidarė toks erdvus, jog iš karto nė nepatikėjau – ar šitiek vietos buvo seniau? Vietoje mano mielosios ratinės – labai erdvi konferencijų, o gal ir koncertų salė, šalia jos – parko administracijos, lankytojų centro patalpos, antrame aukšte – mokymo ir mokymosi salė, net poilsio kambarys. Viskas padaryta kruopščiai vykdant kultūros paveldo specialistų nurodymus. Rekonstrukcijos, renovacijos darbai buvo dideli, statybininkams reikėjo erdvės technikai, medžiagoms sukrauti, o jos nepagailėjo vietos gyventojai Pranė ir Vytautas Kuorai, Vida Viesievičienė, Romualdas Miežonis, Gelena Viršnickienė, atidavę laikinai  naudoti savo sodybų sklypus. Už tai centro atidarymo proga jie pelnytai pagerbti padėkos raštais.

„Lankytojų centras mums buvo trūks plyš reikalingas, - sakė parko vyriausiasis specialistas Nerijus Brusokas. – Vasarą čia žmonių – daugybė, o dabar netrūksta ir žiemą. Norėtume kiekvieną iš jų palydėti į kelionę po parką su naujomis žiniomis, ne tik akį paganyti.“

„Džiugina ir dviguba nauda – ir pastatas išgelbėtas, ir puikią pastogę turime, - paantrino N. Brusoko kolega Linas Vasiliauskas. – Žinome, kad lankytojų turėsime vis daugiau – juk naujas traukos centras – tai piliavietė.“

Rūta Dirmienė, parko vyriausioji specialistė–kultūrologė pabrėžė, jog iš tikrųjų bažnyčios, pilies rūmų griuvėsių kasinėjimo darbai piliakalnyje į Dubingius atkreipė visos Lietuvos dėmesį. Čia gyventa Vytauto, lankėsi Jogaila, vėliau šeimininkavo Radvilų giminė (ir jų kapavietė čia rasta), o romantikos mėgėjai džiaugiasi suradę vietą, kurioje po slaptų vedybų su karaliumi atvažiavo ir gyveno Barbora Radvilaitė. Turiu prisipažinti, jog ir aš pasiėmiau plytos nuolaužėlę iš tos vietos, kur, manytina, buvo Barboros Radvilaitės miegamasis...

Dubingių klebonas Algimantas Baltuškonis, pašventindamas naujai nušvitusį namą, kalbėjo trumpai ir aiškiai:

„Žmonės sako – saugok save pats, ir Dievas tave saugos. Saugodami Asvejos parką, mes saugome save – savo sielas, kultūros, gamtos vertybes. Žinau, kad čia bus daug lankytojų, bet aš labai norėčiau, kad toje senojoje karčemoje dabar gyventų dar ir gerieji angelai...“

...Kai iš šono pasižiūri į tokius darbus, kartais mėgini sumesti galvoje – kiek visa tai kainavo? Nepasiklausinėjau, tik sužinojau vieną dalyką, kuris pasako esmę: jei, tarkim, saugomų teritorijų tvarkymui, tarp tų darbų – ir lankytojų centrams, - skiriama 100 litų, tai tik 15 litų eina iš mūsų.
Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"