Paieška Aplinkos ministerijoje: 2008 m. lapkričio 24-30 d.

Aplinkos ministerijoje: 2008 m. lapkričio 24-30 d.

 

Lapkričio 23-27 d. Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Jonas Jakaitis, Statybos ir būsto departamento direktorė Edita Meškauskienė Marselyje (Prancūzija) dalyvauja 17-jame neformaliame ES ministrų, atsakingų už statybą, būstą bei urbanistinę plėtrą, pasitarime. Išsamesnė informacija: Jonas Jakaitis, tel. 266 3608.

 

Lapkričio 24-25 d. Paryžiuje (Prancūzija) vyko Vandens direktorių susitikimas. Jo metu aptarti Bendrosios vandens politikos direktyvos 2000/60/EB įgyvendinimo etapų ir darbo grupių veiklos klausimai, Jūros strategijos direktyvos, klimato kaitos, sausrų bei kiti aktualūs klausimai. Dalyvavo Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotoja Aldona Margerienė. Išsamesnė informacija tel. 226 2802.

 

Lapkričio 25 d. Gamtos mokslų fakultete (VU) vyko seminaras „Radioaktyvių atliekų laidojimas vidutinio gylio gręžiniuose“. Dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos ir ekogeologijos skyriaus Ekogeologinių tyrimų poskyrio vedėja Roma Kanopienė, Giluminių tyrimų skyriaus vedėja Jurga Lazauskienė, Giluminių tyrimų skyriaus Regioninės geologijos ir tektonikos poskyrio vedėja Jolanta Čyžienė. Išsamesnė informacija: Roma Kanopienė, tel. 233 2286.

 

Lapkričio 25-27 d. Briuselyje - ES Tarybos tarptautinių reikalų darbo grupės posėdis Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos klausimais. Dalyvauja AM Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vyr. specialistė Renata Gagienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3507.

 

Lapkričio 27 d. Taline (Estija) - Baltijos jūros regiono (BSR) programos projektų teikėjų seminaras. Pristatomas Šiaurės-Baltijos šalių geologijos tarnybų „TourGEO“ projektas. Dalyvauja Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas. Išsamesnė informacija tel. 233 2482.

 

Lapkričio 27-28 d. Briuselyje - Triukšmo klausimų darbo grupės ekspertų posėdis. Dalyvaja AM Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vyr. specialistė Nina Česonienė. Išsamesnė informacija tel. 266 3584.

 

Lapkričio 27-29 d. AM Vidaus audito tarnybos viršininkė Loreta Jakštienė Liuksemburge dalyvaus ESPON 2013 veiksmų programos auditorių grupės narių susitikime. Išsamesnė informacija tel. 266 2710.

 

Lapkričio 28 d. Geologijos ir geografijos institute (T. Ševčenkos g. 13, Vilnius) vyks Lietuvos geologų sąjungos XIX suvažiavimas. Suvažiavimo temos: Tarptautiniai planetos Žemės metai Lietuvoje, Lietuvos geologijos mokslo vystymo koncepcija: jos įgyvendinimo pamokos, Geomokslų ir studijų vienybė: tendencijos ir perspektyvos, Geologijos mokslo žinių naudojimas ir jų poreikis gamyboje arba ką šiandien turi žinoti geologas Lietuvoje, Lietuvos geologijos tarnybos veiklos kryptys, Ventos regioninis parkas – geologijos ištakos. Suvažiavimo pabaigoje - Ventos regioninio parko teatro spektaklis. Išsamesnė informacija: Rimantė Guobytė, tel. 213 9055.

 

Lapkričio 28 d. 14.30 val. Aplinkos ministerijoje (A. Jakšto g.4/9, Vilnius), 508 salėje, vyks 2-ojo urbanistinio forumo „Darnus miestas ir architektūra“ rezoliucijos pasirašymas. Dalyvaus laikinai einantis aplinkos ministro pareigas Artūras Paulauskas, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas doc. Gintautas Blažiūnas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pirmininkas doc. Algirdas Vapšys, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos direktorius Rimvydas Pranaitis ir LITEXPO centro direktorius Aloyzas Tarvydas. Išsamesnė informacija: Nijolė Valevičienė, tel. 266 3611.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3657

 

Mažiau brakonierių – daugiau lašišinių žuvų

 

