Paieška Baimės akys didelės

Baimės akys didelės

Zenonas BUTKEVIČIUS

 

Didžiulė atmosferos tarša - iš energetikos įmonių. Į branduolinę energetiką buvo žiūrima kaip į gana palankią aplinkai.

Bet po Černobylio mūsų baimės akys pasidarė labai didelės. Ir tai suprantama. Daugelyje Europos šalių šios energetikos šakos plėtojimas buvo apribotas ar net visai nutrauktas.

Išskyrus Prancūziją, kurios valdžia žiūrėjo toli į ateitį, rūpinosi šalies energetiniu saugumu. Čia nauji branduoliniai reaktoriai buvo statomi ir po Černobylio. Šiuo metu Prancūzijoje veikia 59 reaktoriai, o neseniai buvo priimtas sprendimas statyti dar vieną, taigi netrukus bus šešiasdešimt. Jau dabar beveik 80 procentų elektros energijos prancūzai gauna iš atominių elektrinių. Ta energija pardavinėjama ir kaimyninėms šalims. Pavyzdžiui, ją perka Austrija, kuri kategoriškai uždraudė statyti branduolines jėgaines. Po Černobylio...

Žinoma, Austrijos pozicija šiek tiek dvelkia dviveidiškumu, bet ką jau padarysi... O šiaip pasaulyje veikia 443 branduoliniai reaktoriai. Iš jų net 153 dirba Europos Sąjungos šalyse. Visi kartu pagamina daugiau nei trečdalį elektros energijos, reikalingos Europai.

Antrą vietą užima JAV, turinčios 104 reaktorius. Kaip jau minėta, Europoje lyderiauja prancūzai. Jų pavyzdžiu seka suomiai, kurie labai ryžtingai pasuko branduolinės energetikos keliu. Maždaug tą patį žada daryti čekai. Apie naujus reaktorius jau kalbama Didžiojoje Britanijoje ir Olandijoje.

Olandija - ypatingas pavyzdys. Po Černobylio buvo susikūrusi lyg ir neformali antibranduolinė koalicija - Ispanija, Italija, Švedija, Vokietija, Belgija ir Olandija, kurių valdžia, žaliesiems mitinguojant, buvo priversta atsisakyti branduolinės energetikos plėtojimo planų. Taigi štai dabar ta koalicija lyg ir braška, nes iš jos žada trauktis Olandija.

O kur dingsi? Energijos reikės vis daugiau, o gyvenimas rodo, jog pasitikėti Rusijos pažadais labai rizikinga. Pavyzdžiui, Prancūzijai šiuo metu nusispjaut į dujas ar mazutą elektrinėms - užtenka branduolinės energijos. Ne tik sau, bet ir kaimynams, jei ištiks bėda.

Branduolinės energetikos specialistai neužmiršta ir mūsų. Įdomu tik tai, jog dabar kalbama apie tris branduolines valstybes - Lietuvą, Latviją ir Estiją. Mat jeigu bus statomi nauji reaktoriai Ignalinoje, jie bus lyg ir viso šito regiono energetinė širdis.

Dabartinės apklausos rodo, jog vis daugiau žmonių gana drąsiai žiūri branduolinę energetiką. Ekologinių populistų įtaka vis mažesnė. Pagaliau verta prisiminti, jog termobranduoliniam dievui melstasi nuo senų senovės. Ir šiandien jį vadiname labai gražiai - saulute motinėle... Kur nesimelsi - iš jo - ir šiluma, ir gyvybė. Tik užmirštame, jog tos kosmoso saulutės gana dažnai sprogsta... O štai jau tada būna tokie černobyliai, kad sudreba galaktikos... Mokslininkai apytikriai žino, kiek mūsų Saulėje dar yra vandenilio, kiek laiko jai užteks kuro, bet va, bėda - dažnai tai būna spėliojimas iš kavos tirščių. Tame termobranduoliniame katile galbūt atsitiks kažkas, apie ką nė nenumanome, ir bus didelis „Bum!“, visa mūsų planetų sistema ir jos apylinkės virs įspūdingu radioaktyvios ugnies kamuoliu. Kaip žmonės sako, jei ne šiemet - kitąmet... O gal ir po šimtų milijonų metų.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"