Paieška Kaip gyvenate, briedžiai?

Kaip gyvenate, briedžiai?

 

Jei nutikdavo socialinės, ūkinės suirutės, kildavo karai, o sykiu su jais – ir nuolatinis palydovas badas, tai iš žvėrių labiausiai nukentėdavo patys didžiausi. Tą patyrė taurai, stumbrai, daugelyje šalių – ir elniai ar stirnos. Ne išimtis – briedžiai. Juos taip pat būdavo nesunku sumedžioti.

Kaip gyveno, gyvena ir gyvens Lietuvos briedžiai? Žurnalistas Zenonas BUTKEVIČIUS kalbasi su kanopinių žvėrių specialistu daktaru Rimantu BALEIŠIU.

 

Iš tikrųjų, susidarius nepalankioms sąlygoms stambieji žvėrys nukenčia greičiausiai. Pakankamas pavyzdys – briedžių padėtis per praėjusį šimtmetį. Tas periodas gal net ypatingas: per jį briedžių skaičius Lietuvoje istoriniu periodu buvo ir pats didžiausias, ir pats mažiausias.

XX amžiaus pradžioje Lietuvoje gyveno maždaug 1000 briedžių. Po Pirmojo pasaulinio karo buvo likę gal 25, gal šiek tiek daugiau ar mažiau. Reikalo esmės tai nekeičia – briedžiai buvo atsidūrę ties visiško išnykimo riba. Jų skaičius buvo labai sumažėjęs ir kitose šalyse, taigi bėda buvo visuotinė, bent jau Europoje. Todėl Tarptautinė medžioklės ir gyvūnų apsaugos taryba (CIC) sukuria specialią komisiją. Jai paprašius, 1932 metais Lietuvoje surengiama briedžių apskaita. Tuometinėje Lietuvoje jau gyveno 124 briedžiai. Dar 173 briedžiai laikėsi Klaipėdos krašte ir maždaug 100 briedžių Vilniaus krašte (šios dvi mūsų šalies dalys tuo metu nepriklausė Lietuvai). Turime duomenų, kad 1940 metais Lietuvoje buvo šiek tiek daugiau nei 300 briedžių.

Atrodytų, kad briedžių reikalai gerėja. Bet štai – Antrasis pasaulinis karas. Tai vėl skaudus smūgis šiems žvėrims. Bet tuo metu gamtos apsaugos, gyvūnijos išsaugojimo reikalai jau buvo įgiję jei ir ne pasaulinę, tai bent regioninę reikšmę. Nors per karą ir po jo Lietuvos briedžių populiacija apnyksta, bet centralizuota valdžia imasi ryžtingų priemonių. Briedžių medžioklė visiškai uždraudžiama, imamasi vilkų naikinimo. Šiandien iš tikrųjų tai galima pavadinti naikinimu, nes buvo mokamos ne tik nemenkos premijos už kiekvieną sumedžiotą vilką, bet ir už užmuštus irštvose aptiktus vilkiukus. Suprantama, tuo metu vilkų būta gana daug ir jie kėlė nemažą pavojų briedžiams, ypač jaunikliams. Briedžiams staiga pagerėja mitybos sąlygos: milžiniškų plynų kirtimų plotuose, kurie atsirado per karą, masiškai sodinami jauni miškai, ypač pušynai.

 

Ir briedžiai pasinaudojo ta palankia proga veistis ir daugintis?

 

Pasinaudojo. Nors veisiasi nelabai sparčiai, bet iki 1968 metų briedžius jau buvo galima sutikti visuose Lietuvos rajonuose. Dar po penkerių metų apskaita parodė, kad Lietuvoje gyvena beveik 10 000 briedžių. Matyt, tai istorinis jų maksimumas šiandieninės Lietuvos teritorijoje. Negana šito. Ekologiniai tyrimai rodo, kad apskaitoje galėjo būti paklaidų, todėl tikrasis skaičius galėjo siekti 15 tūkstančių.

 

Tuo metu miškininkai jau visu balsu šaukė – briedžiai nuėda didelę dalį jaunų, tik ką pasodintų pušynų. Esu girdėjęs sakant, jog tuometinis miškų ūkio ministras A. Matulionis skundęsis kompartijos vadovui, aistringam medžiotojui A. Sniečkui, kad briedžiai vėjais paleidžia jų pasodintus miškus. O A. Sniečkus atsakęs – ar trūksta pinigų miškams sodinti? Ne? Tai ir sodinkite iš naujo, jei briedžiai nuėda, kas jums trukdo?

