Paieška Išvengiant gatvinio purvo...

Išvengiant gatvinio purvo...

Vacys PAULAUSKAS

Žvejų būrelio vadovas, papildomo ugdymo pedagogas ekspertas 

 

Neužtrunka rudenėlis ne vien medžių lapus spalvindamas... Moksleiviams jis primena, jog laikas vėl mokytis, laikas ir lankyti pamėgtus būrelius. Pradėjo savo papildomo ugdymo mokslus ir mano jaunieji žvejai iš Nevalstybinių vaikų globos namų „Vilniaus SOS vaikų kaimo“ ir Ozo vidurinės mokyklos. Darbas su jaunaisiais meškeriotojais specifinis. Malonu, jog  nuoširdūs rėmėjai jam talkina ir noriai su vaikais bendrauja.

 

Pakvietė akvariumininkai

 

Akvariumas ir žuvininkystė turi daug bendrų sąlyčio taškų, todėl nenuostabu, kai žvejų mėgėjų namuose atsiranda skoningai įrengti akvariumai. Vilniaus akvariumininkų klubas seniai draugauja su mano ugdytiniais. Jis ir paakino mus aplankyti Vilniaus pedagoginiame universitete rugsėjo 26-28 dienomis surengtą parodą „Augalų labirintai“. Nors parodos organizatoriai pagrindinį dėmesį skyrė dykumai, pelkei ir atogrąžų sodui, klubo narių akvariumai (su nuostabaus grožio augalais ir įvairiaspalvėmis žuvytėmis) parodą paįvairino, praplėtė jos lankytojų akiratį. Dažnas, nutaręs pirmą kartą įsirengti akvariumą, didžiausią dėmesį skiria žuvelėms. Ir nustemba sužinojęs, jog išpuoselėti akvariume gražius augalus kartais būna sunkiau nei auginti žuveles. Augalai jautrūs vandens cheminei sudėčiai, vieni geriau auga naujai įrengtame akvariume, kitiems labiau patinka senas, daugiau maisto medžiagų turintis vanduo. Nemaža augalų dalis, patekusi į nepalankią terpę, gali nunykti, tačiau yra ir tokių, kurie mažiau lepūs. Suvešėję jie užgožia kitus augalus, todėl kartkartėmis juos tenka „apravėti“.

 

Patiko kaktusai

 

Susiruošus į parodą galvojau, jog maniškiai ilgiausiai užtruks prie akvariumų. Pasirodo, klydau. Paroda buvo tokia įdomi, jog vaikams viskas labai patiko, tačiau ilgiausiai teko apsistoti ties kaktusų ekspozicija. Čia iš dalies kaltas šių dygliuotų gražuolių kolekcionierius Rimvydas Mantuškevičius, kuris nuoširdžiai bendravo su vaikais, pasinaudojo jų mokykloje įgytomis žiniomis ir  įdomiai pasakojo apie savo augintinius. Ypač daug  klausinėjo vaikai, kurių namuose auginamas vienas kitas kaktusas. Rūpėjo viskas – kaip ir į ką kaktusėlį pasodinti, ar dažnai jį laistyti, kaip parinkti tinkamą vietą ir kokį geriau įsigyti pradedančiajam augintojui. Kaktusų žinovas Rimvydas dalykiškai atsakė į klausimus, papasakojo, jog kaktusai veisiami sėklomis ir stiebiniais ūgliais (vaikučiais). Nors kolekcijoje nebuvo kaktusų su ypatingo grožio žiedais, pasakojimas apie  margaspalves, dažnai trumpą laiką žydinčias grožybes suintrigavo vaikus ir praplėtė supratimą apie nuostabų augalų pasaulį.

Daug įdomaus vaikai sužinojo ir apie kitus parodoje bei oranžerijoje pamatytus augalus. Kiekvienas galėjo išsirinkti vieną labiausiai patikusį ir iš parodos organizatorių gauti apie šį augalą daugiau papildomų žinių.

