Paieška Laiškas jaunajam miško bičiuliui

Laiškas jaunajam miško bičiuliui

Eugenija STRAZDIENĖ

Valkininkų miškų urėdijos inžinierė  

 

Sveikinu Jūs visus, kurie pasiryžote tapti jaunaisiais miško bičiuliais. Gal kiek ir sudėtingas tas pavadinimas – pabandysiu paaiškinti paprastai. Nuo pat mažens vaikai mato saulę, žolę, vandenį, medžius, pagaliau, visą tai - gamta. Visi vaikai, kai tik nulaiko rankytėse pieštuką, pirmiausiai piešia mamą ir būtinai besišypsančią saulę šalia. Tad nuo mažų dienų jau tampame gamtos bičiuliais. Visi mes mylime gamtą, žavimės gyvūnais. Atrodo, kažko lyg ir trūksta, jei namuose nėra katinėlio, šunelio, paukštelio ar mažo žiurkėno.

Mūsų mokyklose veikia daug būrelių: jaunųjų gamtininkų, biologų, jaunųjų miško bičiulių... Ir visus juos vienija meilė gamtai. Mano nuomone, kaip pavadinsime būrelį, tačiau visi mokiniai, dalyvaujantys jo veikloje, yra gamtos draugai. Tik nuo mažens vaikus reikia nukreipti reikiama linkme, kad jie ne tik mylėtų gamtą, o ir mokėtų ją saugoti, pažinti ir neteršti.

... Šiais metais teko dalyvauti gamtosauginiame seminare Tiuriningijos krašte, Vokietijoje. Labai pagirtinas ir sektinas pavyzdys, kad ten visi vaikai - darželinukai ir mokiniai - vasaromis bent dvi savaites pabūna miško stovyklose, kur kartu su miškininkais atlieka paprasčiausius darbus, mokosi pažinti ir saugoti gamtą. Daugiau sužinoti padeda sumaniai įrengti  gamtiniai-pažintiniai takai. Juose miškininkai įvairių, nesudėtingų žaidimų pagalba supažindina mokinius su gyvūnais, medžiais, miško kenkėjais ir kt. Visos programos diegiamos švietimo ir aplinkos ministerijų lygyje. Miškininkams nereikia eiti į mokyklas prašyti direktorių, kad įsteigtų būrelį, jie turi programas, kurias belieka kūrybingai pritaikyti. Ar mes priaugsime iki to? Galima tik pasvajoti...

Kokios tos svajos bebūtų, tačiau šiandien kreipiuosi į jaunąjį miško bičiulį (ir į visus kitus gamtos draugus) - mylėk savo šalį, gerbk ir puoselėk tradicijas ir, žinoma, ši meilė neįsivaizduojama be gamtos. Mūsų protėviai nuo seno gyveno santarvėje su gamta, ją gerbė, iš jos imdavo tiek, kiek reikėjo kukliai būčiai patenkinti. Turėjo šventas ąžuolų giraites, kuriose atlikdavo apeigas, tokiuose miškeliuose net nukritusią medžio šaką negalima buvo išnešti. Jas sukūrendavo įrengtose šventvietės - aukuruose. Po daug amžių  paslaptingas ir šventas atrodo protėvių bendravimas su gamta. Jautresnį žmogų tai įkvepia kūrybai.

Pasvajok, gamtos vaike, juk nuostabus miškas visais metų laikais - tiek pavasarį, vasarą, rudenį ar žiemą. Ir tu moki džiaugtis juo ar surasti kas domina. Kiek daug švenčių, susietų su gamtos reiškiniais: sausio 25 d. - pusiaužiemis (sako, jog tada meška ar barsukas irštvoje ant kito šono verčiasi); vasario 2 d. – Perkūno diena (šiltomis žiemomis tą dieną pirmą kartą galima išgirsti nugriaudžiant Perkūną, todėl senoliai atlikdavo tam tikras apeigas); vasario 24 d. – Vieversio diena (parskrenda vieversys; kiti paukščiai irgi turi tokias dienas – kovo 4 d.- Varnėno diena, kovo 19 d. – Pempės diena). Kovo 20-oji - Pasaulinė Žemės diena, kovo 25 d. – Gandrų grįžimo šventė. Visas balandis – medelių sodinimo mėnuo – organizuojamos įvairios medelių sodinimo talkos. Balandžio 23 – Jurginės arba anksčiau vadinta Jore –senovėje švęsta, kaip pirmos žalumos pavasario šventė. Tą dieną žalumynais puošdavo sodybų vartus, pro kuriuos visi įeinantis apsiprausdavo, prieš tai maudydavosi pirtyse, gerbdavo ugnį, supdavosi supynėse (kad geri metai būtų, voliojosi žolėje ir vieni kitus laistydavo šaltinio vandeniu). Nepamiršdavo ir gyvulių, juos pirmą kartą išvesdavo pasivaikščioti po lauką. Priklausomai nuo pavasario darbų, šventė švęsta nuo trijų dienų iki savaitės. Birželio 5–oji Pasaulinė aplinkos diena, birželio 24 d. – Joninės, Rasos (Kupolinės), senovėje gražiai ir ilgai švęstos. Tai trumpiausios nakties ir ilgiausios dienos - Vidurvasario šventė, kai kurie šventimo elementai išlikę iki mūsų dienų. Latvijoje šios šventės archainių elementų išlikę nepalyginamai daugiau. Liepos 19-24-oji - Medunešio diena, liepos 26-oji – Rugiapjūtės pabaiga (arba anksčiau vadinta Sambariais), dabar dažniausiai minima kaip Derliaus šventė. Rugpjūčio 15–oji Žolinė. Rugpjūčio 24-oji - Gandrų išskridimo diena. Rugsėjo trečias šeštadienis – Miškininko diena. Rugsėjo 21–oji - Rudens lygiadienis. Iki lygiadienio senovėje švęsta šventė vadinta Dagotuvėm – tai  rugio, želmens gerbimo šventė. Mūsų protėviai labai gerbė duoną ir jos gerbimui buvo atliekama daug apeiginių švenčių. Spalio pirmas savaitgalis – Paukščių palydų diena. Spalio 4-oji – Pasaulinė gyvūnų globos diena. Lapkričio 3-oji - Šv. Huberto - medžiotojų globėjų diena. Gruodžio pirmas savaitgalis – medžių puošimo šventė.

Tad kiekviename mėnesyje galima rasti širdžiai mielą šventę, pasidžiaugti ar švęsti kartu su gamta. Aš to jums nuoširdžiai ir linkiu.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"