Baigėsi beveik tris mėnesius vykusi gamtosauginė akcija „Lašiša-2008“. Ši tradicinė traukiančioms neršti lašišoms ir jų nerštavietėms apsaugoti skirta akcija, kurią Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija šiemet surengė aštuntą kartą, duoda gerų vaisių. Kaip sakė šios inspekcijos viršininkas Raimondas Sakalauskas, retėja neršto metu grobio tykančių brakonierių gretos, todėl gausėja lašišų ir šlakių išteklių. Kad šių žuvų nerštaviečių daugėja, patvirtina ichtiologų stebėjimai.
Šiemetinė akcija „Lašiša“ vyko dviem etapais. Pirmasis – nuo rugsėjo 1-osios iki spalio 20 dienos. Tuo laiku daugiausia dėmesio aplinkosaugininkai skyrė Baltijos jūros priekrantės, Kuršių marių, Nemuno deltos regiono ir upių, kuriomis į aukštupius migruoja lašišinės žuvys, apsaugai. Per antrąjį akcijos etapą, kuris vyko nuo spalio 1 d. iki lapkričio 20 d., aplinkosaugos pareigūnai kartu su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais, policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais nepertraukiamai budėdavo prie Neries, Žeimenos, Vilnelės ir Siesarties upių. Jie ne tik tikrindavo žvejus, bet ir stabdydavo įtariamų pažeidimais asmenų transporto priemones. „Karštos“ vietos stebėtos ir iš oro.
Akcijos „Lašiša 2008“ metu aplinkosaugininkai iš viso surengė arti trijų šimtų reidų ir nustatė daugiau kaip 460 aplinkosauginių reikalavimų pažeidimų, tarp jų 297 Mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimus. Per pirmąjį etapą už nustatytus pažeidimus buvo skirta arti 30 tūkst. litų administracinių baudų. Taip pat pažeidėjams teks atlyginti daugiau kaip trijų tūkst. litų žuvų ištekliams padarytą žalą. Per antrąjį etapą skirta daugiau kaip 7 tūkst. litų administracinių baudų, o pažeidėjams teks atlyginti daugiau kaip 6 tūkst. litų žalą.
Nors akcija „Lašiša 2008“ ir baigėsi, tačiau, pasak Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko Raimondo Sakalausko, siekdami kuo labiau apsaugoti lašišų ir šlakių išteklius, aplinkosaugos pareigūnai akcijos vietas nuolat stebės ir kontroliuos ligi gruodžio pabaigos.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 11 26

 

Miškų savininkams - mažiau veiklos apribojimų

 

Lapkričio 21 d. įsigaliojo aplinkos ministro patvirtinti Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių pakeitimai. Jie palengvins privačių miškų savininkams siekti ES paramos ir vykdyti ūkinę veiklą miškuose.

„Sudaryta galimybė miško savininkui gauti, o regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnams išduoti leidimus kirsti mišką neplynais pagrindiniais kirtimais vietoje suprojektuotų plynų, nepatikslinus vidinės miškotvarkos projekto, ­­- sakė Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis. - Naujovė taikoma tais atvejais, kai pagrindinių kirtimų būdo pakeitimas neprieštarauja kitiems teisės aktams.“

Miško savininkams nereikės keisti miškotvarkos projekto, kai norės vietoj plyno pagrindinio kirtimo vykdyti neplyną ir už tai gauti ES paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. priemonę. “Miškų aplinkosaugos išmokos”. Taip pat numatyta, kad nebereikės leidimų miško valdų ribinėms linijoms kirsti (iki 1,5 metro į savo valdos pusę nuo valdos ribos).

Papildytos Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklės numatė miškotvarkos projektų tikslinimo atvejį, kuomet reikia papildomai suprojektuoti ar patikslinti priemones, kurioms teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą. Tai leidžia keisti dešimčiai ar dvidešimčiai metų patvirtintą galiojantį miškotvarkos projektą, jei miško savininkas pageidauja papildomai projektuoti priemones, kurioms teikiama ES parama.

