Paieška Aplinkos ministerijoje: 2008 m. lapkričio 17-23 d.

Aplinkos ministerijoje: 2008 m. lapkričio 17-23 d.

 

Lapkričio 16-20 d. Barselonoje (Ispanija) vyko seminaras „Kaip sukurti įtikinamą projekto strategiją, finansuojant projektus ES fondų lėšomis: „už“ ir „prieš“ vietiniams ir regioniniams dalyviams“. Dalyvavo AM Europos
Sąjungos paramos administravimo departamento direktorė Vilma Slavinskienė, Europos Sąjungos paramos administravimo departamento ES Paramos  planavimo
ir procedūrų skyriaus vedėja Eglė Gaudutienė. Išsamesnė informacija: Eglė Gaudutienė, tel. 266 2702.

 

Lapkričio 17-18 d. Kopenhagoje (Danija) vyko Baltijos šalių programos „Baltija 21“ vyresniųjų pareigūnų (SOG) pasitarimas. Dalyvaus AM Aplinkos strategijos departamento direktorė Vilija Augutavičienė. Išsamesnė
informacija tel. 266 3523.

 

Lapkričio 17-18 d. Briuselyje vykusiame susitikime dėl genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką dalyvavo AM Gamtos apsaugos departamento Genetiškai modifikuotų organizmų skyriaus vedėjas Danius Lygis.
Išsamesnė informacija tel. 266 3562.

 

Lapkričio 19-20 d. aplinkos ministras Artūras Paulauskas, Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis ir Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vedėja Marija Teriošina Dohoje (Kataras) dalyvavo  JT Vienos konvenciją pasirašiusių šalių 8-ajame
susitikime ir Monrealio protokolą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų pasirašiusių šalių 20-ajame susitikime. Išsamesnė informacija: Ligita Vaičiūnienė, tel. 266 3536.

Lapkričio 19–20 d. Rygoje vyks Baltijos jūros Geografinės interkalibracijos grupės (Baltic Sea GIG) susitikimas, kurio metu bus pristatomos bei peržiūrimos šalių tipologijos, fitoplanktono, bentoso, makrofitų ekspertai derins nacionalines klasifikacijas, bus aptarti darbo planai 2008–2011 m. Dalyvavo Jūrinių tyrimų centro Duomenų ir jūros aplinkos politikos skyriaus vyr. specialistė Nijolė Nikienė. Išsamesnė informacija tel. 8~46 410 456.

 

Lapkričio 19-21 d. Briuselyje - ES Tarybos darbo grupės susitikimas dėl ES pozicijos Poznanės konferencijoje sprendžiant klimato kaitos klausimus. Dalyvauja AM Aplinkos kokybės departamento Klimato kaitos skyriaus vyr. specialistė Jurga Rabazauskaitė. Išsamesnė informacija tel. 266 3508.

Lapkričio 19–20 d. Kaliningrade - Lietuvos ir Rusijos darbinių grupių susitikimas, kurio metu  aptariama dėl bendradarbiavimo tarpvalstybinių paviršinių vandens telkinių būklės monitoringo ir keitimosi duomenimis
srityje. Dalyvauja Jūrinių tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas Vytautas Ašmontas. Išsamesnė informacija tel. 8~46 410 456.

Lapkričio 21-22 d. Briuselyje - Europos Komisijos darbo grupės susitikimas aplinkosauginių technologijų veiksmų plano įgyvendinimo klausimais. Dalyvaus AM Aplinkos kokybės departamento direktorius Arūnas Čepelė. Išsamesnė informacija tel. 266 3509.

Lapkričio 21 d. Jūrinių tyrimų centre vyks knygos „Baltijos jūra ir jos problemos“ pristatymas. Leidinyje apžvelgiama Baltijos jūros ir Kuršių marių aplinkos būklė. Straipsniuose nagrinėjamos aktualios šių dienų temos: klimato kaita, eutrofikacija, teršalai, biologiniai ištekliai, krantai, biotechnologijos. Išsamesnė informacija: tel. 8~46 410 456.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3657

 

Patikslintos saugomų teritorijų ribos

 

Lapkričio 19 d. Vyriausybė patvirtino naujas Ūlos kraštovaizdžio draustinio ir Žagarės regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonų ribas. Ūlos kraštovaizdžio draustinis sumažėjo daugiau nei 2 500 hektarų, Žagarės regioninio parko plotas padidintas daugiau nei 2 100 hektarų.

