Paieška Kai atsiveria natūralus piliakalnių grožis...

Kai atsiveria natūralus piliakalnių grožis...

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktorės pavaduotoja Zenta RAŽANAUSKIENĖ – apie rūpinimąsi kultūros paveldo objektų prieinamumu lankytojams, jų priežiūrą.

Vytautas LEŠČINSKAS

 

Nauji pažintiniai takai

 

„Nemažai nuveikėme per šiuos metus, kad kultūros paveldo objektai, kurių mūsų abiejuose regioniniuose parkuose yra daug, taptų gerai matomi, kad atsiskleistų jų natūralus grožis, - pasakojo Zenta Ražanauskienė. – Netgi, sakyčiau, pagal mūsų dabartines galimybes – daug. Mūsų abiejuose parkuose nutiesta apie penkiolika kilometrų naujų pažintinių takų, iš jų – ir pėsčiųjų takų ir takų dviratininkams – pažintinių bei mokomųjų. Taigi kuriama takų sistema. Tie takai labai populiarūs, gyventojai jais noriai naudojasi. Pavyzdžiui, Verkių regioniniame parke esame nutiesę dviratininkų taką, kuris funkcionuoja daugiau kaip trejus metus. Per tą laiką stebint, kaip juo lankytojai naudojasi, aiškiai pamatėme, kad ir grupėmis atvyksta, ir savarankiškai vietos gyventojai bei iš toliau atvykę parko lankytojai važinėja. Didelis judėjimas vyksta tuo dviratininkų taku, kurio ilgis apie penki kilometrai. Prasideda takas nuo Santariškių žiedo ir vingiuoja Žaliųjų ežerų pakraščiu, per miškus. Kadangi šiuo taku privažiuojama tiesiai prie Žaliųjų ežerų, keliautojų dviračiais, ypač šiltuoju metų laiku, būna gana daug“.

Patogių takų sistema yra sukurta Pavilnių regioniniame parke. Tai apie penkių kilometrų ilgio vadinamieji Pūčkorių takai, kurie sudaryti iš tam tikrų etapų. Prasideda jie nuo Pūčkorių atodangos, vingiuoja per miškus ir veda prie kai kurių kultūros paveldo objektų. Jais per Rokantiškes, per Pūčkorių piliakalnį, palei geležinkelį, atsiduriama jau Naujosios Vilnios prieigose.

Taigi nuveikta didelių darbų, o lankytojai yra pamėgę šias teritorijas, sakysim, Pūčkorių taku gausiai traukia pėstieji, dviratininkai ne tik savaitgaliais, bet, kai gražūs orai – ir kitomis dienomis. Ateina pasivaikščioti jaunų tėvų, vežimėliuose veždamiesi mažus vaikus. Matyti, kad tai yra žmonėms didelis traukos objektas. Juk netoliese yra upė ir garsusis mišku apaugęs Belmonto kalnas.

 

Jaunimo pamėgtose vietose  

 

„Turime beveik septynių kilometrų ilgio taką ir Sapieginėje. Tai yra tos vietos, kur daug renkasi jaunimo. Manau, kad kai kurie jaunuoliai stengiasi savo energiją išlieti netinkamu būdu, tad šiose teritorijose suniokojama daugiau informacinės sistemos negu, sakysim, Verkių regioninio parko dviračių take, kur ta informacinė sistema taip nenaikinama. Kadangi šiame Sapieginės take mėginome kurti įvairesnę informacinę sistemą, nes tai vis dėlto Vilniaus miestas, ir šiandien yra labai įvairių nuomonių – ir architektų, ir kitų specialistų – kad vis dėlto ir ta informacinė sistema galėtų būti naujesnė, įdomesnė. Taigi tą sistemą paįvairinome.

Nors gana sėkmingai sukūrėme mūsų pėsčiųjų takų sistemą, bet nėra paprasta ją prižiūrėti. Yra ir tam tikrų problemų. Tačiau mums, nors ir nelengvai, bet sekėsi, nes iki šių metų gaudavome neblogą finansavimą, todėl galime šalinti visus defektus, dėl kurių didžiaja dalimi kalti kai kurie gyventojai, gadinantys stendus, šiukšliadėžes. Tačiau mažosios architektūros elementai, kuriuos stengtasi sukurti kuo patvaresnius – suoliukai, kiti lauko baldai – tarnauja ilgiau. Mūsų darbuotojai, žinoma, prižiūri takus. Norėtume, kad jie liktų tokie pat tvarkingi ir ateityje. Tai darome taip pat gana sėkmingai. Anksčiau naudojomės darbo biržos atsiunčiamais pagalbininkais, o dabar mūsų objektus pagal sutartį tvarko UAB „Rekreacinė statyba“. Jos darbuotojai abu mūsų parkus gerai pažįsta. Turi patirtį dirbti saugomose teritorijose, žino, kaip abiejų regioninių parkų vertybes prižiūrėti. Taigi rekreacinių takų priežiūra yra vienas iš svarbių darbų“, - aiškino direktorės pavaduotoja.