Išsamesnės konsultacijos apie naujas sąlygas teikiamos regionų aplinkos apsaugos departamentų miestų ir rajonų agentūrose, miškų urėdijų girininkijose, Aplinkos ministerijos Miškų departamente.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 11 25

 

Nepalankus oras trukdo surinkti teršalus Kuršių nerijos pajūryje

 

Kuršių nerijos pajūrio ruože nuo sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi iki Preilos aptikta teršalų. Gelsvi neaiškios medžiagos gabalėliai buvo pastebėti praėjusį savaitgalį. Šeštadienį, lapkričio 22 d., Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, apžiūrėję Kuršių nerijos pajūrį, nustatė, kad daugiausia šių teršalų išmesta pasienio ruože prie Nidos gyvenvietės. Tai nedideli gelsvos bekvapės korėtos medžiagos, netirpstančios vandenyje ir primenančios vašką ar parafiną, gabalėliai.
Kaip sakė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų valdymo ir prevencijos skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas, po šiąnakt praūžusios audros ties Pervalkos gyvenviete aptikta prie kopų priplaktų tos pačios medžiagos gabalėlių. Ties Preila nei pakrantėje, nei jūroje teršalų nematyti. Aplinkos apsaugos pareigūnai nurodė Neringos miesto savivaldybei nedelsiant organizuoti teršalų surinkimo darbus, tačiau jų rinkti neleidžia sniegas ir stiprus vėjas.
Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centro specialistai atlieka skaičiavimus, kad nustatytų apytikrę vietą, kur teršalai pateko į vandenis. Tai padėtų išaiškinti galimą taršos kaltininką. Teršalams identifikuoti jų pavyzdžiai perduoti tirti Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentui Vilniuje. Preliminariais duomenimis, tai galėtų būti parafino gabalėliai. Tikėtina, Jūrinių tyrimų centro direktoriaus Algirdo Stankevičiaus manymu, kad skystas parafinas išsipylė iš pro šalį plaukusio laivo, šaltame vandenyje sustingo ir bangų buvo išmestas į krantą. Apie galimą taršą buvo užklaustos ir atitinkamos Rusijos Federacijos tarnybos. Tačiau jos informacijos apie tai neturi.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 11 24

 

Leiskime gulbėms išskristi

 

Po pirmojo didesnio šaltuko Aplinkos ministerija sulaukė daug pranešimų apie neišskridusias gulbes. Ant ledo pasilikę paukščiai eina į tuščias poilsiavietes, lūkuriuoja maisto.

„Neskubėkime jų maitinti, - sako Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius. – Leiskime paukščiams pajusti alkį ir išskristi.

Gulbės gali lūkuriuoti 2-3 dienas. Pagalbos reikia tik likusioms paliegusioms pavienėms, nepaskrendančioms gulbėms, kurių paprastai yra labai nedaug.“ 

Apie tokias paliegusias, globos reikalaujančias gulbes reikia pranešti Gyvūnų globėjų asociacijai tel.8 686 44828. Tačiau skambinti reikia tik gerai įsitikinus, kad paukščiams tikrai reikalinga pagalba.

Kaip teigia Selemonas Paltanavičius, gulbės yra labiausiai pastebimos, o didelė jų populiacijos dalis seniai tapo jauki, ne tik nevengianti, bet ir ieškanti žmogaus kaimynystės. Ši kaimynystė paprastai baigiasi rudens vidury, kai žmonės nustoja lankytis prie ežerų, tvenkinių ir nebemaitina savo prijaukintų gulbių. Paukščių įpročiai staiga nepasikeičia, todėl jos lankosi žmonių pamėgtose vietose ir jų laukia.      

Lietuvoje pirmosios gulbių poros perėjo apie 1937 - 1938 metus, jų plitimas prasidėjo iš tuometinės Rytprūsių teritorijos, kur šie paukščiai buvo griežtai saugomi ir galėjo nevaržomai daugintis. Antroje dvidešimto amžiaus pusėje įvyko spartus populiacijos augimo šuolis, gulbės pradėjo perėti visuose joms tinkančiuose vandens telkiniuose. Prieš 30 metų Žuvinte perėjo apie 60 gulbių porų. 

Toks populiacijos augimas, ypač neužšąlančių vandens telkinių prie Kauno elektrinės užtvankos, prie Elektrėnų elektrinės, skatino dalies šių paukščių sėslumą. Gulbės likdavo žiemoti. Jas globojo ir maitino žmonės. Keletą paskutinių žiemų, kai visiškai neužšalo upės, susidarė sąlygos gulbių šeimynoms ar pavieniams paukščiams išlikti iki pavasario.

Pastovus maitinimas, jaukinimas pažeidžia paukščio biologiją, ekologiją ir įpročius. Dalis paukščių prarado savybę skristi į žiemojimo vietas.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 11 24

 

 

Marselyje bus pristatyta Lietuvos pozicija dėl būsto, darnios urbanistinės plėtros ir teritorinės sanglaudos

 

Lapkričio 24 d. Marselyje prasidėjo ir tris dienas tęsis neformalus Europos Sąjungos ministrų, atsakingų už būstą, miestų plėtrą, erdvinį planavimą ir Europos Sąjungos teritorinę sanglaudą bei sanglaudos politiką, susitikimas. Jame Aplinkos ministerijos sekretorė, Lietuvos delegacijos vadovė, Jūratė Juozaitienė diskusijose pristatys Būsto strategijos įgyvendinimo eigą Lietuvoje ir mūsų respublikos poziciją dėl darnios urbanistinės plėtros ir teritorinės sanglaudos.

