Paieška Lietuvos girių genetiniai ištekliai

Neišbarstytieji turtai

Lietuvos girių genetiniai ištekliai

Augustas UKTVERIS

 

Nuolatinės augalų nacionalinių genetinių išteklių komisija rugsėjo 25 d. dairėsi po kai kuriuos minėtųjų išteklių plotus. Tądien, susirinkus gausiam specialistų būriui, užsukus į Prienų miškų urėdiją, vyko ir mokslinės programos „Genofondas“ tarybos posėdis.

 

Po šiltnamių stogu...

 

... Dienai nesnaudžiant, dr. Rimvydas Gabrilavičius visus susirinkusiuosius sveikino Dubravos mokomosios miškų urėdijos valdose, prie šiltnamių angarų, kartu pristatydamas šios urėdijos urėdo pavaduotoją Gediminą Kazlovą bei šiltnamių kompleksui vadovaujančią Reginą Načajienę. Pastaroji kalbą pradėjo apie tai, jog šiltnamiuose dirbančių žmonių tikslas – išauginti kokybiškus sodmenis būsimosioms šalies girioms.

Dairėmės po šiltnamius, kuriuose įkurdintos iš įvairių Lietuvos urėdijų „atkeliavusios“ eglaitės. Jos, žinoma, yra skiepytos, ir vėl turės važiuoti namolio, t.y. į savo gimtas, o gal ir kai kurias kitas vietas, kuriose patiks augti. Su panašiais „įgaliojimais“ šiame šiltnamių komplekse yra įsikūrę ir kiti skiepijami medžiai, medeliai – ąžuoliukai, liepaitės, juodalksniai, berželiai... Prie jų surašytieji numeriai miškininkams teikia duomenis apie urėdiją, iš kurios „atvykęs“ medelis, apie plantaciją ir t.t. 

Dr. Alfas Pliūra (Lietuvos miškų institutas): „Šiltnamiuose medžiai įkurdinti vien dėl to, jog siekiama išvengti žiedadulkių iš išorės, t.y. medžių apsidulkinimas – tik nuo greta, šiltnamyje esančiųjų. Priešingu atveju galimas 50 proc. selekcinių savybių blogėjimas, neminint jau to, jog šiltnamyje augti sudaromos optimaliausios sąlygos – šviesa, priežiūra, tręšimas.“

Pasak A.Pliūros, iš šiltnamiuose surenkamo vieno kilogramo beržų sėklų (jų – keli milijonai) galima išauginti 300 ha miško. (R.Načajienė paaiškino, jog beržų sėklos renkamos tiesiog rankiniu būdu, atskirai nuo kiekvieno klonuotojo medžio, tad darbelio esama...) Gaunant 50 kg sėklos, galima užsodinti tokį plotą, kuris viršys visus Lietuvoje kasmet įveisiamus (apsodinamus) naujų miškų plotus.

Žinoma, Dubravos šiltnamiuose, kuriuose auga sodmenys miškui, yra ir Lietuvos genetiniai miško ištekliai, kartu nepamirštant ir selekcijos, be kurios neįmanomas ūkiui skirtojo miško įveisimas. A.Pliūra apgailestavo, jog „Lietuvoje nėra sistemos, kad urėdijos būtų priverstos pirkti selekcinę sodinamąją medžiagą“, mat kai kurios urėdijos sėklą ir pačios užsiauginančios, tačiau jos kokybė neprilygstanti tai, kuri pasiekiama Dubravoje (šiemet, pasak R.Načajienę, numatoma dubraviškės beržų sėklos kaina už 1 kg – 7000 Lt, tad ir suprantamas apgailestavimas, jog kol kas tos sėklos užsisakė tik VĮ „Šiaulių miškų urėdija“).

 

Gyvenk, kriaušaite!

 

Dr. Virgilijus Baliuckas (Lietuvos miškų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas) išvykos dalyviams girioje jau aiškino apie Lietuvos ąžuolo populiacijų palikuonių šeimų bandymus.

„Šioje vietoje yra trys populiacijos, kurių amžius – aštuoni metai. Esama aštuoniolikos medžių (šeimų) palikuonių. Siekiame, kad populiacijos apimtų visą Lietuvą, nors viską „surinkti“ į vieną vietą yra ganėtinai keblu. O esminis mūsų tikslas – išsaugoti ąžuolo genetinius išteklius ex situ sintetinėse populiacijose (perkeliant palikuonis), o taip pat atlikti tų išteklių testavimą skirtingomis aplinkos sąlygomis. Siekiant ateityje išsaugojimą derinti ir su selekcija. Atrenkant šeimas, palikuonis, genotipus, iš kurių būtų galima veisti sėklines plantacijas. Ir dar: rinkome giles nuo skirtingo amžiaus ąžuolų. Tuo sieksime įvertinti ar amžius turi reikšmės, turi įtakos palikuonių genetinei įvairovei, augimui“, - pasakojo Virgilijus Baliuckas.