Ūlos kraštovaizdžio draustinyje buvo teritorijų, kuriose nėra vertingų saugotinų gamtos, kultūros paveldo teritorinių kompleksų, susijusių su draustinio steigimo tikslais. Gamtiniu, kultūriniu požiūrių šios teritorijos nėra tiesiogiai susijusios su Ūlos upės slėniu, o augalų ir gyvūnų rūšinė sudėtis neturi išskirtinės aplinkosauginės svarbos.
Atsisakius šių teritorijų, Ūlos kraštovaizdžio draustinyje bus sudarytos sąlygos tikslingesniam jo apsaugos ir tvarkymo organizavimui. Tuo pačiu panaikinama prieštara tarp teisinio šių teritorijų statuso ir realios, tenkinančios aplinkosauginius poreikius, situacijos. Be to, sudaromos galimybės optimaliau naudoti miškus. Ūlos kraštovaizdžio draustinio plotas sumažėjo nuo 6 779 iki 4 242 hektarų.

Žagarės regioninio parko ribos ne visose teritorijose atitiko žemėvaldos ir žemėnaudos ribas, gamtos ir kultūros paveldo kompleksų išdėstymą, apsaugos ir naudojimo, didėjančių rekreacinių paslaugų ir lankytojų srauto poreikius. Todėl šio parko ribos buvo patikslintos ir plotas padidėjo nuo 4 930 iki 7114,8 hektaro.
Prie Žagarės regioninio šio parko prijungtos gamtiniu, rekreaciniu požiūriu vertingos teritorijos. Tai buvę valstybiniai (Mūšos tyrelio telmologinis, Pabalių botaninis) ir savivaldybės (Švėtės upės slėnio botaninis) draustiniai bei Rukuižių miškas, sudarantis bendrą gamtinį kompleksą su Pabalių botaniniu draustiniu. Regioniniame parke esančių vertybių apsaugai nustatyta 247 hektarų buferinės apsaugos zona.

Ribų išplėtimas sudarys sąlygas subalansuotai Žagarės regioninio parko apsaugai, tvarkymui ir naudojimui. Bus aktyviau saugomas gamtos ir kultūros paveldas, kraštovaizdžio ištekliai. Rukuižių miške išskiriamos, o ties Žvelgaičių tvenkiniu plečiamos rekreacinio prioriteto zonos. Jose bus sudarytos geresnės sąlygos poilsiavimui. Rekreacinių zonų plotas šiame parke padidėjo nuo 228 iki 278 hektarų.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 11 19

 

Kapinės bus tvarkomos pagal naujas taisykles

 