„Lietuva išklausys pirmininkaujančios šalies pateiktą informaciją ir kitų šalių nuomones, - sakė Jūratė Juozaitienė. – Pasisakysime Leipcigo chartijos įgyvendinimo ir darnių miestų ugdymo tema. Realizuojant šios chartijos nuostatas, Vilniuje įvyko tarptautinis Urbanistinis forumas, kuriame buvo pristatyti ir aptarti Lietuvos urbanistinės politikos krypčių metmenys. Lietuva numato pasisakyti dėl teritorinės sanglaudos bendrųjų nuostatų. Ji apibrėžtina dviem aspektais – kaip politinis siekis (tai padaryta įrašant ją Lisabonos sutartyje) ir kaip teritorijų politikos dimensija.“  

Šios dienos susitikime ministrai pasisakys ir diskutuos tema „Kokybiško būsto prieinamumas sunkioje būklėje esantiems žmonėms”. Bus aptariami būsto įperkamumo teisiniai klausimai ir ES sprendimų poveikis nacionalinėms būsto įperkamumo politikoms, būsto priemonių finansavimas naudojant ES paramos lėšas. Ministrai išklausys Europos Parlamento ir Europos Komisijos atstovų poziciją būsto klausimais bei patvirtins savo suderintas pozicijas komunikatu.

Susitikime taip pat dalyvauja Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Jonas Jakaitis, Statybos ir būsto departamento direktorė Edita Meškauskienė.   

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 11 24

 

 

Saugoti Merkį nuo brakonierių padeda žūklės klubas

 

Šį mėnesį „Merkio“ žūklės klubo surengtas žuvisaugos reidas Merkio upėje Šalčininkų rajone aplinkosaugininkams padėjo išaiškinti itin brutalų pažeidėją, kuris neteisėtai žvejodavo Merkio ichtiologiniame draustinyje naudodamas elektros įrangą. Klubo nariai brakonierių sulaikė ir iškvietė aplinkosaugos bei policijos pareigūnus. Dabar pastarieji atlieka ikiteisminį tyrimą.
Išaiškintasis pažeidėjas – Vilkiškių kaimo (Šalčininkų r.) gyventojas S. V. Brakonieriavimo tikslais jis nuo savo namų iki pirtelės, pastatytos netoli Merkio, buvo nusitiesęs 100 metrų ilgio elektros kabelį. Prie pirtelės buvo aptikta „elektriko“ įranga, nuo kurios driekėsi dar apie 70 metrų ilgio laidas, o šalia gulėjo 4 metrų ilgio graibštas, skirtas nudaužtiems margiesiems upėtakiams ar kitoms vertingoms žuvims nugriebti.
Pažeidėjui toks „verslas“ gerokai atsirūgs. Žvejyba naudojant elektros srovę laikoma ypač šiurkščiu gamtos apsaugos reikalavimų pažeidimu, už kurį gresia ne tik kelių tūkstančių litų bauda ir neteisėtos įrangos konfiskavimas, bet ir laisvės atėmimas iki trejų metų.
Minėtojo brakonieriaus sulaikymas – šiemet jau trečias atvejis, kai žūklės klubo „Merkys“ nariai padeda išaiškinti pažeidėjus. Aplinkosaugininkai džiaugiasi, kad šis klubas, organizuojantis mėgėjišką margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybą Merkio upės Šalčininkų rajone žūklės plote, aktyviai padeda rūpintis Merkio ichtiologinio draustinio apsauga. Ji yra sustiprinta nuo spalio 1 dienos iki Naujųjų metų – per margųjų upėtakių nerštą, kai šias žuvis draudžiama žvejoti.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 11 21

 

 

Nuotekų valymo įrenginiai turi atitikti techninius reikalavimus

 

Aplinkos ministerija vis dažniau gauna signalų, kad statybose naudojami nesertifikuoti nuotekų valymo įrenginiai, neatitinkantys nustatytų techninių reikalavimų. 

