Paieška Singrida DAGYTĖ

Konkursui "Gamtos pasaka - 2008"


Miniatiūros

Singrida DAGYTĖ

Pakruojo r. Pašvitinio pagrindinė mokykla, 10 klasė 

 

Šiluma

 

Sėdžiu dabar namuose, žiūriu pro langą į bundančią gamtą. Tolumoje matyti, kaip kregždutė savo kregždžiukus moko įvairiausių subtilybių, kaip netikėtai prasiskleidžia pirmosios purienos. Čia saulė šiltomis kasomis palytėja kiekvieną žemės lopinėlį. Maža balutė trykšta lyg upelis. Žvelgiant tokiai dienai į akis širdis prisipildo šilčiausių jausmų.

Sieloje, kaip ir už lango, prabunda pavasaris. Kaip gera, šilta ir jauku...

 

Netikėtas gyvenimo posūkis

 

Šalia ąžuolo, tvirto, lyg už mūro, visų pamirštas ir niekam nebeįdomus telkšojo upelis. Tyvuliavo su didžiuliu nerimu, juk iš vienatvės netikėtai ims ir visiškai išnyks. Kaip tasai lietus palijo, rasos lašelius sugėrė saulė - ir jo lyg nebūta. Viskas tuo ir pasibaigtų - šis upelis išnyktų, o vietoj jo nežinia kaip ir kada... Taip ir būtų nutikę, jei netikėtai lyg kas burtų lazdele būtų mostelėjęs, kur buvus, kur nebuvus, į šį niekam nereikalingą bei paliktą upelį balta ir grakšti lyg snaigė nusileido gulbė.

Jausmų banga užliejo tuštumą ir ilgesį... Viskas bus gerai...

                                             

Ruduo

                                                      

Štai jau ir vakaras. Už lango girdėti, kaip didingai šūkauja vėjas, lyg drugelio sparnais plazdena medžių lapai. Supranti, jog į duris jau beldžiasi ruduo. Pamažu ima nykti žolė, išskrenda dar nespėję išskristi paukščiai. Visi, rodos, skuba atsisveikint su gamta, jos dovanomis.

Tik staiga aplinkui viskas sustoja: medžiai nurimsta, paukščiai neskrenda, žolė nenyksta. Kaip gera, šilta ir smagu, kai saulė šypteli...

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"