 

Tikrai, briedžiai tuo metu jau buvo medžiojami, o medžiojamuosiuos žvėris valdžia labai mėgo, jų gausinimui, apsaugai negailėjo nei dėmesio, nei pinigų. Medžioklė buvo ribojama licencijomis, todėl briedžių populiacija gana ilgą laiką skaičiumi buvo stabili.

Deja, nuo 1991 metų reikalai gerokai pasikeičia. Briedžiai vos neprilyginami miškų kenkėjams, todėl 1995 metais jų skaičius sumažėja maždaug iki 3 tūkstančių, tai yra populiacija pagal gausumą nubloškiama į 1963–1964 metų lygį. Vėliau skaičius šiek tiek svyravo, bet buvusios galybės briedžių giminė Lietuvoje neatgavo iki šiol. Paskutinioji apskaita rodo, kad turime iki 5 tūkstančių briedžių.

 

O juk buvo laikas, kai kasmet vos ne po tiek sumedžiodavome...

 

Tikrai. Briedžių medžioklė vėl leista tik 1962 metais. Didžiausi laimikiai užregistruoti 1973–1976 ir 1987–1989 metais. Tada būdavo sumedžiojama vidutiniškai po 3 tūkstančius briedžių (nuo 30 iki 40 procentų žiemos sezono populiacijos). „Dugnas“ buvo pasiektas 1995 metais, kai sumedžiota tik 58 briedžiai. Deja, kiek jų sumedžiota neteisėtai, duomenų neturime. Šiaip ar taip, reikalai pasidarė tokie prasti, kad valdžia ėmėsi desperatiškų priemonių – 2003 metais briedžių medžioklė buvo visiškai uždrausta. 2004 metais vėl leista medžioti tik pateles ir šiųmečius jauniklius, 2005 metais – vien tik jauniklius. Šiuo metu briedžių medžioklės suvaržymai „suminkštėjo“, tačiau jų medžioklė leidžiama tik ištisiniuose miškų masyvuose, kurių plotas viršija 2500 hektarų, o ten gyvenančių briedžių tankumas siekia ne mažiau kaip 3 žvėris 1000 hektarų. Deja, jei kalbėsime apie briedžių skaičiaus didėjimą, visos tos priemonės apčiuopiamų teigiamų rezultatų kol kas nedavė.

 

O galėtume turėti daugiau?

 

Žinoma. Tą rodo ir kaimyninių šalių pavyzdžiai. Tačiau kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkrečią situaciją, į miškininkystės interesus.

 

Ar galima teigti, kad nemenka dalis briedžių sumedžiojama neteisėtai?

 

Galima. Šiuolaikiniai ginklai ir papildomos techninės priemonės brakonieriams uždavinius labai palengvina.

 

*  *  *

 

Briedžių padėtis kaimyninėse šalyse

 

Lenkija. Prieškaryje Lenkijoje gyveno apie 1400 briedžių. Po Antrojo pasaulinio karo žvėrių sumažėjo, bet vėliau skaičius pradėjo didėti ir 1981 m. pasiekė maksimalų lygį – 6000. Dėl intensyvios šių žvėrių medžioklės, brakonieriavimo ir vilkų briedžių skaičius šalyje nuo 1983 m. pradėjo spėriai mažėti. 1998-1999 m. Lenkijoje buvo likę tik apie 2000 briedžių. Sunerimo gamtosaugos ir mokslo įstaigos, medžiotojai, visuomenė. Gelbstint briedžius, buvo pasielgta radikaliai – nuo 2001 m. visiškai uždrausta jų medžioklė.  Briedžių populiaciją Lenkijoje pavyko atkurti per 6-7 metus. 2007 m. šalyje vėl gyveno 6000 briedžių, numatoma pradėti šių žvėrių medžioklę.

Briedžiai Lenkijoje pasiskirstę labai netolygiai. Dauguma jų gyvena šiaurrytinėje šalies dalyje. Trečdalis briedžių koncentruojasi nacionaliniuose parkuose, kuriuose nustatytas ir didžiausias šių žvėrių tankis (iki 10 žvėrių  1000 ha miško). Kampinos nacionaliniame parke (prie Varšuvos) briedžių kaimenė atkurta dirbtinai, čia atvežus ir paleidus tik 5 briedžius (3 pateles ir 2 patinus). Šiuo metu parke gyvena apie 200 briedžių.

Pradėjus briedžių medžiokles, žadama vadovautis šiomis nuostatomis: optimalus briedžių tankis 1000 ha miškų ir pelkių – 5 žvėrys, palaikyti kaimenėse patinų ir patelių santykį 1:1,5; 20% briedžių medžioklės laimikio turi sudaryti jaunikliai ir po 40% suaugę patinai ir patelės, nemedžioti dvynukus vedžiojančių patelių, didelį dėmesį skirti briedžių atrankai.