Lapkričio 19 d. Vyriausybė patvirtino naujos redakcijos Kapinių tvarkymo taisykles, taip pat nustatė tvarką, kaip išduodamas leidimas laidoti neprižiūrimose kapavietėse, kaip apie kapinių panaikinimą turi būti informuojama visuomenė ir tose kapinėse palaidotų asmenų artimi giminaičiai, kaip tvarkomi kapinių prižiūrėtojo kaupiami duomenys ir kaip organizuojama kapinių priežiūra. Šie Aplinkos ministerijos parengti teisės aktai įgyvendina pernai priimto Žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatas.
Įstatymas numato, kad kapinės pagal paskirtį skirstomos į viešąsias ir konfesines. Šias sąvokas išsamiau nusako naujosios Kapinių tvarkymo taisyklės. Jos taip pat nustato, kokios kapinės laikomos neveikiančiomis, kokios – riboto laidojimo ir kokios – veikiančiomis. Numatyta, kad rašytinį leidimą laidoti išduoda savivaldybė pagal jos tarybos nustatytą tvarką arba seniūnai, jeigu jiems pavesta prižiūrėti seniūnijos teritorijoje esančias kapines. Leidimas išduodamas, kai laidojantis asmuo pateikia rašytinį prašymą ir mirties liudijimą. Šio leidimo forma nurodyta Kapinių tvarkymo taisyklių priede.
Taisyklės taip pat nustato pagrindinius reikalavimus, kaip turi būti laidojama kapo duobėje ir kaip tvarkomas pelenų barstymo laukas, kuriame gali būti išbarstomi kremuoti palaikai. Už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakys laidojantis asmuo, kurio prašymu buvo skirta laidojimo vieta. Joje kiti laidojimai galimi tik gavus šio asmens sutikimą raštu. Jeigu kapavietė neprižiūrima daugiau kaip metus, ji gali būti pripažinta neprižiūrima ir jos priežiūra perduota kitiems asmenims. Ši nuostata netaikytina tik į Kultūros vertybių registrą įrašytoms kapavietėms.
Vieta kolumbariumui, laidojimo rūsiui statyti ar pelenų barstymo laukui įrengti nustatoma rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Neveikiančiose ir riboto laidojimo kapinėse, kurios buvo įsteigtos iki 1940 m., yra numatyti apribojimai paminklams, antkapiams ir kitiems kapavietės statiniams statyti, rekonstruoti ar remontuoti. Taip norima išsaugoti šioms kapinėms būdingus požymius ir objektus.
Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje gali būti išduotas, jeigu praėjo 25 metai po kapo ramybės laikotarpio ir jeigu kapavietėje galimi nauji laidojimai. Tai numato šiandien Vyriausybės patvirtintas tokių leidimų išdavimo tvarkos aprašas. Patvirtinti ir kiti Žmonių palaikų laidojimo įstatymui įgyvendinti reikalingi teisės aktai. Tai Visuomenės ir kapinėse palaidotų asmenų artimųjų giminaičių informavimo apie kapinių panaikinimą tvarkos aprašas, Kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo tvarkos aprašas ir Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos aprašas.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 11 19

 

Sudaryta komisija galimiems pažeidimams sostinės Laurų kvartale tirti

 

Lapkričio 17 d.  Aplinkos ministerijoje sudaryta komisija visuomenės informavimo priemonėse pasirodžiusios informacijos apie galimus įstatymų pažeidimus pagrįstumui ištirti.  Žiniasklaida paviešino faktus, kad  statybos sostinės Laurų gatvėje, uždaroje teritorijoje, pušyne prie Neries upės vingio įsikūrusiame privačių namų kvartale galimai buvo pradėtos savavališkai, be leidimų. Taip pat teigiama, kad šio kvartalo gyvenamųjų namų bendrijos nariai esą neteisėtai atsitvėrė dalį valstybinio miško.

Aplinkos viceministro Raimundo Paliuko vadovaujamai komisijai pavesta patikrinti žiniasklaidoje paskelbtus faktus ir pateikti išvadas iki gruodžio 1 dienos. Šios komisijos nariais paskirti: Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė, Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Sakalauskas, Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento direktorius Robertas Klovas ir  Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas,  generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3659

2008 11 18

 

 

Dohoje svarstomi ir Lietuvai aktualūs aplinkosaugos klausimai

 

Lapkričio 19-20 d. aplinkos ministras Artūras Paulauskas dalyvauja Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų šalių 20-ajame susitikime, kuris vyksta Dohoje (Kataro valstybė).  Čia svarstomi veiklos, susijusios su ozoną ardančiomis medžiagomis,  finansavimo, duomenų apie šias medžiagas  valdymo, metilbromido reglamentavimo, hidrochlorfluorangliavandenilių panaudojimo ir kiti aplinkos apsaugai aktualūs klausimai. 

“Lietuvos pozicija šiais klausimais jau atsispindi suderintoje ES pozicijoje, - sakė ministras Artūras Paulauskas.- Tokio aukšto rango sprendimai parengiami ir derinami iš anksto. Mes siūlome, kad būtų priimami Lietuvos interesus ir nuomonę atspindintys sprendimai.”  Pasak ministro, Dohoje priimti sprendimai padės gerinti ozono būklę, turės įtakos bendrai aplinkos kokybei.

