Paieška Užrašyk ant paukštelio svajonę...

Užrašyk ant paukštelio svajonę...

Diana MARTINAVIČIŪTĖ

Anykščių regioninio parko direkcijos vyr. biologė

 

Visa gamta tarytum šnara apie artėjantį tylesnį, tamsesnį, šaltesnį periodą: vis mažiau saulės ir šilumos, medžių lapai vis ryškiau keičia spalvas, draikosi voratinkliai ir iš tolių ataidi ilgesingasis gervių klyksmas. Ruduo. Tarsi pasiruošimas. Kelionei. Rodos, nespėjom pajusti, kaip ir vėl atėjo metas palydėti sparnuočius į tolimąją kelionę.

Tad ir šiais metais Anykščių regioninio parko direkcija kvietė visus norinčius mūsų rajono mokytojus ir moksleivius į jau tradicinėmis tapusias „Rudenines paukščių palydas“. Tai tarsi dovana: ir pasidžiaugti paskutinėmis šiltesnėmis rudens dienomis, ir pabūti gamtoje, ir, svarbiausia, iš arčiau pažvelgti į sparnuočių gyvenimą, išmokti atpažinti dažniausiai sutinkamas Lietuvos paukščių rūšis bei užregistruoti stebėjimų metu matytus paukščius.

Nors rudeninės paukščių palydos rengiamos pirmąjį spalio savaitgalį, nusprendėme šiam renginiui skirti šiek tiek daugiau dienų, nes norinčiųjų buvo ne tiek ir mažai. Mokytojai, kartu su moksleiviais, labai aktyviai domėjosi ir dalyvavo renginiuose. Moksleiviai rinkosi ne tik iš Anykščių miesto mokyklų, o ir iš aplinkinių vietovių. Gaila, oras šiemet nelepino. Tačiau tinkamai nusiteikus...

Buvo pasirinkti du maršrutai. Vienas jų vedė prie Rubikių ežero ir jo apylinkių - čia turėjome puikią galimybę susipažinti su vandens paukščiais. Kitas – Šventosios upės pakrantėmis prie Kavarsko užtvankos. Nors ši teritorija nėra didelė, bet kasmet susirenka nemažai paukščių. Čia stebėjome antis, gulbes, būrius dančiasnapių, ausuotuosius kragus, kormoranus, laukius, linges, praskrendančias žąsis, o kur dar būriai kikilių, didžiųjų zylių, nerimstantys kėkštai, kovai, varnos, ant laidų tupintys naminiai karveliai, žvirbliai - visų ir neišvardinsi.

Daugelis vaikų, spoksodami pro teleskopą, aikčiojo nuo paukščių apdarų spalvingumo, galimybės stebėti jų elgesį iš taip arti, kiti – stebėjosi, kad vis tik ne visi vandenyje plaukiojantys paukščiai yra „antys“, dar kiti vis stebėjosi, kad aplink tiek gyvybės, į kurią anksčiau lyg neatkreipdavo dėmesio. Aiškiau susivoki, jog tokie renginiai tiesiog būtini. Pamatyti, pajusti, palytėti tai, kas aplink mus...

... Išlydėję sparnuočius leidome simbolinius popierinius paukščius į vandenį, rašėme ant jų savo norus, tikėdami: kai paukščiai vėlei grįš pavasarį, išsipildys ir tai, ko taip labai trokštame. Nes gamtos ratas vis sukasi, lyg kviesdamas ištrinti abejingumą - sutikti, atsisveikinti, palydėti, laukti vėl grįžtant...

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"