Dr. Rimvydas Gabrilavičius pasidžiaugė, jog šioje veikloje miško genetikus-mokslininkus remia šalies miškų urėdijos, tad išvien dirbant padaroma kur kas daugiau.

Dr. Raimondas Petrokas (Lietuvos miškų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas) taipogi girioje aiškino ir apie Lietuvos kriaušės (ir ne vien tik kriaušių, o ir kitų miškuose augančių panašių medžių) kultivarų palikuonių bandymus.

„Čia turime Pietvakarių Lietuvos laukinių kriaušių atviro apsidulkinimo palikuonių želdinius. Šio objekto paskirtis labai paprasta – išsaugoti miškinės kriaušės genetinius išteklius ex situ sintetinėse populiacijose“, - kalbėjo Raimondas Petrokas.

Laukinių kriaušių palikuonims skirta 10 arų. Čia aktualu ir tai, jog galimas miškinės kriaušės renatūralizacijos procesas vadinamajam miško biologiniam talpumui padidinti (biologinei įvairovei, kurios tiesioginiais vaisiais juk skanauja įvairūs miško žvėrys, paukščiai). Tokia miškinė kriaušė – ir vertingos medienos išteklius. Apie tai kiek vėliau kalbėjo dr. Julius Danusevičius, kuriam lankantis Vokietijoje teko pasigėrėti iš kriaušės medienos pagamintais baldais. Tad miškinė kriaušė iš girios, kurioje lankėsi šio sambūrio dalyviai, gali paplisti ir po visus Lietuvos miškus, svarbu, kad kriaušaitė patektų ir į įveistinų medžių miškuose sąrašą. Beje, dr. Alfas Pliūra patikino, jog miškinė kriaušaitė (atsiradusi iš Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto kolekcijos, kuri taipogi buvo rinkta itin atkakliai, aplankant senąsias sodybas, prie jų esančius miškus) savo augimo tempu net greta augančius ąžuolėlius lenkianti. Tokiomis kriaušaitėmis susidomėjo Telšių, Vilniaus, Anykščių miškų urėdijų specialistai.

 

Spygliuočiai, kurie glostyti 30 metų!

 

... Riedame į kitus girių masyvus. Su vietinių ir introdukuotų spygliuočių medžių rūšių ir hibridų kolekcijomis (30 metų amžiaus) išvykos dalyvius supažindino dr. Julius Danusevičius.

„Čia iš viso yra 9 pušies, 4 eglių rūšys, esama ir daugybė hibridų. Suktaspyglė pušis, kurios sėklos gautos iš Ontario sėklos banko, Lietuvoje kultivuojama pirmąkart (miškuose). Pastebite, jog esama skirtingų medžių – ir šleivų, kreivų, ir gražių... Nuo gražiųjų esame surinkę ūglelius ir įveisę sėklinę plantaciją (Jūrės girininkijoje). Ši pušis greitai auga, kertama pasiekus 60 metų amžių (panašiai pristatytina ir sitkinė eglė, kurios medieną jau galima naudotis po 50 metų), labai tinka celiuliozei.

Štai – kryminė pušis. Sėklos atvežtos iš botanikos sodo. Pavienės yra dekoratyvios, tačiau miške – kitaip“, - pasakojo Julius Danusevičius, vesdamas visus po savo pamiltąją, puoselėjamą ir itin gerai žinomą giraitę. Čia – ir Lietuvos sakingosios pušys, iš kurios kiekvienos surenkama po 30-50 kg sakų. Netrunka mokslininkas pristatyti ir hibridinius spygliuočius. Iš jų – ir mūsų pušies su ukrainietiškąja bei gruziniškąja hibridai, kurie žymiai greičiau (20-25 proc. sparčiau nei lietuviškosios pušys) augantys. Žinoma, svarbu labai kokybiškai dirbti medelynuose, kur reikia, pasak Juliaus Danusevičiaus, apie 50 proc. ąžuolų sodinukų ir išmesti, kad to nereikėtų daryti jau girioje. Tiesa, joje šį tą medžio nenaudai atlieka ir žvėrys – neatsitiktinai ir Julius Danusevičius tądien kalbėjo apie didžiulę tvorą, kuria buvo aptvėrę miške pasodintuosius medelius, tačiau tvora buvo įveikta...

Ilgai Julius Danusevičius vedžiojo po spygliuočių medžių rūšių ir hibridų kolekciją, norėdamas įtikinti, jog toji kolekcija taipogi priklausanti tikriesiems genetiniams ištekliams.

 

Drebulė, kuri pūva...