“Tokių pažeidimų neturėtų būti, - sakė Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė. - Nuotekų valymo įrenginių teisingas parinkimas turi labai didelę įtaką pastato inžinerinių sistemų funkcionavimui ir naudotojo gyvenimo kokybei. Tai ilgalaikė investicija, kuria paliksime ateities kartoms. Pažeidimai galėjo atsirasti ir dėl teisės aktų bei galiojančių reglamentų nežinojimo.“

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos duomenimis, iš patikrintų tiekiamų į rinką valymo įrenginių daugiau kaip 70 procentų atvejų nustatomi didesni ar mažesni techninių reikalavimų pažeidimai. 

Kaip paaiškino Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento specialistai,  statinio projektuotojas prisiima atsakomybę už visų statinio dalių teisingą techninių parametrų ir rodiklių parinkimą. Analizuojant Aplinkos ministeriją pasiekiančią informaciją, pastebima, kad vis dažniau pagrindiniu valymo įrenginių parinkimo rodikliu tampa kaina, o ne techniniai parametrai ar kokybė. Visais atvejais prie tipinių valymo įrenginių turi būti pateikta teisės aktais nustatyta dokumentacija, kuri patvirtina įrenginio atitiktį nustatytiems techniniams reikalavimams.                 

Pagal Statybos produktų direktyvą nuotekų valymo įrenginiai (NVĮ) priskirti statybos produktams. Aplinkos ministras 2008 m. birželio 25 d. įsakymu patvirtino Reglamentuojamų statybos produktų sąrašą, kuriame nustatyta, kad buitinės nuotekų valyklos turi atitikti darnaus standarto LST EN 12566-3:2005 keliamus reikalavimus. 

Vadovaujantis Europos standartizacijos nuostatomis, diegiant darniuosius standartus, paliekamas pereinamasis laikotarpis, kurio metu galima taikyti ir kitas technines specifikacijas. Reikalavimus statybos produktui tuo laikotarpiu gali nustatyti nacionaliniai teisės aktai. Reikalavimai NVĮ, kurių neapima darnieji standartai, nustatyti Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente.  

Siekiant gerinti Lietuvos įmonių verslo sąlygas, Aplinkos ministerija pavedė VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centrui įgyvendinti mažų nuotekų valyklų sertifikavimą ir techninį įteisinimą ir tam įsteigti nuotekų valyklų efektyvumo bandymo laboratoriją, kuri vėliau galėtų būti notifikuota. Sertifikavimo centro duomenimis, laboratorijos statybą planuojama užbaigti 2008 m., o automatikos įrengimo, paleidimo-derinimo, kalibravimo, pasirengimo akreditacijai darbus užbaigti iki 2009 m. rugsėjo mėnesio.

Išsamesnę informaciją, galiojančius teisės aktus galima rasti Aplinkos ministerijos interneto svetainėje adresu: www.am.lt. arba kreiptis į Aplinkos ministerijos specialistus.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

2008 11 20

 

 

Galimus pažeidimus sostinės Laurų kvartale tirianti komisija jau nustatė neteisėtų veiksmų faktą

 

Lapkričio 20 d. aplinkos viceministras Raimundas Paliukas pavedė Generalinei miškų urėdijai skubiai imtis priemonių Nemenčinės miškų urėdijos administruojamoje teritorijoje padarytiems įstatymų pažeidimams pašalinti. Nustatyta, kad šioje teritorijoje sostinės Laurų gatvės gyvenamųjų namų savininkų bendrija neteisėtai atsitvėrė 10,08 ha valstybinės reikšmės miško. Matavimus lapkričio 18 d. atliko Valstybinė miškotvarkos tarnyba Aplinkos ministerijoje sudarytos komisijos pavedimu.
Ši aplinkos viceministro Raimundo Paliuko vadovaujama komisija buvo sudaryta lapkričio 17 d. žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos apie galimus įstatymų pažeidimus sostinės Laurų kvartale pagrįstumui ištirti. Ji tęsia darbą tikrindama paskelbtus teiginius, kad statybos Laurų gatvėje, pušyne prie Neries upės vingio įsikūrusiame uždarame privačių namų kvartale, galimai buvo pradėtos be leidimų, savavališkai ir kad šių namų savininkų bendrija neteisėtai atsitvėrė dalį valstybinio miško. Komisija savo išvadas pateiks iki gruodžio 1 dienos.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660 
2008 11 20

 

 

Lietuva pasinaudojo visomis aplinkosaugai skirtos ES struktūrinių fondų paramos lėšomis

 