 

Tvarkomi kultūros paveldo objektai

 

Šiais metais įgyvendinamas trijų dalių projektas, pagal kurį tvarkomi kultūros paveldo objektai: Pūčkorių piliakalnis, Naujosios Vilnios pilkapynas ir Rokantiškių piliavietė. Planuojama kitiems metams baigiantis ir tą darbą užbaigti. Jis jau yra pradėtas ir didelė dalis bus padaryta dar šiais metais. Šių darbų esmė: kultūros paveldo objektai turi būti atverti lankytojams, kad būtų matomi. Prie objektų planuojama nutiesti takus, įrengti aikšteles automobiliams. Vadinasi, teks kirsti nereikalingus medžius, krūmus, išvalyti vietoves, sutvarkyti privažiavimo kelius. Tie darbai atliekami drauge su Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio departamentu. Projektai bus įgyvendinti keliais etapais: iškertami nereikalingi medžiai, o vertingi tam tikru tankumu paliekami, atliekami archeologiniai-tiriamieji darbai. Bus ne tik nutiesti takai, įrengtos kelios automobilių aikštelės, bet ir sukurta visa informacijos sistema – stendai, rodyklės, kur reikia – laiptai, kad žmonės keliaudami matytų, kur važiuoti, kad žinotų, ką kurioje vietoje pamatys.

Tiesa, pasak Z. Ražanauskienės, šiais metais (ar planuojama, jei pavyks, yra sudaryti Pavilnių ir Verkių regioninių parkų tvarkymo planai, schemos) siekiama sutvarkyti dar vieną kultūros paveldo objektą, esantį Pavilnių regioniniame parke – Rokantiškių piliakalnį su senovine gyvenviete.

 

Regioninis parkas bus išplėstas?

 

Galimas dalykas, kad ši teritorija bus prijungta prie Pavilnių regioninio parko teritorijos. Bet tai dar nepadaryta. Tai tikrai vertingas objektas ir tikriausiai jį reikėjo į regioninio parko teritoriją įtraukti anksčiau. Beje, esama ir daugiau planų. Jau parengtas techninis projektas Verkių regioniniame parke esančių tvenkinių sistemai atkurti. Tačiau dar reikia atlikti projekto derinimo juridines procedūras. Turi būti pirmiausia išspręsti žemės, kito turto nuosavybės perėmimo klausimai. Tai atima labai daug laiko, bet Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija nuolat siekia, kad visa, kas šiuose parkuose yra vertinga, būtų atkurta ir sutvarkyta. Turėtų būti šie darbai pradėti 2009 metais. Taip pat parengtas ir Verkių regioninio parko teritorijos tvarkymo techninis projektas.

Planuojama sutvarkyti Verkių dvarvietę, atkurti aukštutinį parką su jame buvusia takų sistema. Šiuo metu didžiausias trukdis pradėti tiesti tuos takus yra tai, kad dvejus metus buvo atliekami archeologiniai tyrimai, aptikta senovinių kapų vieta. Esama ir įdomių radinių. Archeologai dirba toliau, tad šie darbai anksčiau ar vėliau turi būti baigti. Labai svarbu, kad aptikta buvusios takų sistemos dalis, tad gal teks kai ką pakoreguoti ir techniniame projekte. Bet, matyt, ši problema per tam tikrą laiką bus pašalinta, ir aukštutinio parko takus pavyks atkurti.

Taigi darbų numatyta atlikti labai daug. Kita vertus, reikia prižiūrėti ir programai „Natūra 2000“ vykdyti priskirtas teritorijas, taigi įvairių teritorijų priežiūros, apsaugos priemonių vykdoma daug. Vienas iš šio pobūdžio darbų buvo ir Verkių dvarvietės šlaito tvarkymas.

„Pagaliau įdomūs objektai yra Šilo gatvės aplinkoje esantys gynybinės paskirties bunkeriai, kuriuose veisiasi šikšnosparniai. Ten taip pat atliekami priežiūros ir tvarkymo darbai.

Baigiasi metai, tad turime sėkmingai užbaigti tai, ką pradėjome ir dirbti toliau, įgyvendinti perspektyvinius planus.

Buvo ir planų, kuriuos įgyvendinus turėjo atsirasti galimybė Nerimi plaukiojančiu laivu iš miesto centro pasiekti net Verkių kalną. Bet šie planai yra šiek tiek atitolinti, nes, nors buvo mėginta gauti iš Europos Sąjungos fondų finansavimą pagilinti upės dugnui, tačiau šiam projektui dar nepritarė Aplinkos ministerija. Tai labai įdomus projektas. Manau, kad būtų ir sėkmingas, tik reikia jį įgyvendinti. Šiuo projektu, kurį įgyvendinant būtų įrengtos kilnojamosios prieplaukos, susidomėjo ir kai kurie verslininkai. Tad tikimės, kad jis bus realizuotas. Tai būtų naudinga visiems vilniečiams, o ypač Verkių regioninio parko lankytojams“, -  kalbėjo Z. Ražanauskienė.

 
 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"