 

Latvija. Prieš karą Latvijoje buvo apie 800 briedžių. Po Antrojo pasaulinio karo, kaip ir kitose Baltijos šalyse, briedžių skaičius labai sumažėjo, o vėliau išaugo ir 1972 m. pasiekė maksimalų lygį - 21 000. Dėl intensyvios medžioklės briedžių skaičius vėliau sumažėjo, bet ilgokai siekė 12-15 000. XX a. paskutiniojo dešimtmečio pradžioje briedžių skaičius Latvijoje, beveik taip pat, kaip Lietuvoje ir Estijoje, labai sumažėjo. Pagrindinė briedžių populiacijų depresijos priežastis, matyt, buvo nekontroliuojama šių žvėrių medžioklė tuo metu vykdomų Baltijos šalyse socialinių pertvarkų metu. 

Šiuo metu briedžių populiacija Latvijoje atkurta. 2007 m. šioje šalyje gyveno 14 000 briedžių. Didžiausias žvėrių tankis - rytinėje šalies dalyje. Briedžiai medžiojami (2007 m. leista sumedžioti 3166 briedžiai). Briedžių medžioklių laimikiuose 30% žvėrių turi sudaryti jaunikliai.

 

Estija. Briedžių populiacijos būklė šioje šalyje praėjusiame šimtmetyje buvo panaši kaip ir kitose Baltijos šalyse, tik maksimali gausa (13 000) nustatyta dešimtmečiu vėliau (1982 m.) nei Latvijoje ir Lietuvoje. Šiuo metu populiacija atkurta ir intensyviai naudojama. 2007 m. Estijoje buvo apie 12 000 briedžių, per 2006-2007 metų medžioklės sezoną sumedžiota 4000. Dėl daromos žalos miškų ūkiui daug kur numatomas briedžių tankio mažinimas. Optimalus briedžių tankis Estijos miškuose 3-4 žvėrys 1000 ha.  Briedžių populiacijos valdymas Estijoje paremtas tikslios apskaitos ir kitais populiacijos būklę apibūdinančiais duomenimis. Iš visų 15 Estijos administracinių regionų ir iš 300 medžioklės vienetų renkama medžiaga apie briedžių veisimąsi, mitybą, sumedžiotų žvėrių amžių, įvertinamas poveikis miškui.

 

Švedija. Sunku patikėti, kad prieš 200 metų Švedijoje gyveno tik apie 500 briedžių. Mažėjant stambiųjų plėšrūnų kiekiui, draudžiant naminių gyvulių ganymą miškuose ir, svarbiausia, kryptingai ir racionaliai reglamentuojant medžioklę, atsirado sąlygos susiformuoti stipriai briedžių populiacijai. Ypač daug briedžių Švedijoje buvo XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje. Sprendžiant iš to, kad 1982 m. šalyje buvo sumedžiota 175 000 briedžių, jų Švedijoje tame laikotarpyje buvo apie 400 000. Vėliau briedžių medžioklių laimikiai sumažėjo ir, kai 1993 m. Švedijoje buvo sumedžiota tik (!) 99 000 briedžių, vienas populiarus medžioklės žurnalas Vokietijoje prabilo apie „briediškos pasakos“ pabaigą šioje šalyje. Tai neįvyko, briedžių populiacija Švedijoje gyvybinga ir intensyviai naudojama iki šiol – 2006 m. šalyje sumedžiota 82 000 briedžių.

Dėl skirtingų gamtinių sąlygų pietinėje ir šiaurinėje Švedijos dalyse, skiriasi ir briedžių tankis, šių žvėrių medžiojimo būdai, medžioklės reglamentavimas. Pietinėje šalies dalyje briedžių tankis didesnis, čia jie dažniau medžiojami varant. Šiaurinėje šalies dalyje paprastai medžiojama su šunimis, didesnėse teritorijose, su ilgesnį laiką galiojančiomis licencijomis.

Briedžiai Švedijoje - pagrindiniai medžiojamieji žvėrys. Metinės medžiotojų išlaidos, siejamos su briedžių medžiokle, siekia apie 180 milijonų eurų. Pagrindinė valstybinė įstaiga, organizuojanti briedžių populiacijos gausos ir jos struktūros įvertinimą ir reglamentuojanti briedžių sumedžiojimą yra Aplinkos apsaugos departamentas.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"