Susitikime taip pat dalyvauja Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis ir Aplinkos kokybės departamento Cheminių medžiagų skyriaus vedėja Marija Teriošina. 

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 11 17

 

 

Savivaldybės delsia pasirūpinti vandens ūkio paslaugų plėtra

 

Nė viena iš šešiasdešimties šalies savivaldybių ligi šiol dar nėra patvirtinusi vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plano, nors tai turėjo padaryti, kaip įpareigojo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, iki š. m. birželio 30 dienos. Remiantis savivaldybių pateikta informacija (http://www.am.lt/VI/files/File/1%20priedas.pdf), tokį planą šiuo metu baigia rengti tik dvi savivaldybės – Kauno ir Telšių rajonų. Pusė visų savivaldybių jį teberengia, dar keturiolika tik susiruošė pradėti planuoti, o trylika – Panevėžio miesto ir rajono, Kalvarijos, Pagėgių, Neringos miesto, Kėdainių, Vilkaviškio, Kupiškio, Pasvalio, Pakruojo, Kelmės, Radviliškio ir Šalčininkų rajonų – net nepradėjo rengti. Klaipėdos m. savivaldybė aiškinasi, ar jos 2005 m. patvirtintas vandens tiekimo ir ūkio nuotekų šalinimo specialusis planas gali būti laikomas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planu.
Savivaldybių delsimas parengti ir patvirtinti minėtuosius planus, pasak Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio departamento Vandens paslaugų skyriaus vedėjos Vilmos Karosienės, trukdo gerinti ir plėtoti visų šalies gyventojų aprūpinimą kokybišku geriamuoju vandeniu, užtikrinti jiems nuotekų tvarkymo paslaugas. Vyriausybės š. m. rugpjūtį patvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008-2015 m. plėtros strategija numato, kad iki 2015-ųjų ne mažiau kaip 95 procentams šalies gyventojų būtų prieinamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos (šiuo metu jos teikiamos 68 proc. gyventojų), o viešai tiekiamas geriamasis vanduo atitiktų visus saugos ir kokybės reikalavimus.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 11 17

 

Geriau saugoti retus paukščius padės miškininkų ir paukščių tyrėjų dialogas

 

Kaip gerinti retų ir saugomų rūšių bei visų perinčių paukščių, ypač labiausiai pažeidžiamų ir jautrių miško paukščių, apsaugą šalies ūkiniuose miškuose – apie tai lapkričio 14 d. diskutuota seminaro-pasitarimo, skirto aptarti miško ūkinės ir rekreacinės veiklos įtaką paukščių apsaugos būklei Lietuvoje, dalyviai. Sostinės viešbučio „Panorama“ konferencijų centre susirinko paukščių tyrėjai, mokslininkai ekologai, gamtosaugininkai, miškų sektorių kuruojantys Aplinkos ministerijos pareigūnai, saugomų teritorijų administracijų, miškų urėdijų atstovai, nevyriausybinių gamtosaugos organizacijų ekspertai.

Jie aptaria praktines paukščių apsaugos aktualijas, miško kirtimų ir jų planavimo taktiką biologinės įvairovės apsaugos požiūriu, plynųjų kirtimų įtaką paukščių bendrijoms, jūrinių erelių, juodųjų gandrų ir kitų paukščių apsaugos ypatumus, saugomų miško paukščių lizdų kartografavimo rezultatus ir kt. klausimus. Tačiau seminaro tikslas, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vedėjo Algirdo Klimavičiaus, – ne tik aptarti svarbiausias problemas, bet ir pasiūlyti būdus joms spręsti, atsižvelgus į gamtosaugininkų, miškininkų ir visuomenės interesus.

Užsimezgęs dialogas turėtų paskatinti bendradarbiauti miškininkus ir paukščių tyrėjus.
Šis seminaras – baigiamasis jūrinių erelių apsaugos Lietuvoje projekto, kurį vykdo Gamtosaugos projektų vystymo fondas (GPVF), renginys. Projektą finansuoja Jungtinių Tautų vystymo programos Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa, Aplinkos ministerija ir UAB „Litagra“.


AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 11 14

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"