 

Tądien lankėmės ir pušies, eglės bei drebulės populiacijų, šeimų bei klonų kolekcijos (Dubravos eksperimentinėje mokomojoje miškų urėdijoje) bandomųjų-demonstracinių želdinių plotuose.

„1995-1996 metais, kai masiškai džiūvo Lietuvos miškai, šioje teritorijoje būta apie 30 ha plynosios kirtavietės. Buvo įkurtas toks tarsi poligonas, kuriame esama per 120 įvairių tyrimo barelių. Juose stebimos medžių tarpusavio sąveika“, - pristatė urėdo pavaduotojas Gediminas Kazlovas.

Iš genetinių išteklių objektų čia esama pušies, eglės, hibridinės drebulės populiacijų kolekcijos. Dr. Alfas Pliūra apvesdamas šias kolekcijas kiek ilgiau stabtelėjo prie drebulių „stovyklavietės“, patikindamas, jog mokslininkai siekia išvengti šio medžio puvimo. O išvengiama paprastai: kai medis greičiau auga, puvinio, žiūrėk (kol nukertamas), ir išvengia, t.y. aplenkiama...

 

Maumedis – Lietuvos galiūnas?

 

Visus sužavėjo dar vienas objektas - Degsnės maumedžio genetinis draustinis (Prienų miškų urėdijos Balbieriškio girininkijoje). Degsnės maumedynas yra 150 metų amžiaus, tūris hektare 1300 kub. m.

„Čia naudinga sodinti jaunus maumedžio medelius, nes jie gali kryžmintis su jau esančiais senoliais maumedžiais, kurie išliko tik šioje vietoje. Daugelis gana rimtų specialistų Lietuvoje vis dar mano, jog maumedis yra mūsų krašte introdukuotas. Netiesa. Su Juliumi Danusevičiumi atkapstėme, jog esama dokumentų, žemėlapių, t.y. aiškių įrodymų: prieš 200 metų maumedžiai augo Lietuvoje (Lydos-Aukštadvario linijoje)“, - sakė Rimvydas Gabrilavičius.

Prienų urėdas Robertas Judickas pasidžiaugė, jog urėdijos prižiūrimuose miškuose pasodinta nemažai maumedžių. Auga aukščiausias Lietuvoje maumedis – 46 metrų.

„Vien šioje girininkijoje pasodinome apie 200 ha maumedžių. Esama jau ganėtinai suaugusio medyno, sodinto 1957 metais“, - kalbėjo Prienų miškų urėdijos urėdas. Netrukome išvysti ir ant stogastulpio įrėžtą užrašą, liudijantį, jog Balbieriškio girininkijos 29-ame miško kvartale sėklinės maumedžio plantacijos plotas – 3,6 ha. Ši plantacija įveista 1976 metais.  

 

Dangų remiančios pušys...

 

... Ar negali prašalaitį, o ir miškininką, nesužavėti Pušies miško genetinis draustinis, esantis Prienų miškų urėdijos Meškapievio girininkijoje.

„Pušų amžius čia - 100-105 metai. Aukštis – apie 34,5 metro, kai kituose miškuose vidurkis siekia tik 29 metrus. Viename hektare esama 570-660 kubų medienos, kai Lietuvos vidurkis – 300. Tad šis medynas labai produktyvus. Netoli esančiame Punios šile pušis siekia 42,5 metro. Šališkės girioje (prie Kazlų Rūdos) auga beržas, esantis 35 m aukščio. Drebulė, auganti prie Pagramančio (Tauragės r.), siekia 33 m., juodalksnis 33 m aukščio auga Žaliojoje girioje (prie Panevėžio)“, - kalbėjo galvą atlošdamas į aukštųjų pušų viršūnes Julius Danusevičius, pasakodamas apie šio draustinio ir kitus aukštuosius ir žinomiausius mūsų šalies medžius.

... Tądien apžiūrėjome ir Išlaužo girininkijos Alksniakiemio miške prie Nemuno pirmaisiais Nepriklausomybės metais įkurtą poilsiavietę „Atminties takas“. (Šioje poilsiavietėje yra įrengtos poilsio aikštelės su baldais, laužaviete.) Iniciatoriumi tokio tako buvo buvusi turistinė bazė. Prienų miškų urėdija parėmė - davė ąžuolo rąstų, tad ir dabar galima grožėtis 11 skulptūrų iš ąžuolo. Deja, laikui sliūkinant, kai kurie lietuvaičiai tą taką kiek „tobulino“, pavogdami nuo skulptūrų varinius stogelius...  

... Po tokios įspūdingos išvykos raiškiau: dideli genetinių išteklių turtai sukaupti giriose. Sukaupti nuosaikiai, ne vienerius metus, dešimtmečiais drauge dirbant ir mokslininkams, ir praktikams.

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"