 

Draugystė tęsiasi

 

Bendri interesai žmones suartina ir verčia jungtis į įvairius susivienijimus. Manoma, kad nors ir retai, pameškerioti kasmet  pabando apie 1 mln. Lietuvos žmonių. 500 tūkst. – realiai meškerioja, o apie 100 tūkst. iš Aplinkos ministerijos įsigyja leidimus žvejybai. Žvejų mėgėjų žūklės būdai ir interesai įvairūs, todėl egzistuoja skirtingos meškeriotojų organizacijos. Dauguma jų aktyvios ir savo indeliu stengiasi būti naudingos visuomenei. Man daug padeda ir nuoširdžiai draugauja su ugdytiniais muselininkų klubas „Flyfishing.lt“. Jo kvietimas rugsėjo 24 d. dalyvauti Vilnios upės ir jos pakrančių valymo talkoje nebuvo staigmena. Vaikai labai apsidžiaugė, jog vėl pasitaikė proga pabendrauti su savo rėmėjais ir atlikti naudingą darbą.

... Šeštadienio rytas išaušo rudeniškai gražus ir žadėjo sėkmę. Kaip ir pernai, su muselininkais susitikome Belmonte ir, vadovaujami Daivo Girončiko, patraukėme į mums numatytą Vilnelės ruožą. Čia mūsų laukė maloni staigmena. Pakrantėse aptikome žymiai mažiau šiukšlių ir buitinių atliekų (jei gretinsime su praėjusių metų talka). Upės tėkmėje, kur darbavosi į brydkelnes įšokę muselininkai, šlamšto rado daugiau nei krante. Srovės nešamas jis kaupėsi prie medžių išvartų ir kitokių vandenyje esančių natūralių kliuvinių, tačiau ir čia šiukšlių kiekiai buvo už pernykščius mažesni. Kaip visada, daugiausia talkos metu surinkta plastikinių butelių (nuo gaiviųjų ir nelabai gaivių gėrimų). Saulutei žeme ritinėjantis ir turint mažiau darbo, mums talka virto maloniu pasivaikščiojimu ir visiškai nenuvargino. Aptariant atliktą darbą visi džiaugėmės, jog švarinant upes pastangos nenueina veltui ir kuo toliau, tuo rezultatai ženklesni. Tikriausiai kitą metą šią vietą bus galima palikti ramybėje ir pasiieškoti kito, labiau apšnerkšto, gražuolės Vilnios ruožo. 

 

Vertinga pamoka

 

Talka pasibaigė gerokai anksčiau numatyto laiko. Su vaikais jau ruošėmės namolio, tačiau jos organizatoriai paprašė neskubėti. Pasirodo, kaip ir pernai, bus talkos pabaigtuvės, kurių teks palaukti. Vyrai nenori išleisti vaikų nepavaišinę arbata ir saldumynais. Visa laimė, jog  su meškere niekada nesiskiriantis D. Girončikas mašinoje turėjo muselinę. Nedelsiant, čia pat stadione, buvo suorganizuota šios įmantrios meškerės įsisavinimo pamoka. Daivui apmokyti vaikus padėjo Vytautas Skestavičius. Sužalota koja ir kol kas tik su ramentais vaikštantis žmogus neiškentė namuose ir atvyko moraliai palaikyti talkininkų. Abiejų muselinės meškerės meistrų pamokymai vaikams ir man davė labai daug naudos. Bėda ta, jog aš pats ilgą laiką su museline buvau susipažinęs tik teoriškai, o kai ją įsigijau, tai muselininko, praktiškai galinčio mane treniruoti, neturėjau. Žūklę museline meškere įvaldyti nėra paprasta ir teorinių žinių nepakanka. Reikia ilgai storą muselinį valą, vadinama šniūru, mėtyti sausumoje ir tik paskui galima žengti pirmuosius žingsnius prie vandens. Norint teisingai atlikti metimą, meškerė turi tapti rankos tęsiniu. Todėl jos žastas turi liesti krūtinės šoną, meškerės rankena priglusti prie dilbio, o riešas išlikti nejudamas. Štai tas ir kitokias svarbias tiesas išguldė mums abu muselininkai ir kantriai iki pat vaišių treniravo.

Renginys pasibaigė. Tačiau nebe pirmus metus trunkanti draugystė tęsiasi. Mano supratimu, tai labai svarbu. Patirtis rodo – vaikų bendravimas su kultūringais, jų poreikius suprantančiais ir norinčiais vaikams padėti žmonėmis yra būtinas. Tai atsvara vaikus ir jaunimą gaubiančiam gatviniam purvui ir didžiulė paspirtis pedagogams, tėvams ir visiems, dedantiems pastangas puoselėjant jaunąją kartą.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"