„Iki šios dienos, lapkričio 20-osios, – sakė Aplinkos ministerijos sekretorius Inesis Kiškis, – mūsų šalis jau yra pasinaudojusi visomis šalies aplinkosaugai skirtos ES struktūrinių fondų paramos pagal 2004-2006 m. Bendrąjį programavimo dokumentą lėšomis.“ Ši parama sudarė 84,99 mln. litų ir buvo numatyta šimtui aplinkosaugos projektų įgyvendinti iki š. m. gruodžio 31 dienos.
Daugiausia lėšų – apie 34 mln. litų – panaudota saugomoms teritorijoms steigti, planuoti ir tvarkyti, taip pat Baltijos jūros pakrantės juostai Palangoje atkurti ir apsaugoti nuo irimo. Beveik ketvirtadalis paramos (22,3 mln. Lt) atiteko vandens tiekimo ir nuotekų valymo sistemoms plėtoti šešiolikoje mažų Kupiškio, Biržų, Pasvalio, Kretingos, Mažeikių, Švenčionių, Vilkaviškio ir kitų rajonų gyvenviečių, kuriose gyvena iki 500 žmonių. Jose 2006-2008 m. nutiesta 110 km vandentiekio ir nuotekų tinklų, sudaryta galimybė beveik 6 tūkst. gyventojų prisijungti prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų.
Daugiau kaip šeštadalis minėtosios ES paramos – arti 14 mln. litų – buvo skirta upeliams ir ežerams, užterštiems iš praeities paveldėtais teršalais, valyti. Iš šių lėšų sutvarkyti 96 hektarai tokių užterštų teritorijų kartu su pakrantėmis ir slėniais. Tai Varnakos upelio baseinas Jonavoje, Nevėžio upė Panevėžyje ir Kėdainiuose, Talkšos ežero pietinė dalis Šiauliuose ir kt.
ES iš Sanglaudos fondo lėšų Lietuvos aplinkosaugai yra skyrė 2000-2006 m. 1,4 mlrd. litų paramą 29 projektams. Jie turi būti įgyvendinti iki 2010 m. gruodžio 31 d. Mūsų šalis jau yra panaudojusi 60 proc. šios paramos.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2008 11 20

 

 

Atominės elektrinės poveikis aplinkai jau svarstomas tarpvalstybinėse konsultacijose

 

Lapkričio 19 d.  Aplinkos ministerijoje vyko tarpvalstybinės konsultacijos su Austrijos žemės ūkio, miškininkystės, aplinkos ir vandens resursų valdymo federalinės ministerijos, Austrijos taikomosios ekologijos instituto, Viršutinės Austrijos valdžios institucijų ekspertais ir jų pasitelktais mokslo konsultantais dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo. Aplinkos ministerijos organizuotame susitikime taip pat dalyvavo mūsų šalies Ūkio ministerijos, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros, Radiacinės saugos centro, Aplinkos apsaugos agentūros, veiklos užsakovo – UAB „ Visagino atominė elektrinė“ ir poveikio aplinkai vertinimo dokumento rengėjo – Suomijos kompanijos „Poiry Energy Oy“ ir Lietuvos energetikos instituto konsorciumo atstovai.

Pasitarime buvo atsakyta į Austrijos delegacijos klausimus. Svečiams labiausiai rūpėjo įvairūs radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, naujos atominės elektrinė saugumo, galimų avarinių situacijų identifikavimo, vertinimo ir galimų avarijų pasekmių aspektai.

„Šiuo susitikimu prasidėjo antrasis planuojamos statyti Visagino atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybinio derinimo etapas, - sakė Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys. - Pirmajame etape šalys, dalyvaujančios tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese, pateikė savo komentarus poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai. Dalis jų išreiškė pageidavimą surengti konsultacinius susitikimus labiausiai  rūpimais klausimais. Tokios konsultacijos naudingos tiek veiklos užsakovui, tiek poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. Jų metu gaunama naudingų rekomendacijų ir pasiūlymų, kaip patobulinti poveikį aplinkai vertinimo ataskaitą, galimą poveikį patiriančioms šalims. Jų ekspertai gauna išsamius atsakymus į visus dominančius klausimus.“ 

Artimiausiu metu panašios konsultacijos vyks su Lenkijos, Baltarusijos ir Latvijos delegacijomis. Tarpvalstybinės konsultacijos su visomis šalimis turėtų būti baigtos kitų metų sausį.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 219 1855

 2008 11 20

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"